Europos atvirų duomenų tyrime Lietuva pakilo į rekordinę 7-ąją vietą

Kasmetiniame Europos duomenų portalo tyrime Lietuva šiemet pakilo net šešiomis pozicijomis ir užėmė rekordinę 7-ą vietą tarp 35 šalių. Atvirų duomenų politiką ir jos praktinį įgyvendinimą vertinančiame tyrime Lietuva aplenkė tokias valstybes kaip Airija, Italija, Slovėnija, Danija, Norvegija ir Čekija.

Reklama

„Lietuvos pasiekta 7-a vieta viršijo net Vyriausybės plane numatytus lūkesčius. Tai aukščiausias mūsų šalies pasiekimas šioje srityje. Jis rodo, kad einame teisingu keliu, stiprindami skaitmeninę valstybę, nes atviri duomenys – ypač svarbus ekonomikos pagrindas. Skaičiuojama, kad praktinis duomenų panaudojimas 2026 m. gali siekti 1,71 proc. nacionalinio BVP“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Europos atvirų duomenų tyrime vertinama, kiek patobulėjo 4 pagrindinės sritys: atvirų duomenų politika, nacionalinis atvirų duomenų portalas, atvirų duomenų poveikis ir duomenų kokybė.

Lietuva padarė pažangą visose vertinamose srityse. Didžiausia pažanga padaryta atvirų duomenų poveikio srityje – iš 12 vietos pakilome į 8-ąją – ir duomenų kokybės srityje – iš 13 vietos pakilome į 9-ąją.

Ne ką mažesnė pažanga padaryta ir nacionalinio atvirų duomenų portalo srityje – iš 10 pozicijos pakilome į 7-ą. Be to, Lietuva visose srityse viršija ES vidurkį. Labiausiai (21 proc.) Lietuva jį viršija atvirų duomenų poveikio srityje.

„Prie šio rekordinio Lietuvos pasiekimo prisidėjo tiek viešojo sektoriaus institucijos, tiek ir verslas. Priimtais teisės aktais sudarėme prielaidas didesniam duomenų atvėrimui, daug dėmesio skyrėme atvirų duomenų bendruomenės švietimui ir pradėjome didelės vertės duomenų atvėrimo iniciatyvas. Tai pasiteisina jau dabar ir turės didelį poveikį ateityje, nes atvirų duomenų rinka Lietuvoje 2025 metais gali sudaryti 125 mln. eurų, o 2026 metais – 285 mln. eurų“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministrė Erika Kuročkina.

EIMIN, bendradarbiaudama su šalies institucijomis, siekia visuomenei ir verslui atverti kiek įmanoma daugiau nuasmenintų duomenų ir skelbti juos Lietuvos atvirų duomenų portale, kuris yra pagrindinė atvirų duomenų ir verslo poreikio atviriems duomenims platforma Lietuvoje.

2022 m. atvertų duomenų rinkinių skaičius Lietuvoje padidėjo 13 proc., o besidominčių atvertais duomenimis skaičius išaugo daugiau nei 2 kartus ir siekė 1135 registruotus portalo naudotojus.

Šalys pagal duomenų atvėrimo pažangos raidą skirstomos į keturias grupes: krypčių formuotojų, sparčiųjų sekėjų, pasekėjų ir pradedančiųjų. Lietuva šiemet, nuo 2020 m., priskiriama sparčiųjų sekėjų grupei.

Šiais metais Europos atvirų duomenų tyrime dalyvavo 35 šalys: Europos Sąjungos šalys, Europos laisvosios prekybos asociacijos šalys Islandija, Norvegija, Šveicarija, ES šalys kandidatės Albanija, Juodkalnija, Serbija, Ukraina, taip pat Bosnija ir Hercegovina.

Lyderių pozicijas šiame reitinge išlaiko ir krypčių formuotojų grupei priklauso Prancūzija, Lenkija, Estija, Ukraina, Ispanija ir Kipras. Daugiau informacijos apie Europos atvirų duomenų tyrimą galite rasti Europos duomenų portale.