Renkantis darbą lietuviams svarbus ne tik atlygis: trokšta sveikatos draudimo ir lankstaus grafiko

Atlyginimas nebėra viskas. Šiandien darbuotojai nori sveikatos draudimo, daugiau laisvadienių ir lankstumo – papildomos naudos lietuviams svarbesnės už gera vadovą ar kolektyvą. Vis dėlto realybė liūdnesnė: tik kas šeštas darbuotojas Lietuvoje turi galimybę rinktis jam aktualias naudas, nors to norėtų net 70 proc., o savo jau turimą naudų paketą lietuviai vertina šešetu. Tokią statistiką atskleidė jau antrus metus iš eilės darbuotojų gerovės platformos „MELP“ užsakymu atliekama „Spinter tyrimai“ apklausa.

Reklama

Pagrindiniu lietuvių noru darbe išlieka sveikatos draudimas, jo tikisi daugiau nei pusė (56 proc.) respondentų. Tačiau šalia jo auga poreikis ir kitoms naudoms: lanksčiam darbo grafikui (47 proc.), papildomiems apmokamiems laisvadieniams (36 proc.) bei galimybei dirbti iš namų (36 proc.). Ne mažiau geidžiamos: maitinimo kompensacija (31 proc.), sveikatingumas ir emocinė gerovė (30 proc.), darbovietės suteikiamas automobilis (30 proc.).

„Darbuotojų lūkesčiai naudoms keičiasi: apklausa rodo, kad kyla poreikis lanksčiam darbo laikui, vietai ir dovanų čekiams įvairioms prekėms bei paslaugoms, o krenta – sveikatingumui ir emocinei gerovei bei investicijoms į pensijų fondus. Įmonės, kurios akcentuoja lankstumą, suteikia platesnį naudų pasirinkimą ir galimybę jas rinktis, turi aiškų pranašumą konkurencinėje kovoje dėl talentų“, – sako „MELP“ valdybos narys Vidmantas Šiugždinis.

Norėtų daugiau pasirinkimo laisvės

Anot V. Šiugždinio, tai, kad tik 17 proc. Lietuvos darbuotojų šiandien gali patys pasirinkti papildomas naudas, patvirtina, jog rinkoje vis dar dominuoja „naudos visiems“ praktika, kai darbdaviai taiko vienodą naudų paketą visiems darbuotojams. Tačiau darbuotojai nėra vienodi – jie nori būti išgirsti, pastebėti, vertinami. Nerijus jau 11 metų net negalvoja apie darbo keitimą

„Žmonės vis dažniau sutinka gauti mažesnės vertės naudas, bet su galimybe jas rinktis patiems. Ypač stipriai tai juntama jaunesnės kartos darbuotojų tarpe. Jiems reikšmingos naudos, kurios vis dar nėra standartinės – papildomos atostogų dienos, apmokami mokslai ar darbo iš bet kurio pasaulio krašto galimybės. Tačiau organizacijos dažnai savo kaštus švaisto naudoms, kurios jų darbuotojams visai neaktualios“, – teigia V. Šiugždinis.

Tyrime palygino moterų ir vyrų motyvaciją renkantis darbdavį

Jis pažymi, jog jau antrą kartą daromas tyrimas parodė tą pačią tendenciją – darbuotojai šiuo metu darbdavių suteikiamą naudų paketą vertina prastai. Vidutinis vertinimas – vos 5,7 balo iš 10. Jis beveik nepasikeitė per paskutinius 18 mėnesių.

Naudos – naujasis konkurencijos ginklas

Reklama

V. Šiugždinio teigimu, kandidatai, besirenkantys darbą, savarankiškai pasidomi organizacijos naudų paketu ar paklausia apie jas per darbo pokalbį. Net 85 proc. darbuotojų nurodo, kad papildomos naudos jiems yra labai arba gana svarbios, kai renkasi tarp dviejų įmonių, siūlančių vienodą atlyginimą. „VMG Akmenės baldai“ didina pajėgumus

„Tarptautiniai tyrimai rodo, kad taikant lanksčias naudas ir leidžiant darbuotojams rinktis, net iki 40 proc. auga darbuotojų išlaikymas per pirmus penkerius metus darbovietėje. Nors Lietuvoje papildomos naudos dažnai siekia 10-15 proc. atlyginimo, įvairių užsienio šalių patirtis rodo, kad šio paketo vertė dažnai būna net dvigubai didesnė – 25-30 proc. darbo užmokesčio“, – įžvalgomis dalijasi ekspertas. Studentams, norintiems papildomai užsidirbti, siūlo studijų finansavimą ir kitas naudas

Pasak jo, rinka aiškiai juda į pasirinkimo laisvės epochą. Standartiniai pasiūlymai nebeveikia. Laimi tie darbdaviai, kurie į naudų paketą žvelgia strategiškai – kaip į būdą kurti ryšį, lojalumą ir reputaciją. „Likusieji rizikuoja likti stebėtojais“, – sako V. Šiugždinis. Atlyginimų IT sektoriuje augimo tempas – lėtėja