Paskelbta
3 metai prieš-
Dėl prekybos karų stringanti užsienio prekyba, nesugebanti atsigauti ES pramonė ir šalies vidaus iššūkiai kol kas reikšmingai nesulėtino Lietuvos ekonomikos apsukų. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį ji augo panašiu tempu kaip per pastaruosius trejus metus. Tačiau minėtų veiksnių poveikio visiškai išvengti nepavyks. Lietuvos ekonomika jų poveikį turėtų pajusti šiais metais. Numatoma, kad 2020 m. ekonomika augs lėčiau, nei buvo įprasta matyti keletą pastarųjų metų.
Nors praėjusių metų pabaigoje pasaulio ekonomikos augimas nustojo lėtėti ir šiais metais laukiamo jo atsigavimo, nesitikima, kad pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių ekonomikos augimas paspartės. Po vangios plėtros 2019 m., šiais metais Tarptautinis valiutos fondas pasaulio ekonomikai prognozuoja 3,3 proc., o 2021 m. – 3,4 proc. pasaulio ekonomikos metinį augimą. Tačiau augimo paspartėjimas daugiausia siejamas su besivystančios rinkos ekonomikų augimo atsigavimu, o euro zonoje, kurios ekonomikos augimo tempas stabilizavosi 2019 m. pabaigoje, šiais metais didesnio proveržio nesitikima. Tokiai tiek euro zonos, tiek Europos Sąjungos (ES) ekonomikos raidai daugiausia įtakos turi daugiau klausimų nei atsakymų pateikianti tarptautinės prekybos politika, taip pat dėl struktūrinių pokyčių nesugebanti atsigauti pramonė. Šie veiksniai turi įtakos ne tik didžiosioms ES ekonomikoms, bet ir artimiausioms Lietuvos kaimynėms bei vienoms svarbiausių prekybos partnerių – Estijai, Latvijai ir Lenkijai. Būtent vangi užsienio paklausa daugiausia prisidės prie šių valstybių nuosaikaus ekonomikos augimo šiais metais. Šios tendencijos bus matomos ir Lietuvoje.
Vangios užsienio paklausos poveikį labiausiai turėtų pajusti apdirbamoji gamyba, tačiau ji net ir lėtėjančio augimo sąlygomis turėtų sugebėti išsikovoti didesnę eksporto rinkų dalį. Pirmieji lėtėjimo ženklai jau matomi – apdirbamosios gamybos augimas, per pirmuosius tris praėjusių metų ketvirčius sudaręs beveik 5 proc., paskutinį ketvirtį nesiekė nė 1 proc. Daugumos veiklų gamybos apimties augimo tempas lėtėjo, tačiau didžiąją dalį šio sulėtėjimo lėmė trys sektoriai – naftos perdirbimo veikla, chemijos pramonė ir baldų pramonė. Šio apdirbamosios gamybos sumažėjimo kol kas nereikėtų vertinti kaip šalies eksportuotojų konkurencingumo praradimo ženklo – Lietuvos prekių eksportuotojai dar geba atsiriekti vis didesnes rinkos dalis savo pagrindinėse rinkose. Didėjantis išduotų statybos leidimų pramoninio tipo statiniams skaičius ir antrojoje praėjusių metų pusėje pradėjusios didėti investicijos teberodo, kad sektorius ir toliau siekia modernizuotis ir didinti gamybos apimtį.
Spartesnio augimo ženklų nematyti ir kalbant apie veiklas, orientuotas į vidaus paklausą. Pavyzdžiui, ketvirtąjį ketvirtį mažmeninės prekybos apyvartos augimas sulėtėjo iki šiek tiek daugiau nei 3 proc. (palyginti su pirmaisiais trim praėjusių metų ketvirčiais, tai bene perpus lėtesnis augimas). Šį lėtėjimą iš dalies galima aiškinti namų ūkių galimybėmis sutaupyti. Vartotojų nuomonių tyrimo duomenimis, esamo meto tinkamumą taupyti ir tikimybę nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. namų ūkiai vertina bene geriausiai nuo duomenų skelbimo pradžios 2001 m. Šiais metais didelių papildomų paskatų namų ūkiams sparčiau didinti vartojimą nepadaugės – dėl nepalankių demografinių tendencijų neturėtų augti užimtųjų skaičius, o lėtėjanti šalies ekonomika vers įmones atsargiau žvelgti į atlyginimų didinimą. Šiais metais lėtesnio augimo reikėtų tikėtis ir iš statybų sektoriaus. Griežtesnis finansų įstaigų požiūris į naujus nekilnojamojo turto projektus kartu su vangesniu ekonomikos augimu turėtų riboti privačias iniciatyvas, o viešosioms iniciatyvoms didžiausią įtaką turėtų daryti lėčiau didėsiantys ES paramos lėšų srautai.
