Tarptautinės sankcijos: kokią įtaką jos daro Lietuvos verslui ir gyventojams?

Tarptautinės sankcijos pastaruosius kelerius metus dažnai minimos tiek politiniuose, tiek ekonominiuose diskursuose. Jų taikymo sritis ir kontekstas yra platus ir įvairus: nuo valstybių, juridinių bei fizinių asmenų iki specifinių prekių ar paslaugų. Taip pat skiriasi ir sankcijų įgyvendinimo metodai, kurie gali apimti turto įšaldymą, sandorių nevykdymą, draudimą sudaryti sutartis su sankcionuotais subjektais ar kitas ribojamąsias priemones.

Reklama

Pačio tarptautinių sankcijų instituto esmė ta, kad tai yra specialios priemonės, taikomos siekiant pakeisti kitos valstybės vyriausybės ar tam tikro subjekto elgesį, paprastai susijusį su tarptautinių normų, žmogaus teisių pažeidimais ar kt.

Kokios sankcijos yra taikomos Lietuvoje?

Šiuo metu Lietuva tiesiogiai taiko tarptautines sankcijas, kurios yra priimtos Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių organizacijų, kurių nare Lietuva yra. Svarbu atkreipti dėmesį, kad, vertinant verslo riziką, subjektams rekomenduojama atsižvelgti ir į Jungtinės Karalystės bei Jungtinių Amerikos Valstijų taikomas sankcijas, kurių pažeidimas gali sukelti reputacinę ar kitokio pobūdžio žalą.

Lietuva, kaip ir dauguma kitų vakarietiškų valstybių, taiko įvairias tarptautines sankcijas daugeliui asmenų ar valstybių vyriausybių, tačiau šiuo metu, ko gero, pagrindinės sankcijų kategorijos yra nukreiptos prieš kaimyninių Rusijos ir Baltarusijos valstybių įstaigas, verslo subjektus ar asmenis. Šios ribojamosios priemonės apima ekonomines sankcijas, tokias kaip prekybos apribojimai, draudimai importuoti ir eksportuoti tam tikras prekes, finansinės sankcijos, įskaitant bankų sistemos ir finansinių paslaugų apribojimus, tam tikrų asmenų turto įšaldymas, draudimas keliauti ir pan.

Kaip Lietuvoje yra įgyvendinamos tarptautinės sankcijos?

Visų pirma, kalbant apie tarptautines sankcijas, taikomas ir nukreiptas prieš tam tikrus asmenis ar subjektus, jų įgyvendinimo ir taikymo ciklas susideda iš šių etapų:

• Asmenų ir organizacijų nustatymas. Atsakingos institucijos nustato, kurie asmenys, organizacijos ar valstybių vyriausybės turi būti įtraukti į sankcijų sąrašus. Tai gali būti daroma remiantis įrodymais apie jų dalyvavimą veiklose, pažeidžiančiose tarptautines normas.
• Įrašymas į sankcijų sąrašą. Po to, kai buvo nustatyta, kad tam tikri asmenys ar organizacijos pažeidžia tarptautines normas, jie įtraukiami į sankcijų sąrašus. Šiuos sąrašus reguliariai atnaujina ir skelbia tarptautinės organizacijos ir vyriausybinės institucijos.
• Sankcijų vykdymas ir kontrolė. Finansinės institucijos, tokios kaip bankai, draudimo bendrovės ir kt., turi laikytis sankcijų bei apriboti sankcionuotų subjektų galimybę pasinaudoti finansinėmis paslaugomis. Finansinės institucijos privalo tikrinti, ar jų klientai ir jų atliekami sandoriai nėra susiję su į sankcijų sąrašus įtrauktais subjektais.
• Pažeidimų prevencija ir sankcijų kontrolė. Institucijos ir subjektai, kurie nesilaiko sankcijų, gali būti baudžiami paskiriant jiems baudas ar uždraudžiant vykdyti profesinę veiklą. Norint užkirsti kelią apeiti sankcijas, daugelis finansinių institucijų įdiegia vidines kontrolės sistemas ir naudojasi specializuotomis programomis, kurios palengvina galimų rizikų valdymą.

