Lietuvių ekonominiai lūkesčiai: lenkiami kaimynai ir augimo ženklai

Geopolitinė situacija ir iš už Atlanto skriejantys planai dėl muitų atsispindi ir Europos vartotojų nuotaikose. Naujausias Europos Komisijos vartotojų pasitikėjimo tyrimas rodo, kad balandžio mėnesį tiek vartotojų, tiek verslo pasitikėjimas kiek susvyravo. Nors bendros nuotaikos išlieka atsargesnės, kai kuriose srityse matyti pozityvūs pokyčiai, leidžiantys tikėtis palaipsnio ekonomikos atsigavimo.

Reklama

„Balandį Europos Sąjungos ekonominių nuotaikų indeksas (ESI) sumažėjo 1,4 punkto iki 94,4, o euro zonoje – iki 93,6. Užimtumo lūkesčių indikatorius (EEI) taip pat šiek tiek sumenko – ES 0,7 punkto (iki 96,9), tačiau euro zonoje išliko stabilus (96,5).

Nepaisant šių skaičių, ne visose šalyse vyrauja pesimizmas. Pavyzdžiui, Vokietijoje ir Ispanijoje nuotaikos šiek tiek pagerėjo, o Prancūzijoje ir Lenkijoje išliko stabilios. Tai rodo, kad ekonominis nuotaikų fonas vis dar labai fragmentuotas“, – teigia „European Merchant Bank | EMBank“ generalinis direktorius Sarp Demiray.

Ekspertas papildo, kad nors Lietuvoje, kaip ir daugumoje Europos šalių ekonominė situacija vertinama atsargiau, tačiau Lietuva stipriai viršija Europos vidurkį. Lyginant su euro zonos (-16,7) ar ES (-16,0) vidurkiu, Lietuva atrodo žymiai geriau – vartotojų pasitikėjimo indeksas balandį siekė 0,0 punkto, o kovą siekė 1,4 punkto (vasarį – 4,0).

Lietuvos ekonominių nuotaikų indeksas (ESI) išlieka virš ES ilgalaikio vidurkio – kovą jis siekė 101,3 punkto. Tai rodo, kad bendras fonas Lietuvoje vis dar gana pozityvus.

Palankiau vertinamos investicijos

Ir nors juntamas šiokia kokia ekonominė įtampa, tačiau pramonės ir statybos sektoriai siunčia pozityvius ženklus. Pramonės sektoriaus pasitikėjimas ekonomika išliko beveik nepakitęs (tik -0,3 punkto sumažėjimas), o tai rodo stabilumą. Panašios tendencijos fiksuojamos ir statybų sektoriuje. Verta pažymėti, kad per pastaruosius mėnesius pagerėjo gamybos apimties vertinimas.

Paprasčiau tariant, tai reiškia, jog yra juntamas rinkos poreikis, kurį gamybininkai gali patenkinti.

Pasak Sarp Demiray, ataskaita parodo, jog, gerokai mažiau įmonių vadovų pranešė apie žaliavų ir darbo jėgos trūkumą. Žaliavų ir įrangos trūkumas sumažėjo iki 9,3 proc., o darbo jėgos trūkumas iki 18,2 proc. Infliacija Europoje krenta greičiau nei prognozuota

Vienas esminių rodiklių, parodantis verslo nuotaikas – investicijos. Pavyzdžiui, 2024 m. daugiau įmonių nurodė padidinę investicijas nei sumažinę, o 2025 m. investicijų lūkesčių balansas siekia padidėjo 10 proc., o paslaugų sektoriuje net 11 proc. Tai reiškia, kad verslai ne tik planuoja, bet ir aktyviau vykdo investicijas, plečia veiklą, kuria darbo vietas, integruoja pažangias technologijas.

Tam įtaką, be abejo daro ir Europos Centrinio Banko mažinamos palūkanų normos. Šiemet jos buvo dar kartą sumažintos, tačiau dauguma ekspertų įsitikinę, kad tai dar ne pabaiga. Dar bent keleto palūkanų normos apkirpimo galima sulaukti šiemet. Ir visai realu, kad jau 2026 m. palūkanų normos tesieks 2 proc. arba tik kiek daugiau.

