K. Grinaveckas. Smulkaus ir vidutinio verslo galvos skausmas – kur kreiptis, kai bankas nesuteikia paskolos verslui?

Pasaulio ekonominė situacija ir krizių bangos paskatino bankus bei kitas įprastinio finansavimo institucijas sugriežtinti taisykles išduodamoms verslo paskoloms. Tai dar labiau apsunkino smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) padėtį Lietuvoje, mat alternatyvus finansavimas nors ir populiarėja, vis dar apipintas mitais ir nėra giliai įleidęs šaknų mūsų šalyje.

Reklama

Lietuvos banko (LB) duomenimis, mūsų šalyje SVV paskolų suma po pandemijos padidėjo beveik ketvirtadaliu, tačiau beveik pusė (virš 40% ) smulkių ir vidutinių įmonių iš bankų jos negauna. Negana to, bankų paskolų suteikimas užtrunka, o dažnu atveju pinigų verslui reikia čia ir dabar. Kaip rodo LB duomenys, bankai nesuteikia paskolų dėl trijų pagrindinių priežasčių: jau turimų įmonės finansinių įsipareigojimų (31 proc.), prastai vertinamos finansinės būklės (22 proc.) ir rizikų, susijusių su ekonomine Lietuvos situacija (9 proc.).

LB duomenimis, sugriežtinus reikalavimus skolintis norinčiam SVV, pagal atmetamų paraiškų skaičių Lietuva yra rekordininkė Europos Sąjungoje. Apklausos rodo, kad daugiau negu pusė šio sektoriaus įmonių įsitikinusios, jog bankų paskolos joms yra apribotos. Savo ruožtu, patys bankai tikina, kad negali neapdairiai skirti finansavimo SVV įmonėms, mat bankroto atveju gali tapti sudėtinga atgauti paskolos užstatą. Tad ką daryti smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams, atsimušus į griežtą tradicinių bankų sakomą „ne”?

Galima valstybės parama

Atsižvelgiant į verslo santykius su bankais visai nestebina ir LB atliktas tyrimas, parodęs, kad į bankus dėl paskolų kreipiasi mažiau nei pusė įmonių (apie 40 proc.). Apie 80 proc. verslų tam naudoja vidinius išteklius, o apie 60 proc. kreipiasi paramos ir garantijų į valstybės fondus. Šiemet smulkios ir vidutinės įmonės gavo apie 2500 paskolų – 60 proc. visų paskolų verslui, o valstybės garantijos šiam sektoriui nuo pandemijos pradžios išaugo nuo 2 iki 7 proc.

„Investicijų ir verslo garantijos” (INVEGA) pernai skelbė, kad pagal jų siūlomą priemonę „Portfelinės garantijos lizingo sandoriams” Lietuvos įmonėms suteikė garantijų už 8,375 mln. eurų. Taip buvo skatinama plėsti verslą, kai iškyla keblumų dėl išorinio finansavimo gavimo, pavyzdžiui, iš banko. Iš viso pagalba pasinaudojo daugiau kaip 500 įmonių.

SVV – alternatyvaus finansavimo lyderiai

Lietuvoje populiarėja vakaruose jau gerai žinomas būdas įmonėms gauti finansavimą nesikreipiant pagalbos į valstybę – alternatyvus finansavimas. Taip vadinamas platus įrankių spektras, pavyzdžiui, rizikos kapitalo investicijos, skolinimas ir finansavimas per sutelktinio finansavimo platformas bei faktoringas, paskolos, kurias suteikia alternatyvūs finansuotojai, smulkiojo ir vidutinio verslo išleidžiamos obligacijos.

Lietuvoje tokio finansavimo paklausa ir pasiūla sparčiai auga. Taip yra dėl anksčiau minėtų rūpesčių su tradiciniais finansuotojais ir dėl mūsų šalies finansų bei kapitalo rinkų vystymosi.

Pernai pasaulinės alternatyvaus finansavimo (AF) rinkos dydis buvo įvertintas 10,82 mlrd. JAV dolerių, tad akivaizdu, kad daugelyje šalių SVV pasitiki šios rūšies finansavimu. Šios rūšies verslai sudaro didžiąją dalį alternatyvaus finansavimo paskolų gavėjų. AF produktai yra kur kas lengviau prieinami tiems, kurie neatitinka tradicinių bankų reikalavimų. Dėl šios priežasties sparčiai padaugėjo AF pasiūlymų. Technologinė pažanga, ypač fintech sektoriuje ir internetinio skolinimo platformose, atliko lemiamą vaidmenį plečiantis pramonei.

AF finansavimas – greitesnis ir paprastesnis

SVV žvilgsnis į alternatyvas krypsta ir dėl paprastumo gauti paskolą – išvengiama trikdžių bei savaites galinčių užtrukti banko patikrų, dokumentus lengva užpildyti internetu, o atsakymas pateikiamas daug greičiau. AF gali suteikti įmonėms prieigą prie norimo kapitalo per kelias dienas ar net valandas, o tai leidžia pirmauti ir konkurencinėje kovoje.

Nenuostabu, kad baimių, susijusių su AF, irgi ima mažėti. Vis daugiau verslininkų pripažįsta, kad tai – tinkamas būdas gauti finansavimą. Be to, sunkiais ekonominiais laikais tradiciniai bankai tapo atsargesni skolindami ir tarsi patys nukreipė SVV atstovus ieškoti alternatyvų. Turbūt nenustebinsiu pasakydamas, kad alternatyvus finansavimas vis dažniau vertinamas kaip lankstesnis variantas nei tradicinės banko paskolos.

Kęstutis Grinaveckas, „Finpro” valdybos narys