Verslas
VDI primena apie nelaimes darbe, kurių buvo galima išvengti
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) dar kartą nori atkreipti dėmesį į mirtinus įvykius darbe, kurie per pastarąsias savaites vienas po kito įvyko šalyje. Pasidžiaugėme, kad per 2023 m. pirmą ketvirtį neužregistravome nė vieno mirtino nelaimingo atsitikimo darbe (neįskaičiuojant įvykių dėl eismo taisyklių pažeidimo), ir netrukus VDI pradėjo gauti pranešimus apie mirtinus, su darbu susijusius įvykius. Šiais metais per 5 praėjusius mėnesius VDI jau užregistravo 49 sunkius ir 3 mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe.
Reklama
Per birželio mėnesį įvyko net 3 mirtini nelaimingi atsitikimai darbe, iš kurių 2 – praėjusią savaitę. Jei ankstesnės 3 mirtinos nelaimės darbe įvyko dėl pačių darbuotojų nesaugių veiksmų, tai pastarosios – dėl darbdavių neatsakingumo: darbdaviai neužtikrino saugių darbo sąlygų ir organizavo darbus pažeisdami darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus.
Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas akcentuoja, kad pusė visų žuvusių darbe – statybininkai, taigi pavojingiausios darbo vietos išlieka statybvietėse.
Birželio 2 d. elektrotechnikas V. D. renovuojamame fermos pastate tvarkė elektros instaliaciją. Darbams aukštyje buvo naudojama žemės ūkio technika, tai yra JCB krautuvas. Krautuvas sertifikuoto kėlimo reikmens (krepšio) kelti žmonėms neturėjo. Leidžiant žemyn nuo tvirtinimo vietos atsikabino kabliai ir iš persivertusio krepšio darbuotojas iškrito bei patyrė mirtinas traumas.
Birželio 20 d. kranui keliant krovinį (klojinių skydą) virš neapsaugotų darbo vietų, krano veikimo zonoje esant tretiesiems asmenims (o tai draudžia teisės aktai), krovinys atsikabino, užkrito ir mirtinai sužalojo UAB „Toromega“ darbuotoją. Birželio 21 d. Telšiuose, atliekant lietaus nuotekų įrengimo darbus iškasoje, užgriuvus žemės sluoksniui, mirtinai buvo traumuotas UAB „Ežerūna“ darbuotojas. Darbai iškasoje buvo atliekami 1,8 m. gylyje neatlikus iškasos šlaitų sutvirtinimo.
Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas S. Balčiūnas pažymi, kad daugybę metų nelaimingų atsitikimų darbe aplinkybės ir priežastys išlieka labai panašios. Įvykių darbe tyrimai parodo, kad mirtini ir sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe įvyksta dėl nepakankamos darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės įmonėje, dėl netinkamo profesinės rizikos vertinimo ar pačių darbuotojų rizikingo elgesio, saugos taisyklių nepaisymo, be to, darbuotojams dažnu atveju pritrūksta žinių ir supratimo, nes jie nebūna tinkamai instruktuoti ir mokyti.
Nors pastarųjų mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe tyrimai dar nėra iki galo baigti, preliminariais duomenimis, bent dviejų mirtinų įvykių pagrindiniai traumavimo veiksniai – kritimas iš aukščio. Kritimas iš aukščio, atliekant statybos remonto darbus ar technikos priežiūros darbus, – dažniausiai pasitaikanti nelaimių darbe priežastis. Kitos nelaimių priežastys – daiktų, ruošinių ar krovinių kritimas, žmogaus griuvimas, žemių griūtis, veikiantis mechanizmas ar įrenginys, apsinuodijimas nuodingosiomis medžiagomis.