Didelis dėmesys ir atsakomybė už tarptautinių finansinių sankcijų įgyvendinimą tenka finansų įstaigoms. Finansų įstaigos privalo turėti veikiančias vidaus politikas ir procedūras, kurios padėtų užtikrinti finansinių sankcijų įgyvendinimą. Politika ir procedūros turi leisti identifikuoti subjektus, kuriems taikytinos tarptautinės sankcijos, taip pat nustatyti, ar sandoriai ir operacijos nepatenka į tarptautinių sankcijų apimtį. Finansų įstaigos privalo dalykinių santykių metu tikrinti vykdomas visų klientų operacijas. Atitinkamų patikrų metu yra renkama ir tikrinama informacija, susijusi su klientu, jo atstovu, naudos gavėju, verslo partneriais, vykdoma veikla ir pan.

Svarbu pabrėžti, kad finansų įstaigos privalo užtikrinti, kad taikomos priemonės ne tik formaliai atitiktų teisės aktų reikalavimus, bet ir būtų pritaikytos naujausių tarptautinių sankcijų turiniui, proporcingos valdyti kylančią tarptautinių sankcijų pažeidimo riziką ir užtikrintų, kad finansų įstaiga nebus pasinaudota siekiant apeiti tarptautines sankcijas. Šios įstaigos turėtų nuolatos vertinti tarptautinių sankcijų įgyvendinimui naudojamų sistemų, duomenų bazių ir (ar) kitų priemonių efektyvumą, paskirtų žmogiškųjų ir kitų resursų pakankamumą ir užtikrinti, kad būtų įgyvendinamos aktualios (naujausios) tarptautinės sankcijos. Nustačius, kad gali būti pažeistos finansinės sankcijos arba pritaikytos ribojamosios priemonės, finansų įstaigos nedelsdamos turi pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba savo ruožtu koordinuoja, prižiūri ir užtikrina finansinių sankcijų (apribojimų disponuoti lėšomis ir ekonominiais ištekliais) įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje. Už netinkamai valdomas rizikas finansų įstaigos gali susilaukti sankcijų ir iš Lietuvos banko, kuris prižiūri šių įmonių veiklą.

Taikomų sankcijų įtaka gyventojams

Nors iki šiol vyrauja nuomonė, kad Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas (PPTFPĮ) taikomas tik finansų įstaigoms, tačiau reikalavimai dėl tarptautinių ir (arba) nacionalinių sankcijų įgyvendinimo taikomi ne tik finansų įstaigoms, bet ir kitiems įpareigotiems subjektams. Taip, pagal LR PPTFPĮ, prie kitų įpareigotų subjektų priskiriami: auditoriai, audito įmonės, antstoliai ir antstolio atstovai; finansinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiantys juridiniai asmenys ir šias paslaugas savarankiškai teikiantys asmenys; notarai, notaro atstovai ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintys asmenys, taip pat advokatai ir advokatų padėjėjai; patikros ar bendrovių steigimo ar administravimo paslaugų teikėjai, asmenys, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą brangakmeniais, tauriaisiais metalais, kilnojamosiomis kultūros vertybėmis, antikvariniais daiktais ar kitu turtu, kurio vertė lygi arba viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais; azartinius lošimus ir loterijas organizuojančios bendrovės; uždaro tipo investicinės bendrovės; nekilnojamojo turto agentai (brokeriai); virtualiųjų valiutų keityklų operatoriai; depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriai; asmenys, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą meno kūriniais ir (ar) tarpininkavimo veiklą prekybos meno kūriniais srityje (įskaitant galerijas ir aukcionų namus), jeigu sandorio vertė lygi arba viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos ar kelių susijusių operacijų metu.

Svarbu priminti, kad Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymas nustato 5 tūkstančių eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta ribą atsiskaitymams arba sandorių vykdymui grynaisiais pinigais. Šis reikalavimas dėl atsiskaitymų grynaisiais pinigais taikomas tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims.

