Kiek tavo laikas iš tikro vertas pinigais?

Kiekvienas iš mūsų turi tą pačią paros dalį — 24 valandas. Bet kodėl vienų žmonių valanda verta kelių eurų, kitų — kelių dešimčių, o dar kitų — kelių šimtų?

Reklama

Čia kalba ne tik apie atlyginimą. Klausimas daug gilesnis: kiek tavo laikas vertas tau pačiam ir kiek leidžiame kitiems jį įkainoti?

Ši tema dažnai nuskamba kaip motyvacinė, bet iš tikrųjų ji yra labai praktiška. Laikas — vienintelis dalykas, kurio negalima susigrąžinti. Ir vis dėlto būtent jį dažniausiai išdaliname be jokio skaičiavimo. Todėl šiandien — žvilgsnis į tai, kaip realiai įvertinti savo laiką ir kodėl tai keičia ne tik finansus, bet ir gyvenimo kokybę.

Laikas, kuris „nieko nekainuoja“, yra pats brangiausias

Jei žmogui pasakytum: „Mokėsiu tau 5 eurus už valandą“, — dauguma pasijustų nuvertinti. Bet tie patys žmonės kasdien atiduoda savo laiką už… nieką. Tiesiog iš inercijos.

– 40 minučių socialiniuose tinkluose „kol verda kava“.
– 30 minučių ginčui, kurio net neprisimins po valandos.
– kelionės, kurias galima optimizuoti, bet niekada nebuvo apie tai pagalvota.
– darbai, kuriuos galėtų atlikti kitas žmogus už nedidelę kainą, bet vis tiek daro patys.

Kai laikas atrodo „nemokamas“, jis tampa pigesnis už viską.

Ekonomistas Danas Ariely yra pasakęs paprastą, bet taiklų sakinį: „Žmonės labiau saugo pinigus nei laiką, nors pinigų gali uždirbti vėl.“

Tai, kas iš tikro kainuoja brangiausiai, dažniausiai kainuoja tyliai.

Kaip iš tikrųjų apskaičiuoti savo valandos vertę

Dauguma žmonių vertina savo laiką pagal darbo užmokestį. Bet tai tik dalis tiesos. Valandos vertė nėra tai, ką tau moka kiti — tai, kiek tau kainuoja ją atiduoti.

Yra paprastas būdas tai suprasti.

Tarkime, žmogus gauna 1600 eurų į rankas. Gerai skamba, bet jeigu:

•  į darbą ir iš jo keliauja 1,5 val. per dieną
• dirba 1–2 val. viršvalandžių, nes „taip reikia“
• savaitgaliais mintimis vis tiek grįžta prie darbo

Jo reali darbo savaitė tampa ne 40 valandų, o 55–60. Tikroji „valandos kaina“ krenta iki maždaug 7–9 eurų.

Ir tai dar be emocinių kaštų.

Todėl klausimas „kiek man moka?“ nėra svarbus. Svarbus — kiek man kainuoja ši valanda mano gyvenimo?

Skaičiavimas, kurį turėtų atlikti kiekvienas

Yra labai praktiškas metodas, kurį naudoja daug profesionalų.

1. Suskaičiuok, kiek valandų iš tikrųjų atiduodi darbui per savaitę. Įskaičiuojant viską: keliones, pasiruošimą, viršvalandžius, stresą.

2. Padalink savo realias pajamas iš realaus valandų skaičiaus.

3. Pažiūrėk į rezultatą be emocijų.

Daugeliui tai būna šokas — jų laikas vertas mažiau, nei jie manė. Bet šis skaičius nėra nuosprendis. Tai atspirties taškas.

Kiek tavo laikas turėtų būti vertas?

Daug geriau kelti klausimą kitaip: Kiek norėčiau, kad mano laikas būtų vertas?

Tarkime, žmogui reikia 2400 eurų per mėnesį oriam gyvenimui: būsto, maisto, santaupų, laisvalaikio, sveikatos.

Jei jis nori dirbti 130 val. per mėnesį, o ne 200, jo valanda turi būti verta bent 18–20 eurų. Kai (ne)darbo diena – kiekvieną dieną

Ir tada viskas tampa paprasta:

reikia keisti:

•  įgūdžius,
• pareigas,
• industriją,
• darbo modelį,
•  klientus,
•  arba požiūrį į delegavimą.

Tai nebūtinai reiškia mesti darbą. Dažniausiai tai reiškia pradėti kelti savo vertę po truputį.

Kodėl Lietuvoje žmonės dažnai nuvertina savo valandą?

Tai kultūrinis klausimas. Daug kas užaugo su mintimi, kad „daug dirbti“ yra gerai savaime. Dažnai niekas nežadėjo, kad dirbti turi būti ne tik sunku, bet ir protinga.

