Kam pranešti apie kieme stovintį nenaudojamą automobilį ir kokios dovanos yra tvariausios?

Kiekvieną šeštadienį per „Lietuvos ryto“ televiziją transliuojama laida „Švarūs miestai – švari Lietuva“, pritraukia žiūrovus prie ekrano, pristatydama tvarumo bei ekologijos idėjas, kurias skatina įgyvendinti Lietuvos miestai, juose įsikūrusios įmonės ir aktyvūs gyventojai. Šią savaitę laidos komanda aiškinosi, ką daryti kieme pamačius nenaudojamą automobilį, kaip gauti pinigų tvarių projektų įgyvendinimui ir ką padovanoti savo artimiesiems.

Reklama

Šiais laikais, kai žmonės dažnai turi kelis automobilius, senesnės transporto priemonės neretai lieka stovėti kiemuose. Sostinės savivaldybė ėmėsi šios problemos priverstinai šalindama nenaudojamus automobilius iš daugiabučių teritorijų. Per praėjusius metus pašalinta virš 2,5 tūkst. tokių automobilių, o šiemet – dar daugiau.

Dauguma gyventojų paraginti savarankiškai pašalina savo automobilius išvengdami griežtesnių priemonių. Vis dėlto kai kurie apleisti automobiliai, kurių savininkai nenustatomi, perkeliami į specialią aikštelę. Jei per metus savininkas nesusisiekia, yra sprendžiamas tolimesnis automobilio likimas.

„Dažnai žmonės praneša apie keletą savaičių nenaudojamus automobilius, tačiau yra nustatytos tam tikros sąlygos, pagal kurias transporto priemonė laikoma neeksploatuojama arba tai gali atspindėti išoriniai požymiai. Tai, kad kaimynas išvažiavo kelioms savaitėms atostogų ar dėl kitų objektyvių priežasčių negali naudoti transporto priemonės, nereiškia, kad jis bus nubaustas“, – pabrėžė Vilniaus miesto savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Andžej Dinikis.

Tai atvejais, kai šeimininko nustatyti nepavyksta, praėjus keliems mėnesiams transporto priemonė yra išvežama. Jeigu šeimininkas ir vėliau neatsiranda, ji išvežama utilizacijai. Įdomu tai, kad tokių automobilių vien Vilniuje utilizuota jau virš 400.

„Netinkamas senos transporto priemonės utilizavimas kelia realų pavojų aplinkai, todėl asociacija padeda vairuotojams tinkamai pasirūpinti automobiliu, visą jo gyvavimo laikotarpį“, – pasakojo Autogamintojų ir importuotojų asociacijos (AGIA) vadovė Rita Zdanevičienė.

Ši asociacija vienija įmones užsiimančias eksploatuoti netinkamų transporto priemonių sutvarkymu. Tai apima senų automobilių sutvarkymą, gabenimą, ardymą, išmontavimą, atliekų rūšiavimą ir pridavimą.

Nenaudojamo automobilio savininkas gali kreiptis į AGIA ir taip sužinoti, kur arčiausiai gali priduoti automobilį arba jo dalis. Jeigu eksploatuoti netinkamą automobilį nori išvežti ne jo šeimininkas, reikėtų kreiptis į policiją arba savivaldybės atsakingą instituciją. Pareigūnai ar savivaldos darbuotojai identifikuos automobilio savininką bei įpareigos jį imtis veiksmų, kad nenaudojama transporto priemonė būtų pašalinta.

Laidoje sužinosite, kaip atpažinti nenaudojamą transporto priemonę ir kokios baudos gresia jomis nesirūpinančių savininkų.

Antri laidos dalis – kaip įgyvendinti tvarų projektą

Šiuolaikiniame pasaulyje darnus santykis su gamta yra neatsiejama gyvenimo dalis. Kasdien įvairiais būdais stengiamasi sumažinti žalingą poveikį aplinkai. Todėl tiek įmonės, tiek paprasti gyventojai imasi tvarių projektų. Ne retai tokių projektų įgyvendinimui reikalingi dideli finansai, todėl tenka ieškoti įvairių finansavimo būdų. Kasmet prašymų finansuoti įvairius tvarius projektus vis daugėja.