Vyriausiasis darbo inspektorius S. Balčiūnas atkreipia dėmesį į dar vieną svarbią aplinkybę: VDI yra gavusi dar bent 2 pranešimus apie mirtinas, su darbine veikla susijusias nelaimes, kai nėra darbinių santykių. Tokių atsitikimų VDI oficialiojoje statistikoje neregistruoja kaip mirtinų atsitikimų darbe. Svarbu pastebėti, kad darbuotojų saugos ir sveikatos taisyklės niekur nedingsta ir dirbant savarankiškai ar skubant į pagalbą draugui ar kaimynui, ypač kai nėra įgūdžių, kaip tą darbą atlikti saugiai, o tokių nelaimių – dažnai dėl žinių stokos – neretai pasitaiko, ir jos yra ypač skaudžios.
Nors situacija, palyginti su praėjusiais metais, gerėja, tačiau nelaimingų atsitikimų darbe skaičiai vis dar – per dideli. Taigi VDI dar kartą nori atkreipti dėmesį, kad būtina užtikrinti pakankamą žinių darbuotojų saugos ir sveikatos srityje lygį. Norėtųsi tikėtis ir linkėti, kad ateityje skaudžių nelaimių bus išvengta.
Finansai6 val prieš
Lietuva – brangiausia Europoje šalis paprastam žmogui
Šalies valdantieji giriasi, kokią gerą mokesčių reformą sugalvojo. Tačiau iš esmės ji nieko nelemia. Lietuva kaip ir anksčiau, taip ir...
Ekspertai10 val prieš
Ekspertai tvirtina: šalčiai neaplenkė nė vieno rajono, teks papildomai investuoti į pasėlių stiprinimą
Užsitęsę šalčiai neaplenkė nė vieno Lietuvos rajono, o šalies ūkininkai nuo jų nukentėjo skirtingai. Nors dalyje regionų stebima tikrai prasta...
Verslas1 d. prieš
Naujas etapas verslui: reikalavimas naudoti išmaniuosius kasos aparatus padės mažinti šešėlį
Nuo 2025 m. gegužės 1 d. visi verslai, kurie savo veikloje privalo naudoti kasos aparatus, turi teikti kvitų duomenis į...
Investavimas2 d. prieš
Kodėl krenta akcijos? Artėja JAV superciklo pabaiga?
Finansai2 d. prieš
Kaip sutaupyti 121 000€?
Ekspertai33 minutės prieš
Duomenų apsaugos ir technologijų ekspertai kviečia diskutuoti apie dirbtinio intelekto ir privatumo iššūkius
2025 m. birželio 5 d. tarptautinė konferencija „Baltic Privacy and Innovation Summit 2025“ Vilniuje suburs duomenų apsaugos (BDAR) tema besidominčius...
Ekspertai6 val prieš
Kas sutaupo, o kas permoka: beveik pusė lietuvių nesidomi elektros tiekėjų pasiūlymais
Jei tokios frazės kaip „elektros perdavimo dedamoji“ ar „viešuosius interesus atitinkančios paslaugos“ jums skamba kaip užsienio kalba, žinokite, kad esate...
Ekspertai4 d. prieš
Ekspertai pataria: renkantis būstą įvertinkite ir miesto plėtros planus
Svarstant apie naujo būsto įsigijimą, gyventojai dažnai daug dėmesio skiria būsto plotui, kainai ar vaizdui pro langą, tačiau pamiršta vieną...
Ekspertai6 d. prieš
Norintiems slysti „drifto“ trasose P. Petrauskas papasakojo apie lenktynininko kelią: „išėjimą į barą skaičiuodavau padangomis“
Automobilių sporto mėgėjams ir lenktynininkams atėjęs pavasaris žymi naujo sezono pradžią. Norinčių varžytis populiarumo viršūnėje Lietuvoje karaliaujančiame „drifte“ netrūksta, tačiau,...
Ekspertai6 d. prieš
Apklausa: lietuviai labiausiai nerimauja dėl geopolitinės įtampos, latviai ir estai – dėl maisto kainų
„Citadele“ banko inicijuota Baltijos šalių gyventojų apklausa atskleidžia, kad Lietuvoje gyventojai labiausiai nerimauja dėl geopolitinės įtampos (56 proc.) ir augančių...