Todėl čia paplitę keli įpročiai:

• viską daryti patiems, net jei tai neefektyvu;
• jausti kaltę deleguojant;
• bijoti paprašyti didesnės algos;
• likti darbe ilgiau, nes „taip reikia“;
• manyti, kad gerai uždirba tik „nepaprasti žmonės“, o ne paprasti darbuotojai.

Bet tai požiūris, kuris jau keičiasi. Vis daugiau jaunų žmonių kalba apie balansą, lankstumą, darbo kokybę, sveikatą. Ir tai tiesiogiai kelia jų laiko vertę.

Ką reiškia per pigiai vertinti savo laiką

Kai laikas pigus, gyvenimas tampa brangus. Žmogus gali galvoti, kad taupo, bet realybėje:

• dirba dvigubai daugiau nei turėtų;
• nedaro to, kas iš tikro kuria vertę;
• perdegina save;
• praranda galimybes;
• leidžia kitiems diktuoti savo grafiką;
• gadina santykius, nes grįžta pavargęs;
• netenka energijos savo asmeniniams projektams.

Maža valandos vertė galiausiai virsta mažos vertės gyvenimu. Tai skamba griežtai, bet daug kas būtent tai ir išgyvena. SEB bankas bendrovei „Eastnine“ skolina dar 14 mln. Eurų

Pradėti vertinti savo laiką galima labai paprastai

Ne su revoliucijomis. O su mažomis pergalėmis.

1. Pašalinti valandą „tuščio laiko“

Telefonas, bereikšmiai darbai, įpročiai „iš senų laikų“. Vien tik šitas žingsnis išlaisvina valandas.

2. Deleguoti pigius darbus

Jei tavo valanda verta 15 eurų, neverta daryti darbų, kurių valandos kaina 5 eurai.

3. Rinktis projektus pagal vertę, o ne pagal kiekį

Mažiau, bet geriau — paprasta taisyklė, kuri keičia karjerą.

4. Atsisakyti darbų, kurie niekur neveda

Jei darbas neduoda augimo, patirties ar pinigų — tai laiko vagis.

5. Kelti savo įgūdžius

Kiekvienas naujas įgūdis kelia valandos vertę.

6. Saugoti laiką taip, kaip saugai pinigus

Įpročiai, ribos, tvarkaraštis — paprasta, bet labai veiksminga.

Laiko vertė atsispindi ne tik darbe — ir santykiuose

Dar viena tema, apie kurią mažai kas kalba. Žmonės dažnai atiduoda brangiausią savo turtą — laiką — žmonėms, kurie jo nevertina.

• Tai gali būti darbo aplinka.
• Tai gali būti draugystės.
• Tai gali būti santykiai, kur žmogus jau seniai nebe „šalia“, tik „šalia laiko“.

Laikas parodo, kas tau rūpi. Ir parodo, kam rūpi tu.

Tikroji atsakymo versija: tavo laikas vertas tiek, kiek leidžiama jam būti verta

Yra skirtingi būdai paskaičiuoti. Galima naudoti formules, žiūrėti į savo pajamas, lyginti su rinka. Bet tikroji laiko vertė atsiranda tada, kai nustoji gyventi automatiškai. Kai pradedi rinktis, o ne tiesiog reaguoti. Kiek vertas vaiko priežiūros atostogose esančio žmogaus atliekamas darbas?

Kai pradedi galvoti ne tik apie eurus, bet apie:

• ramybę,
• energiją,
• sveikatą,
• santykius,
• savo ribas,
• savo augimą.

Žmonės, kurie vertina savo laiką, gyvena kitaip. Jie nebėga visur, jie renkasi. Nebijo pasakyti „ne“. Nebebijo keisti krypties. Nebebijo ieškoti geresnių galimybių.

Jie supranta vieną dalyką: pinigai ateina ir išeina. Laikas — tik išeina.

Išvada: pradėk skaičiuoti ne tik pinigus, bet ir gyvenimo valandas

Kiekvienas žmogus gali pakelti savo valandos vertę. Tam nereikia būti genijumi ar vadovu. Tam reikia tik pradėti matyti savo laiką realiai. Ar gyventojų energetinis raštingumas vertas dešimtuko ar dvejeto?

Kai tai padarysi, sprendimai taps aiškesni:

• kokį darbą rinktis;
• kiek vertas tavo darbas;
• su kuo nori leisti laiką;
• ko nori iš karjeros;
• ką nori pasiekti gyvenime.

Laiko vertė nėra skaičius. Tai gyvenimo kokybės matas.

Ir jei nori pakeisti gyvenimą, geriausia vieta pradėti — nuo vienos valandos. Tos, kurią vertini labiau nei vakar. Nuodėmės vertas moliūgų tiramisu receptas