Taigi, į ką turi atkreipti dėmesį kiti įpareigoti subjektai reikalavimų dėl sankcijų įgyvendinimo atžvilgiu.

Pirma, atsižvelgiant į įstatymo pakeitimus, kurie įsigaliojo nuo 2024 m. rugpjūčio 1 dienos, juridiniai asmenys, pradėję vykdyti vieną iš paminėtų veiklų, privalo per 5 darbo dienas nuo veiklos pradžios apie tai pranešti Juridinių asmenų registro tvarkytojui, t. y. Registrų centrui. Įmonės, kurios šias veiklas vykdė iki įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki šių metų rugpjūčio 1 dienos, apie tai Registrų centrui turi pranešti ne vėliau kaip iki šių metų gruodžio 1 dienos. Svarbu paminėti, kad nepateikus duomenų gali būti taikoma administracinė atsakomybė. Be to, už pinigų plovimo prevenciją atsakingos institucijos, nustačiusios, kad prievolė nebuvo įvykdyta, galėtų taikyti savo kompetencijai priklausančias poveikio priemones.

Taip pat pareigą pranešti apie vykdomą vieną ar kelias nurodytas veiklas turi ir fiziniai asmenys – jie apie tai turi pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI).

Antra, pagal dabar galiojančią tvarką, įpareigotiems subjektams neužtenka tik pranešti Registrų centrui apie savo vykdomą veiklą. Jie privalo laikytis Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų Organizacijos ir kitų tarptautinių bei regioninių organizacijų arba valstybės nustatytų apribojimų ir įpareigojimų. Auditoriai, buhalteriai, notarai, NT brokeriai ir kiti įpareigoti subjektai privalo nustatyti vidaus politiką ir vidaus kontrolės procedūras, susijusias su klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu ir tikrinimu, veiklos PPTF (pinigų plovimo ir teroristų finansavimo) rizikos vertinimu, tarptautinių finansinių sankcijų, ribojamųjų priemonių įgyvendinimu, dalykinių santykių ir (arba) operacijų stebėsenos organizavimu bei informacijos saugojimu. Be kita ko, įmonės privalo paskirti darbuotoją (-us), kuris (-ie) organizuotų tarptautinių finansinių sankcijų įgyvendinimą, būtų atsakingas (-i) už disponavimo lėšomis ir kitu finansiniu turtu sustabdymą, periodinę subjektų patikrą, pranešimų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai ir kitoms institucijoms, atsakingoms už tarptautinių finansinių sankcijų įgyvendinimo priežiūrą, teikimą. Tačiau svarbu pabrėžti, kad pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių sąrašas bei taikomos procedūros turi būti parinktos atsižvelgiant į verslo modelį, geografiją, klientus, produktus ir kitas rizikas. Kadangi atsakomybė už pinigų plovimo prevencijos įstatymo ir reikalavimų nesilaikymą taikoma tiek mažiems, tiek ir dideliems verslams, taip pat jų vadovams, siekdami sumažinti rizikos atsiradimo veiksnius, pasitarkite su teisininkais dėl pinigų plovimo prevencijos reikalavimų įgyvendinimo ir tinkamų mechanizmų parinkimo.

Kokia yra taikomų sankcijų apimtis sudarytoms sutartims?

Teisės aktai aiškiai reglamentuoja, kad yra draudžiama sudaryti sandorius ir prisiimti naujas prievoles, kurių vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms, o tokie sandoriai yra niekiniai ir negalioja. Taip pat asmenims ir verslo subjektams draudžiama tarptautinių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu vykdyti sandorius ir prievoles, kurių vykdymas prieštarauja įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms. Sandoriai, kurie buvo sudaryti, ir prievolės, kurios atsirado iki nustatant tarptautinių sankcijų įgyvendinimą, turi būti nedelsiant nutraukti vienašališkai ar šalių susitarimu arba jų vykdymas sustabdytas tarptautinių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu.

Advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresnieji teisininkai Karolis Grižas ir Kseniya Veličkienė