Martynas Giga. Kainų turbulencija energetikoje – ko tikėtis verslui?

Vos tik kas nors prabyla apie elektrą, viena pirmųjų minčių, kuri dažnam šauna į galvą yra kaina. Ir nenuostabu, juk šiandieninėje konkurencingoje verslo aplinkoje, kur kiekvienas centas yra svarbus, energijos kainos svyravimai gali tapti nemenku galvos skausmu, netgi lemiančiu įmonės pelną ar nuostolį. Kaip planuoti energetinių sąnaudų eilutę, kai rinka tokia nenuspėjama?

Reklama

Energetika – tai pamatas, ant kurio stovi daugelis šiuolaikinių verslų. Ji ne tik užtikrina sklandžią kasdienę veiklą, bet ir sudaro reikšmingą kaštų dalį.

Prisiminkime 2022 metus – elektros kainų šuoliai daugeliui verslų buvo tikras iššūkis. Nors šiuo metu tokių drastiškų pokyčių nepatiriame, energetikos rinka išlieka nerami. Geopolitinė įtampa, infliacija, dujų kainų nestabilumas, atsinaujinančių išteklių priklausomybė nuo oro sąlygų – visa tai sukuria turbulenciją, kuri verčia susimąstyti apie ateitį ir biudžetų planavimą.

Ko laukti?

Energetikos tendencijų prognozavimas – sunki užduotis, kartais netgi primenanti būrimą iš kavos tirščių. Jei dar prieš metus ar dvejus visa rinka, institucijos ir sprendimų priėmėjai piešė itin šviesią elektromobilių ar vandenilio technologijų plėtros ateitį, šiandien matome, kad šie procesai nevyksta taip greitai, kaip tikėtasi. Projektai juda lėčiau, jų atsisakoma, reikalingos infrastruktūros – trūksta arba nėra.

Tai reiškia, kad nors elektros energijos vartojimas didėja ir grįžta į priešpandeminį lygį, o atsinaujinančių išteklių gamyba tampa vis svarbesnė, jis vis tiek neauga taip sparčiai, kaip prognozuota.

Atsinaujinančių išteklių gausa energetikoje, be abejo, yra teigiamas pokytis, tačiau jis atneša ir naujų iššūkių.

Saulės ir vėjo energija yra priklausoma nuo gamtos kaprizų, todėl elektros gamyba tampa netolygi. Tai reiškia, kad vieną akimirką galime turėti elektros perteklių ir neigiamas kainas, o kitą – susidurti su dideliu trūkumu ir poreikiu įjungti brangias dujines elektrines. Tokie kainų svyravimai apsunkina planavimą ir kelia papildomų išlaidų.

Svarbu ir tai, kad nesame izoliuota sala ir veikiame globalioje elektros rinkoje, kurioje priklausome nuo daugybės veiksnių. Mes nediktuojame rinkos, mes priimame globalias taisykles, matome tas pačias tendencijas – didžiulė dinamika, kainų skirtumai, augantis vartojimas – visa tai signalizuoja apie ateities iššūkius.

Nors energijos kaupimo sprendimai, tokie kaip baterijos, tobulėja, jie neišsprendžia ir neišspręs visų problemų. Daug kalbame apie mažuosius branduolinius reaktorius, tačiau kokia šių projektų ateities perspektyva – nėra aišku. Todėl verslams tenka ieškoti būdų, kaip prisitaikyti prie nuolat kintančios realybės.

Tai ką daryti?

Vienas iš galimų sprendimų – investuoti į nuosavą elektros gamybą.

Tačiau ne visos įmonės gali sau tai leisti. Šiuo metu daugelis verslų jau yra investavę į energijos efektyvumo sprendimus, skirtingus būdus, leidžiančius sumažinti suvartojamos elektros kiekius, tačiau vien to – nepakanka.

Kitas variantas – rizikuoti ir rinktis elektros biržą, viliojančią mažesnėmis vidutinėmis kainomis. Vis dėlto čia svarbu nepamiršti galimų didelių kainų šuolių grėsmės tam tikromis valandomis. O jie gali tapti tikru galvos skausmu. Juk, pavyzdžiui, prekybos centras neužsidarys dėl aukštų elektros kainų – jas teks amortizuoti, prisiimant visas rizikas.

Žinoma, anksčiau, kai elektros kainos buvo fiksuojamos aukštesniame lygyje, rizika rinktis kintamą biržos kainą atrodė pagrįsta. Ir kai kuriems verslams toks pasirinkimas pasiteisino. Dabar prognozės krypsta į tai, kad vidutinės kainos judės mažėjimo kryptimi, o kainų šuoliai, kokius matėme 2022 metais, jau vargu ar bepasikartos. Tačiau kainų svyravimai dienos bėgyje išliks dideli dėl nesutampančios gamybos ir vartojimo. Dalis verslų ir gyventojų gali prie to prisitaikyti – vartoti elektrą tada, kai ji pigi, nevartoti arba vartoti mažiau – kai brangi. Vis dėlto dauguma to negali arba nenori daryti. Tuomet tenka rinktis – stabilumas ir prognozuotumas fiksuojant kainą ar rizika renkantis su biržos kaina susietą elektros planą.

Išties tėra dvi galimybės – susitaikyti su kainų dinamika ir įtraukti ją į rizikų valdymo planus arba ieškoti stabilumo ir valdyti rizikas sudarant ilgalaikes sutartis su elektros tiekėjais. Antruoju atveju verslas ramiai gali planuoti savo ateitį, visas elektros kainų nestabilumo rizikas perkeldamas savo tiekėjui.

Ramybė ir nuspėjamumas – vertybės, kurios šiandieniniame, nuolat kintančiame pasaulyje, yra neįkainojamos. Elektros tiekėjo pareiga, esant didelei kainų dinamikai, nuolat reaguoti, būti lankstiems, investuoti į nuosavą energijos generaciją, greitai keistis bei adaptuotis prie naujų sąlygų. Klientų – pasirinkti, ar nuolat besisukančioje elektros kainų ruletėje rizika yra vertingesnė už stabilumą ir ramybę.