„Venipak“ vadovas įvardijo Baltijos šalių interneto pirkėjų įprotį, kuris išskiria mus iš viso pasaulio

Siuntos pristatymo iki durų paslauga ilgainiui taps prabanga. Tuo įsitikinęs tarptautinės siuntų bendrovės „Venipak“ generalinis direktorius Justas Šablinskas, apžvelgdamas praėjusius metus ir išskirdamas esminius dalykus, ką svarbu žinoti apie logistikos ir el. komercijos rinkų tendencijas. Netikėta – vienas įprotis Baltijos šalių interneto pirkėjus išskiria iš viso pasaulio.

Reklama

„Atsiradus pakankamai plačiam siuntų atsiėmimo punktų ir paštomatų padengimui, siuntų pristatymo iki durų paslauga taps vis mažiau aktuali“, – pastebi J. Šablinskas ir priduria, kad tarptautiniai siuntų pristatymai tampa vis labiau prieinami tiek kainos, tiek laiko prasme.

„Pasaulis siaurėja, o kurjeriai su savo logistinėmis infrastruktūromis nutolusių vietovių pasiekiamumo lengvinime užima labai svarbų vaidmenį. Einama link to, kad siuntos tarptautiniu mastu būtų pristatytos daug greičiau ir paprasčiau“, – sako jis.

Pasak J. Šablinsko, nors ekonomika pernai stagnavo ir sezoniniai siuntų pikai keitėsi, tačiau el. komercijos dalis augo ir toliau. Jis pastebi, kad paštomatų populiarumas sparčiai auga visame pasaulyje, o Baltijos šalys, lyginant su Europa, šioje srityje lyderiauja.

Per Nyderlandus – į Vakarų Europą

Apibendrindamas praėjusius metus, J. Šablinskas pastebi augantį susidomėjimą visapusiško el. komercijos užsakymų išpildymo (angl. e-fulfillment) paslauga, į kurios plėtrą „Venipak“ šiuo metu orientuojasi. Atsižvelgdama į rinkos poreikius, bendrovė taip pat stipriai koncentruojasi į veiklos automatizavimą ir efektyvinimą, paštomatų tinklo plėtrą, savitarnos portalo klientams tobulinimą.

2023-aisiais vienas reikšmingiausių įvykių bendrovei buvo Nyderlandų el. prekybos įmonės „Strengholt Entertainment“ įsigijimas, kurio dėka visas paslaugų paketas papildytas ir el. komercijos pardavimo kanalais.

„Sulig šiuo įsigijimu iš Baltijos šalių ir Lenkijos rinkų įžengėme į Vakarų Europą. Šiuo metu sinergizuojame tiek administracines, tiek paslaugų veiklas, o Baltijos šalių klientams galime pasiūlyti išėjimą į Europą per vieną langelį, kai paslaugų spektras apima viską – tiek pardavimų kanalus, tiek logistiką, tiek sandėliavimą. Užtikrindami procesų sinergiją ir efektyvumą, nuimame naštą klientams nuo pečių, padedame sutaupyti ir koncentruotis į kryptingą verslo plėtrą be geografinių barjerų.“

Nors ekonomika stagnavo, el. komercija augo toliau

Siuntų versle, kaip ir visame vartojime, ryškiausi yra du sezonai – pavasario, kai pirkėjai persiorientuoja į vasaros prekes, keičia savo garderobą, kraustosi į sodus bei sodybas, ir žiemos sezonas, pasižymintis didžiausiais išpardavimais, pasiruošimu šventėms ir žiemos prekių suaktyvėjimu. Kalbėdamas apie praėjusius metus, J. Šablinskas pastebi, kad ekonominė situacija šiuos sezonus susiaurino ir sumažino sezoninius siuntų pikus.

„Jei seniau jie trukdavo apie 3 mėnesius, tai pernai šie sezonai buvo trumpesni, truko tik 2 mėnesius. Taip pat ir švelnesni – jei įprastai siuntų kiekis sezono metu išauga apie 30 proc., 2023-aisiais jis buvo mažesnis, o tai žymi sulėtėjusį vartojimą“, – pastebi J. Šablinskas.

Kalbėdamas apie verslo verslui (angl. business-to-business arba B2B) rinką, „Venipak“ generalinis direktorius pastebi, kad nemažai verslų dėl ekonominės situacijos pernai nepasiekė užsibrėžtų tikslų ir tenkinosi mažesniais augimais, o kai kurie net neaugo, traukėsi. „Tai turėjo įtakos siuntų kiekiams, tačiau, nepaisant stagnuojančios ekonomikos, el. komercijos verslo dalis toliau augo“, – teigia jis.

Išdygo daug profesionalių žaidėjų ir el. parduotuvių

Du dešimtmečius veikiančios tarptautinės siuntų bendrovės vadovas pastebi, kad per šį laikotarpį rinka stipriai pasikeitė – jei seniau rinkoje dominavo tik didieji vardai, šiandien esama daug daugiau profesionalių žaidėjų, suaktyvėjo ir tarptautiniu mastu besiplečiantys vietiniai paštai.

„Kalbant apie B2B rinkos pokyčius, daug įmonių per šį laikotarpį atsisakė savo transporto – kurjerių paslauga taip ištobulėjo, jog tapo efektyviau ir paprasčiau aptarnauti savo lokacijas per kurjerius, o ne naudojant nuosavą transportą. Tai ypač aktualu toms įmonėms, kurių lokacijos pasiskirsčiusios per visą šalį“, – sako J. Šablinskas ir pateikia pavyzdį: jei seniau į įvairius Lietuvos miestus prekes galėdavai išsiųsti tik kartą per savaitę, kurjerių dėka gali tai daryti kiekvieną dieną ir šitaip verslui atsivėrė galimybės greičiau bei dažniau papildyti parduotuves ar sandėlius, taupyti apyvartinį kapitalą.

J. Šablinskas priduria, kad per du dešimtmečius stipriai išaugo ir verslo vartotojui (angl. business-to-consumer arba B2C) rinka: „Pradėjo sparčiai daugėti el. parduotuvių, atsirado el. prekyvietės (angl. marketplace), verslo pristatymus papildė pristatymai fiziniams asmenims iki durų, o dabar – jau ir į paštomatus, kurių populiarumą stipriai suaktyvino pandemija.“

Baltijos šalys – naudojimosi paštomatais lyderės

Lygindamas Baltijos šalių rinkas, J. Šablinskas pastebi, kad tendencijos visose trijose valstybėse yra labai panašios – Baltijos regione pastebimas itin didelis paštomatų populiarumas, o pirmūnė šiame kontekste yra Estija.

Nors Europoje paštomatai nėra tokie populiarūs kaip Baltijos šalyse, J. Šablinskas teigia, kad paštomatų sfera stipriai plečiasi visame pasaulyje ir per paštomatus pristatomų siuntų srautas ateityje dar labiau augs. „Jeigu Baltijos šalyse 70–80 proc. el. komercijos siuntų pristatoma per paštomatus, tai Europoje tie kiekiai mažesni, bet jie auga. Norint visą Europą padengti paštomatais, ir investicijų reikia ženkliai daugiau“, – sako jis.

Paštomatų populiarumą Baltijos šalyse patvirtina ir vartotojų nuomonės tyrimo duomenys. Praėjusių metų spalį „Venipak“ užsakymu rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto KOG atliktas tyrimas atskleidė, jog maždaug trečdalis lietuvių, latvių ir estų naudojosi paštomatais kartą per 2–3 mėnesius, panašus skaičius apklaustųjų – kartą per 3–4 savaites.