Nedarykime klaidų dar neprasidėjus darbo santykiams: šią informaciją būtina žinoti iki pirmosios darbo dienos

Darbo santykiai formaliai prasideda nuo pirmosios darbo dienos, tačiau svarbiausi sprendimai priimami daug anksčiau – dar atrankos metu, kai darbdavys ieško naujo komandos nario, o kandidatas vertina siūlomą galimybę. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pabrėžia, kad ikisutartinių santykių etapas bei pati darbo pradžia yra itin svarbūs: nuo jų skaidrumo ir sąžiningumo priklauso tolimesnių darbo santykių kokybė. 

Reklama

Darbo sutartis – nuo parašo iki įsigaliojimo 

Darbo sutartis laikoma sudaryta tada, kai abi šalys susitaria dėl būtiniausių sąlygų – darbo funkcijos, darbo užmokesčio ir darbovietės. Sutartis turi būti pasirašoma raštu, 2 egzemplioriais, o darbdavys apie įdarbinimą privalo pranešti „Sodrai“ ne vėliau kaip likus 1 darbo dienai iki darbo pradžios. 

Svarbu: darbuotojas gali pradėti dirbti tik kitą darbo dieną po šių formalumų atlikimo. Jei darbdavys to nepadaro, atsakomybė tenka būtent jam. 

Atsakomybė už sutarties neįsigaliojimą 

Darbo sutartis įsigalioja tik darbuotojui faktiškai pradėjus dirbti. Jei darbuotojas neatvyksta į darbą ne dėl savo kaltės, darbdavys privalo jam sumokėti kompensaciją, ne mažesnę nei 1 mėnesio atlyginimas. Jei neatvykimas yra dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojas apie tai nepraneša darbdaviui prieš 3 darbo dienas iki sutartos darbo pradžios, jis privalo atlyginti darbdaviui padarytą žalą, bet ne didesnę nei 2 savaičių darbo užmokestis. 

„Pasitaiko situacijų, kai darbuotojas atsisako kito garantuoto darbo pasiūlymo, tikėdamasis pradėti dirbti pas pasirinktą darbdavį, tačiau pasikeitus aplinkybėms darbdavys numatytą darbo pradžios dieną nesuteikia darbuotojui darbo. Tokiu atveju darbuotojas patiria nuostolių. Analogiškai, nesąžininga ir tuomet, kai darbuotojas neatvyksta į darbą arba, kad neketina pradėti dirbti, praneša paskutinę minutę, ir darbdavys patiria žalą. Abi pusės privalo elgtis atsakingai“, – akcentuoja Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė. 

Būtiniausi susitarimai prieš pradedant dirbti 

Su darbdaviu privalu sulygti dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės. Darbo sutartyje gali būti nurodytas tik darbo funkcijos (pareigybės) pavadinimas, nedetalizuojant, kokius konkrečiai darbus darbuotojas turi vykdyti. Ši informacija gali būti nurodoma pareiginiuose nuostatuose arba darbo (veiklos) apraše, su kuriais darbuotojas turi būti supažindintas prieš pradėdamas dirbti. Taip pat darbo sutartyje turi būti nustatoma darbo laiko norma valandomis, sutarties rūšis, darbo pradžios data.  

Išbandyti darbo poziciją – tik sudarius darbo sutartį 

„Darbdaviai teiraujasi, ar gali prieš sudarant darbo sutartį su nauju darbuotoju, leisti jam pirmiausia pabandyti padirbėti bent kelias valandas ar dieną. Suprantamas darbdavių noras į darbą priimti tik tinkamus kandidatus, tačiau pradėti atlikti darbo funkcijas asmuo gali tik po to, kai yra tinkamai įdarbintas“, – pabrėžia I. Piličiauskaitė-Dulkė. Siekiant atrinkti tinkamą darbuotoją, ypač į tokias pareigas, kurias gali eiti asmenys, turintys tam tikrų gebėjimų arba kuriems keliami specialūs reikalavimai, gali būti rengiamas konkursas arba kandidato kompetencijos tikrinamos kitu būdu, pavyzdžiui, atliekant testą, interviuojant, vykdant apklausą, atranką ir pan. Prieš sudarant darbo sutartį, darbuotojui gali būti aprodoma jo būsima darbo vieta, jis gali būti supažindinamas su kitais darbuotojais, tačiau pats neturėtų atlikti jokių darbo funkcijų. Priešingu atveju tokie veiksmai, nesudarius darbo sutarties, galėtų būti laikomi nelegaliu darbu.  