Dėl šiuo metu stebimų tendencijų ekonomikos augimas šiais metais turėtų būti lėtesnis, nei buvo įprasta matyti keletą pastarųjų metų. Lietuvos banko vertinimu, ūkio augimas 2020 m. neturėtų viršyti 3,0 proc. Be to, šiuo metu stebima nemažai rizikų, kurios gali nulemti ir kitokią, nei prognozuojama, ūkio raidą, pavyzdžiui, JAV ir ES prekybos konfliktų tolesnė raida, kitokia, nei šiuo metu tikimasi, Brexito epopėjos pabaiga ar naftos kainas „pašokdinti“ galinti JAV ir Irano konflikto reeskalacija. Taip pat prognozuojamam šalies ūkio augimui įtakos gali turėti kitokie, nei tikimasi, Lietuvos tarptautinės migracijos balanso pokyčiai ir kitoks investicijoms skirtų ES lėšų panaudojimo intensyvumas.
Autorius:
Darius Imbrasas
Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas
ES skambina varpais dėl darbo rinkos: sieks į IRT specialistus perkvalifikuoti milijonus gyventojų
Lietuvos banko konsultaciniai priežiūros renginiai: šių metų akcentai – tvarumas ir sukčiavimo prevencija
Emitentams, prekiaujantiems savomis akcijomis, – rekomendacijos, kaip valdyti rizikas
Lietuvos bankas: į Vilnių sukvietėme pasaulio centrinių bankų lyderius
Ar aukosime ekonomikos augimą tam, kad pažabotume infliaciją?
Valstybės kontrolė įvertino pasirengimą nuo 2023 m. vykdyti tik žaliuosius viešuosius pirkimus
Lietuvos gyventojai bendrovę „Telia“ laiko tvariausia telekomunikacijų rinkos įmone šalyje, skelbia tvariausių Europos prekių ženklų tyrimą atliekančios „Sustainable Brand Index“...
Hibridinis darbo modelis įsitvirtino ir nesiruošia niekur trauktis. Priešingai – įmonės vis dažniau remiasi nutolusiomis komandomis, o darbuotojams suteikia vis daugiau...
Nors situacija, rodos, gerėja, tačiau nelaimingų atsitikimų darbe, pastebi Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas, rodikliai vis dar...
Finansinių technologijų startuolis „HeavyFinance“ gavo 3 mln. Eur investiciją. Į bendrovę šiame investicijų etape investavo rizikos kapitalo fondų valdytoja „Practica...
Nors pasaulinė pandemija jau nebekelia papildomų rūpesčių verslo sektoriuje, tačiau atsiradusios alternatyvos įprastam darbui ofise nelinkusios trauktis. Nuotolinis darbas vis...
Įvertinęs pirmosios autonominės parduotuvės sėkmę, prekybos tinklas „Iki“, kartu su startuoliu „Pixevia“, atidarė antrąją autonominę parduotuvę Lietuvoje. „IKI Express 24/7“...
Daugelis svajoja mesti nemėgstamą darbą ir sukurti sėkmingą verslą, kasdien mėgautis veikla, kuri teikia vidinį pasitenkinimą. Juvelyrikos studijos „Indivi“ įkūrėjai...
Augantis susidomėjimas kanapių produktais – užkandžiais, CBD aliejumi ir net vitaminais keturkojams paskatino du draugus, Ernest Milevskij ir Rytį Ragauską,...
Šiuolaikiniame pasaulyje daugelis žmonių skuba ir ieško patogumo bene visose sferose. Ne išimtis ir maistas bei kasdienės prekės. Ne visi...
Šiuolaikiniame pasaulyje vis daugiau žmonių, o ypač jaunų, susiduria su sudėtingais paskolų klausimais. Ne visi žmonės gali patys lengvai rasti...
Verslas darbuotojams, dirbantiems nekvalifikuotą darbą, yra bene vienas seniausių verslų. Prisiminkite piramidžių statybą, kur dalyvavo ne tik vergai, bet ir...
Verslo esmė – pigiai nusipirkti šokoladą, išlydyti jį į skirtingas figūras, nuspalvinti ir parduoti su 500% pelnu. Tai tikri rodikliai,...
Sezoninis verslas – tai verslas, kurio pelnas labai priklauso nuo metų laiko, todėl pagrindinis jo tikslas – maksimaliai padidinti pajamas...
Kur investuoti krizės metu? Pagrindinis aspektas, kad sunkmečiu žmonės taupo ir todėl dalis paslaugų ar ne pirmo būtinumo prekių tampa...
Verslo idėja – kuri nudžiugins tūkstančius vaikų. Uždarbis iš prieššventinio triukšmo gali būti puiki priemonė norint gauti tinkamą pradinį kapitalą...