Sekite naujienas

Ekspertai

A. Dubonikė: tvari mąstysena turi būti diegiama nuo vaikystės

Paskelbta

-

Tarptautinio tvarios mąstysenos skatinimo tinklo LEAP narė Aušra Dubonikė sako, kad tvarų pasaulį galime kurti tik puoselėdami dėmesingumą aplinkai ir šalia esantiems žmonėms. Pasak jos, ne vien patys turime vadovautis šia mąstysena, bet ir diegti ją kitiems, ypač švietimo sistemos dalyviams. Tik taip sugebėsime ne deklaracijomis, bet konkrečiais veiksmais keisti pasaulį.

Įtaką galime daryti kiekvienas

Reklama:

Aušra Dubonikė sako ilgą laiką tvarumą laikiusi dimensija, mažai priklausančia nuo eilinio žmogaus veiksmų. „Tvarus požiūris į aplinką mane lydėjo nuo vaikystės, matant tėvų pavyzdį. Tačiau buvo laikotarpis, kai maniau: tvarumas – tai politikų ar įmonių vadovų veiklos sritis, o paprastas žmogus šioje garsiai deklaruojamų didžių tikslų, tvarumo ataskaitų ir pasaulinių planų jūroje tėra mažas lašelis“, – pasakoja moteris.

Kitokį suvokimą apie tvarumą Aušra patyrė prisijungusi prie įvairių šalių tyrėjus ir praktikus vienijančio LEAP tinklo. Jis yra Jungtinių Tautų iniciatyvos, skirtos skatinti atsakingo ir tvaraus valdymo ugdymą, dalis. „Bendraudama su kolegomis aiškiai suvokiau, kad kiekvienas galime daryti pokyčių. Kai prisiimu atsakomybę už tam tikrą problemą, pasijuntu įgalinta. Net jei ji didžiulė ir iš pažiūros ne mano jėgoms ją išspręsti, visuomet galiu ką nors – kad ir labai mažo – padaryti. Įjungus vaizduotę ir sutelkus dėmesį, savaime ateina minčių, ko konkrečiai galiu tam tikroje srityje imtis“, – atskleidžia ji.

A. Dubonikė suvokė, kad siekiant tvarumo svarbiausia ne garsūs lozungai ir deklaruojami pasiryžimai, kurių vėliau nebūtinai laikomasi, bet tvarios mąstysenos skatinimas. „Ši mąstysena susideda iš keturių dalių: ekologinio požiūrio, sisteminės perspektyvos, dvasinio ir emocinio intelektų“, – sako ji. – Sužinojusi tai, maloniai nustebau, nes daugelį metų gilinausi į dvasinės lyderystės vadyboje reiškinį. Visą laiką buvo vidinė nuojauta, kad jis susijęs ir su tvarumu. Šiandien tokie iškilūs vadybos korifėjai kaip profesorius Jody Fry sako, jog tikrajam tvarumui yra būtinas dvasingumas“, – atskleidžia ji.

Radikalumas niekur nenuves

Pasak A. Dubonikės, globalūs tvarumo tikslai yra neabejotinas gėris, tačiau kiekvienas galime pradėti nuo mažų dalykų, naikindami sienas, skiriančias mus nuo kitų žmonių. „Jeigu įmonės, deklaruojančios tvarumo siekius, vadovas nesidomi pavaldinių rūpesčiais, o apie tvarumą kalba tik dėl įvaizdžio ar tvarumo ataskaitų, jeigu šiukšles iki skrupulų rūšiuojantis tautietis nepasivargina sunkiai vaikštančiai laiptinės kaimynei padėti užnešti jos įsigytus maisto produktus vien todėl, kad jie plastikiniuose maišeliuose, visi šūkiai liks tik tuščios deklaracijos, nes jie nepalies kito žmogaus“, – įsitikinusi ji.

