Paskelbta
1 metai prieš-
Europos Sąjungos direktyva dėl lyčių pusiausvyros įmonių valdymo organuose jau nėra tik dokumentas Briuselio stalčiuose – ji tapo Lietuvos realybe. Nuo 2024 m. gruodžio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo nauji reikalavimai, kurie keičia verslo žaidimo taisykles.
2025 m. birželio 1 d. – data, kurią turėtų atsiminti visos didelės Lietuvos įmonės. Iki šios dienos jos privalės pateikti pirmąsias ataskaitas apie lyčių pusiausvyrą valdymo organuose. Už reikalavimų nesilaikymą gresia realios baudos – net iki 6 tūkst. eurų.
Kokie pokyčiai?
Naujieji reikalavimai paveiks ne tik biržines bendroves, kaip numatyta direktyvoje, bet ir visas dideles įmones Lietuvoje. Didelės įmonės – tai organizacijos, atitinkančios bent du iš trijų kriterijų:
• daugiau nei 250 darbuotojų
• metinės pajamos viršija 50 mln. eurų
• turtas balanse viršija 25 mln. eurų
Pagrindinė naujovė – didelės įmonės privalo užtikrinti, kad nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys sudarytų ne mažiau kaip 33 proc. (bet ne daugiau kaip 49 proc.) vadovų, valdybos ir stebėtojų tarybos sudėties.
„Daugelis įmonių vadovų dar nėra pilnai įsisavinę, kad naujos taisyklės yra ne rekomendacija, o įpareigojantis reikalavimas su konkrečiomis pasekmėmis”, – akcentuoja advokatų kontoros „Glimstedt” partnerė, advokatė Aušra Maliauskaitė-Embrektė.
Svarbu suprasti, kad tai nėra vienkartinis tikslas. Įmonės turi sukurti aiškias sistemas: atrankos kriterijus, objektyvų kandidatų vertinimą, skaidrius sprendimų pagrindimus. Esant vienodai tinkamiems kandidatams, pirmenybė teikiama nepakankamai atstovaujamos lyties atstovui.
Konkretūs terminai ir pasekmės
2024 m. lapkričio 25 d. buvo patvirtinta Lyčių lygybės ataskaitos forma, kuri tampa pagrindiniu įrankiu kontroliuoti reikalavimų vykdymą. Nebiržinės didelės įmonės šią ataskaitą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai turi pateikti iki kiekvienų metų birželio 1 d.
Pirmosios ataskaitos – jau šių metų birželį. Įmonės turi nurodyti ne tik statistinius duomenis, bet ir konkrečias priemones, kurių ėmėsi lyčių balansui užtikrinti. Jei balanso tikslas nepasiektas, įmonės turi paaiškinti kodėl tikslų nepavyko pasiekti. Lietuvoje debiutuoja naujas startuolis, siūlantis unikalią paslaugą vairuotojams
Administracinė atsakomybė už reikalavimų nesilaikymą yra reali: už sistemų neįdiegimą – baudos nuo 40 iki 560 eurų (pakartotinai – iki 1200 eurų); už informacijos nepateikimą kontrolieriui – nuo 390 iki 1950 eurų (pakartotinai – iki 6000 eurų).
„Tai ne simbolinės sumos – ypač atsižvelgiant į tai, kad baudos gali būti taikomos ne tik įmonėms, bet ir atsakingiems asmenims”, – paaiškina “Glimstedt” teisininkė Vaiva Silvija Tumaitė.
Daugiau nei formalumas
Ekspertės pabrėžia, kad lyčių pusiausvyros užtikrinimas neturėtų būti vertinamas tik kaip teisinis reikalavimas. „Tai galimybė stiprinti įmonių vidinius procesus, kurti objektyvesnius atrankos mechanizmus ir formuoti įtraukesnę organizacinę kultūrą”, – teigia A. Maliauskaitė-Embrektė.