Atrinkus darbuotoją, siekiant įsitikinti, kad jis tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo. Bandomasis laikotarpis negali viršyti 3 mėnesių, o trumpesnėms nei 6 mėnesių sutartims jis turi būti proporcingai trumpesnis. Iki išbandymo termino pabaigos tiek darbuotojas, tiek darbdavys turi galimybę nutraukti darbo sutartį, įspėję prieš 3 darbo dienas.  TOP 3 darbo organizavimo klausimai vasarą

Darbo sąlygų pranešimas darbuotojui 

Darbo kodekso 44 straipsnis numato darbdavio pareigą prieš darbo pradžią raštu pateikti darbuotojui informaciją apie darbo funkciją, jos atlikimo vietą, darbo dienos arba darbo savaitės trukmę, darbo užmokestį ir, jeigu taikomos, atskirai jo sudedamąsias dalis, darbo užmokesčio mokėjimo terminus ir tvarką, kasmetinių atostogų trukmę ir kitą svarbią informaciją. Taip pat darbdavys turi informuoti, jeigu įmonėje galioja kolektyvinė sutartis, ir su ja supažindinti. Tai – ne tik nacionalinės teisės norma, bet ir ES Tarybos direktyvos 91/533/EEB reikalavimas. 

„Darbdavys gali leisti darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis taisyklėmis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais, – teigia Darbo teisės skyriaus vedėja. – Žinotina ir tai, kad jeigu darbuotojas yra užsienietis, visa minėta informacija turi būti jam pateikta lietuvių kalba ir kita šiam darbuotojui suprantama kalba.“ Kaip organizuoti nuotolinį darbą, kai darbuotojas dirba iš užsienio?

Anot I. Piličiauskaitės-Dulkės, darbuotojas turi būti aiškiai ir tinkamai informuotas apie darbo sąlygas, nes tik tuomet jis gali tinkamai atlikti savo pareigas. Tai būdas abiem pusėms išvengti ginčų ateityje. 

Darbdavys turi apmokyti darbuotoją 

Darbo kodeksas numato pareigą darbdaviui apmokyti darbuotoją dirbti tiek, kiek būtina jo darbo funkcijai atlikti. Jeigu darbuotojui reikalingi tam tikri įgūdžiai, pavyzdžiui, pardavėjas turi mokėti dirbti su darbdavio naudojama apskaitos programa, darbdavys turi apmokyti darbuotoją su ja dirbti. Jei darbdavys apmoko darbuotoją tik tiek, kiek būtina jo darbo pareigoms atlikti, darbuotojas neprivalo atlyginti išlaidų dėl tokių mokymų darbo sutartį nutraukiant darbuotojo iniciatyva ar dėl jo kaltės. Ar geriausias mėnuo per dvejus metus ir peržengta simbolinė sandorių skaičiaus riba rodo būsto rinkos pagyvėjimą?

Garantijos darbuotojui – tik po to, kai pateikia tai patvirtinantį dokumentą 

Vyriausioji darbo inspektorė I. Piličiauskaitė-Dulkė akcentuoja, kad abi darbo sutarties šalys privalo viena kitai laiku pranešti apie bet kokias aplinkybes, galinčias reikšmingai paveikti sutarties sudarymą, vykdymą ir nutraukimą. Be to, naujai pradėjusiam dirbti darbuotojui svarbu žinoti, kad Darbo kodekse nustatytomis garantijos jis gali pasinaudoti nuo tada, kai darbdaviui pateikia negalios, vaiko gimimo faktą patvirtinantį dokumentą ar kitą darbuotojo teisę į garantiją patvirtinantį dokumentą, išskyrus atvejus, kai darbdavys jau turi tokius duomenis.  Būsto paklausa lenkia pastarųjų dvejų metų rezultatą – grįžta ekonominio segmento pirkėjai

Pirmas žingsnis į sėkmingą bendradarbiavimą 

Teisingai organizuoti darbo pradžios procesai – tai ne tik įstatymo laikymasis. Tai pagarba vienas kitam, pasitikėjimo kūrimas ir pamatas ilgalaikiams, sklandiems santykiams. „Skaidrumas darbo pradžios etape – geriausia prevencija nuo ginčų ateityje“, – pabrėžia I. Piličiauskaitė-Dulkė. Kai darbuotojas išeina, o jo paštas lieka