Lietuvių nuotaikos geresnės

„Nors 2025 m. balandžio mėnesį Lietuvos vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo, tačiau išlieka geresnės nei kitose Baltijos šalyse. Kaip minėjome, Lietuvos vartotojų pasitikėjimo rodiklis balandį siekė 0,0 punkto, tačiau kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje ekonominė situacija vertinama gerokai prasčiau. Pavyzdžiui, Latvijoje balandį rodiklis siekė -13,7, o Estijoje net -35,2 punkto.
Tiesa, Estijoje rodiklis šiek tiek pagerėjo, palyginti su -37,6 punkto vasario mėnesiu, tačiau jis vis dar rodo didelį vartotojų pesimizmą“, – tvirtina „EMBank“ vadovas.

Lietuvos lūkesčių rodikliams didelę įtaką daro infliacija ir darbo rinkos neapibrėžtumas. Tuo metu investicijų lūkesčiai, ypač pramonėje ir paslaugų sektoriuje, ES rodo atsigavimo ženklus, kurie gali turėti teigiamą poveikį ir Lietuvai. Būsto paskolos pinga sparčiau nei atlygis už gyventojų terminuotuosius indėlius

Pastarieji metai parodė, kad Lietuva pajėgi suvaldyti infliaciją, todėl tai gali būti kertiniu momentu pagerinant vartotojų lūkesčius.

Anot S. Demiray, ekonomistai prognozuoja, kad 2025 m. vidutinė metinė infliacija Lietuvoje turėtų siekti apie 3,3 proc. Tiesa, infliacijos prognozės per metus yra perskaičiuojamos bent keletą kartų atsižvelgiant į pasaulinę ekonomikos situaciją. Tačiau net ir šiek tiek paaugus infliacijos rodikliui, ji išlieka kontroliuojama ir artima ECB siekiamam 2 proc. tikslui.

Nors 2025 m. infliacija, lyginant su ankstesniais metais padidės, prognozuojama, kad 2026 ir 2027 m. ji turėtų mažėti iki 2,6 proc., grįždama į įprastą lygį, būdingą Vakarų valstybių pragyvenimo link artėjančiai ekonomikai.

Palankios augimui tendencijos

Kaip teigia „EMBank“ vadovas, nepaisant infliacijos augimo, gyventojų perkamoji galia turėtų toliau didėti. Vidutinis darbo užmokestis augs sparčiau nei kainos, o tai skatins vidaus vartojimą. Prognozuojama, kad vidutinis darbo užmokestis 2025 m. turėtų padidėti apie 9,2 proc. Gegužę Vilniaus būsto rinkoje – geros žinios, drąsą demonstruoja plėtotojai, atsargiai optimistiški ir pirkėjai

Valstybės duomenų agentūros paskelbti Lietuvos mažmeninės prekybos rodikliai rodo, kad vidaus vartojimo apimtys Lietuvoje nuosekliai stiprėja. Tuo metu mažmeninės prekybos apimtys jau 2 proc. viršija piką, kuris buvo fiksuotas po koronaviruso pandemijos.

Kainų augimui taip pat poveikį daro akcizų padidinimas alkoholiui, tabakui, dyzelinui ir įvesta CO₂ dedamoji energijos produktams. Neišsipildę pirkėjų lūkesčiai dėl Euribor nusviedė Vilniaus rinką metus atgal

„Viską apibendrinus, jei infliacijos lygis ir darbo rinka stabilizuosis, o tam yra visos galimybės, tikėtinas vartotojų nuotaikų pagerėjimas. Lietuvos ekonomika į išorinius veiksnius istoriškai reaguoja greičiau nei dauguma ES šalių. Taip yra dėl mažesnio vidaus rinkos dydžio ir didesnio lankstumo. Todėl šalies dydis šiuo metu yra teigiamas rodiklis didinant vartotojų pasitikėjimą ir pasitenkinimą.

Ir jei vasaros laikotarpis bus pažymėtas vartotojų pasitikėjimo stabilizavimu, tai prognozuojama, kad nuo rugsėjo-spalio mėn. vartotojų pasitikėjimo indeksas gali vėl pradėti kilti, o tai dar labiau skatins šalies ekonomiką judėti pirmyn“, – sako „EMBank“ vadovas.

Balandžio būsto rinka – švelnus atokvėpis po aktyvių pirmųjų mėnesių