Kaip išmoksta vadovauti vadovai?

Neretai vadovai yra kuruojamos srities ekspertai, o vadovavimo stiliaus išmoksta iš savo buvusių vadovų arba remiasi praktine patirtimi. Statistiniai duomenys rodo, jog vos 12 proc. tiki savo lyderystės įgūdžiais pokyčių valdymo ir sprendimų priėmimo srityse. Norint tobulinti vadovavimo kompetencijas Lietuvoje, ateities lyderiai turi pasukti galvas – pasirinkimų vos keletas.

Reklama

Kalbėdama apie vadovų kasdienybę, Kauno technologijos universiteto (KTU) Strateginių partnerysčių prorektorė prof. dr. Edita Gimžauskienė pastebi, kad ji nėra paprasta, nes vadovams tenka užduotis matyti visą organizacijos paveikslą ir suprasti, kaip viename valdymo lygyje daromi sprendimai nulemia visos organizacijos rezultatą.

„Vadovai visuomet žongliruoja tarp savo padalinio lūkesčių ir tarp aukščiausio lygio vadovų keliamų tikslų, todėl nuo jų priklauso kaip organizaciniai pokyčiai bus iškomunikuoti, suprasti ir įgyvendinti. Šioms kompetencijoms reikia vadybinių žinių ir praktinių įgūdžių bei strateginio, kritinio mąstymo, verslumo ir įtakos lyderystės kompetencijų“, – teigia prof. dr. E. Gimžauskienė.

Vienas iš būdų ugdyti rinką atliepiančias lyderio kompetencijas – studijos universitete. Profesorė teigia, kad Verslo administravimo (KTU MBA) studijų programoje papildomą prieskonį suteikia technologinio pobūdžio turinys, kuris vadovams, pabaigusiems studijas, padeda lengviau įgyvendinti pokyčius darbovietėse.

„Tiek Lietuvos, tiek pasaulio pramonėje vykstantys pokyčiai, prie kurių vadovai turi itin greitai prisitaikyti dažniausiai sukeliami technologijų plėtros, įskaitant žaliojo kurso, žiedinės ekonomikos uždavinius ir skaitmeninę transformaciją“, – pasakoja prof. dr. E. Gimžauskienė.

Vadovai be vadybinio išsilavinimo

Platesnis išsilavinimas vadovams svarbus dėl to, nes neretai jais tampa specialistai, neturintys vadybinio išsilavinimo. Statistika rodo, kad net 87 proc. dabartinių vadovų norėtų būti turėję daugiau vadybos mokymų iki lemtingojo karjeros šuolio. Tad papildomas mokymasis gali būti skirtas ne tik jau turimų kompetencijų atnaujinimui, bet ir vadybinių žinių gilinimui.

„Kadangi turiu inžinerinį išsilavinimą, visada jaučiau, kad noriu papildyti savo vadybines žinias per verslo prizmę“, – tikina KTU MBA studijų programos absolventas, įmonės „LZT“ vadovas Mindaugas Milevičius.

Jis pažymi, kad KTU MBA studijos padėjo sustiprinti vadybos kompetencijas ir integruoti jas į techninį suvokimą, taip suteikiant galimybę geriau suprasti ir valdyti sudėtingus projektus bei verslo procesus.

„Pasikeitė ir mano mąstymas apie pokytį, nes nepavykus prisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų, netaikant inovacijų, įmonė gali prarasti savo pozicijas. Iš tiesų, tik pokytis padeda judėti į priekį tiek darbuotojui, tiek įmonei“, – kalba M. Milevičius.

Pokyčiai – tik su naujomis kompetencijomis

Verslo administravimo (KTU MBA) diplomus dar vasarą atsiėmę įvairių įmonių vadovai tikina, kad įgytos žinios apie projektų valdymą ir inovacijų diegimą leidžia efektyviau valdyti pokyčius organizacijoje. Kai kurios iš įmonių, įgyvendinant pokyčius, jau pasiekė reikšmingų rezultatų – pertvarkytos atlygio ir klientų aptarnavimo sistemos, kitaip organizuojamas darbas.

„Pokyčių valdymo teorijos išmanymas padeda visų grandžių vadovams geriau pasiruošti pokyčiams, aiškiau suprasti jų etapus ir sėkmingai įtraukti savo komandas į pokyčių įgyvendinimą, siekiant vieningo tikslo. Įgytomis žiniomis dalinuosi ir su savo komanda, kurios įsitraukimas lemia pokyčių sėkmę. Po studijų pradėjome kitaip dirbti vykdant strateginį planavimą, vystant naujus produktus ir procesus“, – apie studijų reikšmę kalba KTU MBA absolventė, įmonės „Medicinos linija“ vadovė Rima Žurauskaitė-Storace.

Ši studijų programa, skirta vadovams, organizuojama per keturis tematinius laukus – strategija ir verslo modeliai, technologinės tendencijos ir transformacijos, organizacijos vystymas bei inovacijų valdymas. Įmonių vadovai sutaria, kad dar vienas didelis privalumas, kuris įgyjamas studijuojant – galimybė išmokti kalbėti darbuotojų kalba.

„Kai kuriuos pokyčius, kurių reikšmę identifikavome, jau įgyvendinome, dar nemaža dalis bus įgyvendinta ateityje. Organizacijoje tiek kalbant apie pokyčių valdymą, tiek apie kitas veiklos sritis, bendravimas tarp skirtingų grandžių vadovų yra sklandus, kai kalbame ta pačia kalba, o universitetas mus moko tos pačios pokyčių valdymo kalbos“, – neslepia R. Žurauskaitė-Storace.