Tyrimas: 85 proc. žmonių Lietuvoje darbe nesakytų apie savo neuroskirtingumą

Disleksiją,dėmesio ir hiperaktyvumo (ADS) ar autizmo spektro sutrikimus turintys žmonės darbe gali papildyti komandas išskirtiniais savo gebėjimais, tačiau neuroskirtingi žmonės dažnai vengia ar net baiminasi atskleisti savo ypatybes darbdaviui. „Telia“ inicijuotos gyventojų apklausos duomenimis, vos 15 proc. apklaustųjų informuotų darbdavį, jei priskirtų save prie neuroskirtingų asmenų.

Reklama

Prarandami išskirtiniai gebėjimai

Skirtingų neurotipų žmonės Lietuvos darbo rinkoje vis dar neretai lieka nepanaudotu talentų šaltiniu – įsitikinusi darbdavio konkurencingumą tiriančios bendrovės „WitMind“ mokslinių tyrimų partnerė, Mykolo Romerio universiteto prof. dr. Agota Giedrė Raišienė. Anot jos, tai yra ne tik moralinis, bet ir pragmatiškas, verslo konkurencingumui svarbus klausimas.

„Nors moksliniai tyrimai Lietuvoje šia tema dar tik žengia pirmuosius žingsnius, o visuomenė dar bręsta, jau dabar aišku, kad asmenys su autizmo spektro ar kitomis neuroįvairovės formomis gali tapti vertingais, aukštą pridėtinę vertę kuriančiais komandos nariais”, – sako prof. dr. A. G. Raišienė.

Pasak jos, tokios darbuotojų grupės ignoravimas reiškia, kad verslas praranda galimybę gauti išskirtinių gebėjimų – pavyzdžiui, išskirtinio atidumo detalėms, analitinio mąstymo, kūrybiškumo ar net technologinių kompetencijų.

Baiminasi pasekmių karjerai

„Spinter tyrimai“ atliktos, telekomunikacijų bendrovės „Telia“ inicijuotos Lietuvos gyventojų apklausos metu apie neuroskirtingus asmenis paaiškėjo, kad būdami neuroskirtingi žmonės apie tai šnekėti darbo vietoje vengtų.

Atlikto tyrimo duomenimis, vos 15 proc. apklaustųjų apie neuroskirtingumą praneštų darbdaviui, o nuo šios informacijos atskleidimo juos sulaikytų ne viena priežastis. 18 proc. respondentų nekalbėtų apie savo neuroskirtingumą, nes baimintųsi pasikeisiančio požiūrio, dar 13 proc. – neigiamų pasekmių karjerai ar darbo užmokesčiui. 9 proc. respondentų baimintųsi net atleidimo ar nepriėmimo į darbą, o šią priežastį dažniau nurodo save neuroskirtingais laikantys asmenys.

„Priežasčių, kodėl žmonės vengia kalbėti apie neuroskirtingumą, gali būti įvairių, bet viena dažniausiai pasitaikančių – baimė būti atstumtam, nesuprastam, o taip pat – nenoras išsiskirti iš kitų. Juk visi mes norime pritapti, o kai aplink negirdime garsiai kalbančių apie savo neuroskirtingumą, bijome būti to pradininkais. Net profesionalų bendruomenės naudojamame socialiniame tinkle „LinkedIn“ neuroįvairovės tema yra sunkiai pastebima“, – sako „Telia“ Įvairovės ir įtraukties vadovė Julija Markeliūnė.

Neuroįvairovė – kaip bet kuri kita įvairovė

„Dedame vis daugiau pastangų, kad mūsų kasdieniuose pokalbiuose būtų girdima neuroįvairovės tema, stengiamės kuo daugiau apie tai kalbėti, kad visi kolegos priimtų neuroįvairovę kaip bet kurią kitą įvairovę. Jeigu norime, kad žmonės taptų atviresni, turime jiems parodyti, kad neuroskirtingumaspas mus priimamas taip pat kaip ir neurotipiškumas”, – apie pastangas skatinti atvirumo kultūrą organizacijoje pasakoja J. Markeliūnė.

J. Markeliūnė dalijasi ir bendrovėje vykstančiomis iniciatyvos, kurias dažnai organizuoja ir patys darbuotojai.

„Patys darbuotojai subūrė neuroįvairovės klubą, kuriame reguliariai susitinka neuroskirtingi kolegos ir galvoja, kokių dar iniciatyvų, susijusių su neuroįvairove, reikia atnešti įmonei. Šiais metais jų iniciatyva gimė labai didelio populiarumo sulaukusi diskusija „Workwithneurospiciness“, kurios metu neuroskirtingi kolegos dalijosi, su kokiais iššūkiais susiduria darbo vietoje, ko tikisi iš neurotipinių kolegų“, – pasakoja J. Markeliūnė.

Pasak jos, bendrovė ieško kuo įvairesnių būdų pasiekti visus kolegas, o taip gimsta ir skirtingos bendradarbiavimo formos.

„Kartu su Lietuvos audiosensorine biblioteka jau antrus metus stengiamės plėsti savo žinias disleksijos srityje – šiemet rėmėme didžiausią Lietuvoje disleksijos pažinimo „Neskaitymo festivalį“. Tuo pačiu kolegas kvietėme jau tradicinei spalvotai fotosesijai „#goredfordyslexia“, kurios metu apsirengę raudonai darbuotojai simboliškai išreiškė palaikymą disleksiją turintiems asmenims”, – kalba J. Markeliūnė.

Dalijasi patarimais

Prof. dr. A. G. Raišienė pastebi, kad pastaruoju metu vis daugiau įmonių siekia tapti įtraukiomis, o svarbią reikšmę tam turi aiškios organizacinės politikos formavimas ir darbuotojų mokymai.

„Mokomi turi būti visų pareigybių darbuotojai, ypač – vadovai. Tai – abipusio švietimo procesas. Siekiantys įsilieti į darbo rinką,neuroįvairūs asmenys taip pat turi suprasti, kad gali susidurti su klausimais ir poreikiu atvirai bendrauti. BDAR suteikia galimybę išlaikyti privatumo lygį, tačiau norintiems jaustis patogiai darbo aplinkoje, svarbu išreikšti savo poreikius, pasakyti, kokie veiksniai kelia diskomfortą, dalintis”, – sako „WitMind“ mokslinių tyrimų partnerėA. G. Raišienė.

Neuroįvairovės keliu žengiančios „Telia“ Įvairovės ir įtraukties vadovė J. Markeliūnė kitoms įmonėms pataria pradėti nuo edukacijos ir neuroskirtingumo pažinimo – labai daug šansų, kad jūsų organizacijose jau dirba nemažai neuroskirtingų žmonių.

„Raginame ieškoti būdų, kaip būti draugiškesniems neuroskirtingimui. Įsirengdami biurus pagalvokite apie ramesnes vietas, kur galėtų susikaupti kolega, kuriam triukšmas ar šviesos gali kelti sensorinę perkrovą. Edukuokite darbuotojus, kaip kai kurias situacijas, įprastas neurotipiniems kolegoms, patiria neuroskirtingi žmonės – perkeltinės reikšmės, metaforos, abstraktūs klausimai, daliai neuroskirtingų kolegų gali tapti tikru iššūkiu. Na, o kartais ir socialiniai įgūdžiai gali būti patiriami kitaip: rankos paspaudimai, akių kontakto palaikymas, ar kavos gėrimo įpročiai gali smarkiai skirtis”, – patirtimi dalijasi J. Markeliūnė.