Tai taip pat tampa svarbia ESG (aplinkos, socialinės atsakomybės ir valdysenos) dalimi, kuri vis labiau paveiks įmonių vertinimą investuotojų ir partnerių akyse.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba savo svetainėje skelbs ir reguliariai atnaujins sąrašą įmonių, kurios pasiekė nustatytą proporciją. Tai reiškia, kad visuomenė galės stebėti, kurios organizacijos sėkmingai įgyvendina reikalavimus. Šioje srityje esame paskutiniai tarp Baltijos šalių
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat kas dvejus metus teiks Europos Komisijai ataskaitas apie Lietuvos pažangą šioje srityje.
Lyčių balansas valdymo organuose nėra trumpalaikė mada – tai ilgalaikė Europos Sąjungos strategijos dalis. Įmonės turi suvokti, kad tai investicija į ateities konkurencingumą, o ne papildomos biurokratijos našta. Dirbtinis intelektas švietimo procese
„Patariame nevilkinti – reikėtų jau dabar įsivertinti vidaus politikas, kurti arba atnaujinti vidinius procesus ir ruoštis pirmųjų ataskaitų pateikimui”, – rekomenduoja „Glimstedt” teisininkės.
Brangus delsimas: kada vadovui už įmonės nemokumą gali tekti mokėti iš savo kišenės
Darbo kodekso pertvarka: daugiau laisvės stipresniems, daugiau rizikų silpnesniems?
Nuo 2026 m. keisis individualios veiklos iš kriptovaliutų apmokestinimas: ką svarbu žinoti
Kai fiktyvios sutarties sudarymas gali tapti nusikaltimu: riba tarp civilinės ir baudžiamosios atsakomybės
Vidaus sandoriai: ar ir toliau pirksime be konkursų?
„Glimstedt“ stiprina komandą ir plečia partnerių ratą: jungiasi patyręs advokatas dr. Linas Belevičius
Vaikų apsauga ar orveliška kontrolė: kas slypi už „Chat Control” reglamento?
Griežtinama atsakomybė už tarptautinių sankcijų pažeidimus: ką turi žinoti verslai?
Akcinių bendrovių įstatymo naujovės – ko laukti 2026-aisiais?






Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Liepos mėnesį „Vičiūnų grupėje“ lankėsi ypatingi svečiai – didžiausio Japonijos specializuoto maisto verslo leidinio „Japan Food Journal“ žurnalistas Hironori Ozawa...
Silkė lietuviams – gerai pažįstamas produktas. Vieniems ji asocijuojasi su šventiniu stalu, kitiems – su greitu, sočiu ir patogiu užkandžiu....
„Telia“ šiemet į mobiliojo tinklo plėtrą Lietuvoje investuoja 7,1 mln. eurų. Už šias lėšas bendrovė pastatys 50 naujų bazinių stočių,...
Išmaniųjų infrastruktūros sprendimų bendrovė „Fima“ praėjusiais metais Lietuvoje gavo 32,3 mln. eurų pajamų – 24 proc. daugiau nei 2024 metais,...
Christian Klein, SAP vadovas Dirbtinio intelekto (DI) lenktynės verslo programinės įrangos srityje vis labiau virsta varžybomis dėl vartotojo sąsajų.Reklama Kone...
Lietuvoje tęsiantis karštiems orams ir įsibėgėjant lauko bei sodo darbams, gyventojai vis dažniau susiduria su poreikiu transportuoti degalus vejapjovėms, trimeriams,...
Beveik pusė milijono pasitraukusių – ir tai dar ne pabaiga. Jau netrukus paaiškės, kiek gyventojų per antrąjį ketvirtį taip pat...
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) organizuotame elektroniniame aukcione „Bitė Lietuva” laimėjo teisę naudoti radijo dažnius iš 2100 MHz dažnių juostos. Už...
Energetikos transformacija Lietuvoje pasiekė naują etapą. Jei dar visai neseniai daugiausia dėmesio buvo skiriama klausimui, kaip pagaminti kuo daugiau žaliosios...
Renkantis darbuotoją darbdaviai dažniausiai vertina jo patirtį ar gyvenimo aprašymą, visgi, pasak „Tele2″ generalinio direktoriaus Lietuvai ir Baltijos šalims Petro...