Dar vienas akcentas, kurį susitikimuose su LEAP tinklo nariais suprato Aušra, tai – radikalumo atsisakymas. Moteris įsitikinusi, kad norinčiam mąstyti ir gyventi tvariai žmogui išties nėra lengva, tačiau dėl to savęs „plakti“ nereikėtų. „Gyvename laikmečiu, kai viskas yra labai dvipoliška – arba „juoda“, arba „balta“. Dažnai galvojame, kad tai būdinga ir tvarumui – jeigu jau save laikau tvariu, tai turiu būtinai įsisprausti į kokius nors rėmus. Tačiau žmonės kviečiami pirmiausia keisti mąstymo būdą“, – sako ji. – „Jeigu žinau, kad kas nors labai netvaru, tačiau negaliu to atsisakyti, bent jau apie tai galvoju. Pavyzdžiui, yra žmonių, labai mėgstančių keliauti. Jeigu jie suvokia, kad skraidymas į egzotiškas šalis prisideda prie taršos didinimo, tai jau yra pirmas žingsnis į priekį; po kurio laiko tikrai atsiras būdų ir sprendimų, kaip neatsisakius kelionių malonumo sumažinti žalą gamtai.“

Be to, pasak Aušros, gyvename pasaulyje, kuriame labai aukštinamas individualizmas, tačiau visi esame kaip niekada susiję vienas su kitu. „Ugdant tvarią mąstysena rekomenduoju kiekvienam pradėti galvoti, kaip vienas ar kitas mano veiksmas susijęs su kitais žmonėmis. Pavyzdžiui, vietoj plastikinių kavos aparato puodelių vadovas užsako puodelių iš perdirbto bambuko, kurie vežami iš tolimos šalies. Atrodytų – greitas ir tausojantis gamtą sprendimas. Tačiau reikia nepamiršti, kad gamta taip pat „sėkmingai“ teršiama lėktuvo degalais, siunčiant puodelius į Lietuvą. Galbūt vadovui vertėtų pakviesti darbuotojus kavą pilti į iš namų atsineštus daugkartinius puodelius“, – kviečia ji.

Tvari mąstysena – galimybė švietimo sistemai

Tvarumas užsienyje suprantamas ne tik kaip besaikio vartojimo mažinimas, bet ir kaip tvarios mąstysenos principų perdavimas kitiems. „Norint kurti harmoniją visuomenėje, reikia ieškoti jungčių vieniems su kitais. Jeigu norėsime tvarią gyvenseną kam nors  primesti, dažnai sulauksime neigiamų reakcijų. Todėl prie žmogaus reikia prieiti užduodant klausimą, sukuriant saugią erdvę, ugdant kritinį mąstymą. Įvedę žmogų į mąstymo būseną padėsime jam keisti gyvenimą, atversime horizontus“, – pasakoja moteris.

Pasak Aušros, tai ypač svarbu kalbant apie vaikus. „Mano jau minėtoje LEAP grupėje yra daug dėstytojų, kasdien matančių jaunuolius, atėjusius iš mokyklos į akademinę aplinką. Dažnas studentas prasitaria jaučiantis nerimą, įtampą, sparčiai daugėja depresijos atvejų“, – kolegų įžvalgomis dalijasi Aušra. – „Tvarios mąstysenos principai turi būti diegiami mūsų šalies mokytojams, pradedant nuo ikimokyklinio ugdymo pedagogų ir baigiant dirbančiais su abiturientais mokytojais. Tik patys suvokę šiuos principus, pedagogai juos galės perduoti mokiniams.“

A. Dubonikė įsitikinusi – mokslininkų bendruomenė ne veltui kalba apie tai, kad tvari mąstysena gali padėti jaunimui įveikti gyvenimo iššūkius. „Visi kartais užstringame viename ar kitame, atrodytų, neišsprendžiamame klausime, tačiau tereikia išeiti į gamtą, atsidurti toje terpėje, kur vyksta gamtos kaita, ir daug ko išmoksime. Be to, gamtoje juk nėra blogų, negražių, netinkamų ekosistemos narių. Visi medžiai, krūmai, paukščiai čia turi savo vietą, paskirtį. Todėl tvari mąstysena gali puikiai mokyti vaikus priimti save, nebijoti netobulumo, o mokytojams tai turėtų tapti idealia įtraukiojo ugdymo priemone“, – įsitikinusi ji.

Naujienos

Sekite naujienas

Startuoliai

Verslo vikingai

Verslo idėjos

Visos teisės saugomos.© 2015-2022 | Kopijuoti draudžiama | SEO paslaugos: Bilger.lt