„Lyginant su praėjusiais metais, šiais metais besikreipiančių dėl tvarių projektų yra 20–30 proc. daugiau. Suteiktų projektų yra net apie 40 proc. daugiau. Tai labai džiugina“, – sakė „Taupa“ administracijos vadovas Karolis Vitkauskas.

Dėl tvarių projektų finansavimo gali kreiptis tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Fiziniams asmenims tai pavyzdžiui gali būti taršaus automobilio pakeitimas į elektrinį, tvarumo sprendimai būsto remonte, katilų keitimas, saulės elektrinių statyba. Juridiniams asmenims spektras gali būti dar didesnis – nuo tvaresnių gamybinių linijų pakeitimo iki vėjų ar saulės jėgainių.

K. Vitkauskas pastebi, kad nors tvarių projektų finansavimo procesas yra lygiai toks pats kaip ir kitų, bet finansavimo sąlygos kur kas geresnės. „Taupa“ šiuo metu tokiems projektams skiria didesnį dėmesį, tad gauti sprendimą dėl tokių projektų finansavimo užtrunka vos vieną savaitę.

Kredito unijos „Taupa“ administracijos vadovas džiaugėsi sėkmingai įgyvendintais projektais. Pavyzdžiui, visai neseniai unija vienai įmonei finansavo saulių elektrinės įsigijimą. Dabar įmonė ne tik sumažina energijos kaštus, bet ir žalingą pagaminamo CO2 kiekį.

„Mes matome, kad tos įmonės kaštai energijos suvartojimui ženkliai sumažėjo. Dabar jie tas lėšas gali panaudoti naujai gamybai, gerinti sąlygas darbuotojams ar greičiau sumokėti paskolą“, – sėkmės istorija dalinosi K. Vitkauskas.

Trečioji laidos dalis– kaip atrodo tvari dovana

Trečiajį laidos reportažą pristatė licencijuota pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Gamtos ateitis“, koordinuojanti Lietuvos gamintojų ir importuotojų pakuočių atliekų tvarkymą. Vedėja Justė Zinkevičiūtė aiškinosi kaip nepasimesti parduotuvių lentynose ir artimuosius nustebinti ne tik prasminga, bet ir tvaria dovana.

Daugeliui gerai pažįstama įmonė „Gera dovana“ Lietuvoje veikia jau daugiau kaip 15 metų. Įmonės vadovas atskleidė kokia dovana yra populiariausia ir kaip įmonė prisideda prie gamtos išsaugojimo.

„Stengiamės, kad žmonės dovanotų ne daiktus, o įspūdžius. Šiais laikais žmonės dažniausiai ir taip turi per daug daiktų, kurie nusėda lentynose arba būna išmetami, o paslaugos net ir nepanaudojus, ji nepalieka jokio pėdsako gamtoje“, – dalinosi „Gera dovana“ generalinis direktorius Ernestas Vasiliaukas.

Kitas dalykas, kuris reikalauja dėmesio kalbant apie tvarumą – pakuotės. Įmonė „Gera dovana“ visiškai atsisakė plastikinių kortelių, o ateityje siekia, kad visos jų naudojamos pakuotės būtų tik iš perdirbto popieriaus. Šiuo metu šį procesą stabdo tik ženkliai didesnė tokios pakuotės kaina.

„Jau keletą metų skaičiuojame ir kiek CO2 emisijos išskiria mūsų klientai, kai naudojasi paslaugomis per partnerius. Žiūrime ir analizuojame, ar būtų įmanoma tai pilnai atpirkti žaliosiomis obligacijomis (angl. green bond)“, – ateities planai dalinosi E. Vasiliauskas.

Pasak įmonės vadovo, kalėdiniu laikotarpiu žmonės perka dovanas ne tik žiemos sezonui, bet ir likusiems metams. Šventiniu laikotarpiu pastebimas didesnis aktyvumas perkant mažos vertės dovanas – bilietus į kiną, įvairių parduotuvių čekius.

Ekologija sugrįžta į jūsų ekranus. „Švarūs miestai – švari Lietuva“ laidos šeštadieniais 10:30 val. ryto per „Lietuvos ryto“ televiziją!