Paskelbta
1 m. prieš-
Dėl prekybos karų stringanti užsienio prekyba, nesugebanti atsigauti ES pramonė ir šalies vidaus iššūkiai kol kas reikšmingai nesulėtino Lietuvos ekonomikos apsukų. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį ji augo panašiu tempu kaip per pastaruosius trejus metus. Tačiau minėtų veiksnių poveikio visiškai išvengti nepavyks. Lietuvos ekonomika jų poveikį turėtų pajusti šiais metais. Numatoma, kad 2020 m. ekonomika augs lėčiau, nei buvo įprasta matyti keletą pastarųjų metų.
Nors praėjusių metų pabaigoje pasaulio ekonomikos augimas nustojo lėtėti ir šiais metais laukiamo jo atsigavimo, nesitikima, kad pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių ekonomikos augimas paspartės. Po vangios plėtros 2019 m., šiais metais Tarptautinis valiutos fondas pasaulio ekonomikai prognozuoja 3,3 proc., o 2021 m. – 3,4 proc. pasaulio ekonomikos metinį augimą. Tačiau augimo paspartėjimas daugiausia siejamas su besivystančios rinkos ekonomikų augimo atsigavimu, o euro zonoje, kurios ekonomikos augimo tempas stabilizavosi 2019 m. pabaigoje, šiais metais didesnio proveržio nesitikima. Tokiai tiek euro zonos, tiek Europos Sąjungos (ES) ekonomikos raidai daugiausia įtakos turi daugiau klausimų nei atsakymų pateikianti tarptautinės prekybos politika, taip pat dėl struktūrinių pokyčių nesugebanti atsigauti pramonė. Šie veiksniai turi įtakos ne tik didžiosioms ES ekonomikoms, bet ir artimiausioms Lietuvos kaimynėms bei vienoms svarbiausių prekybos partnerių – Estijai, Latvijai ir Lenkijai. Būtent vangi užsienio paklausa daugiausia prisidės prie šių valstybių nuosaikaus ekonomikos augimo šiais metais. Šios tendencijos bus matomos ir Lietuvoje.
Vangios užsienio paklausos poveikį labiausiai turėtų pajusti apdirbamoji gamyba, tačiau ji net ir lėtėjančio augimo sąlygomis turėtų sugebėti išsikovoti didesnę eksporto rinkų dalį. Pirmieji lėtėjimo ženklai jau matomi – apdirbamosios gamybos augimas, per pirmuosius tris praėjusių metų ketvirčius sudaręs beveik 5 proc., paskutinį ketvirtį nesiekė nė 1 proc. Daugumos veiklų gamybos apimties augimo tempas lėtėjo, tačiau didžiąją dalį šio sulėtėjimo lėmė trys sektoriai – naftos perdirbimo veikla, chemijos pramonė ir baldų pramonė. Šio apdirbamosios gamybos sumažėjimo kol kas nereikėtų vertinti kaip šalies eksportuotojų konkurencingumo praradimo ženklo – Lietuvos prekių eksportuotojai dar geba atsiriekti vis didesnes rinkos dalis savo pagrindinėse rinkose. Didėjantis išduotų statybos leidimų pramoninio tipo statiniams skaičius ir antrojoje praėjusių metų pusėje pradėjusios didėti investicijos teberodo, kad sektorius ir toliau siekia modernizuotis ir didinti gamybos apimtį.
Spartesnio augimo ženklų nematyti ir kalbant apie veiklas, orientuotas į vidaus paklausą. Pavyzdžiui, ketvirtąjį ketvirtį mažmeninės prekybos apyvartos augimas sulėtėjo iki šiek tiek daugiau nei 3 proc. (palyginti su pirmaisiais trim praėjusių metų ketvirčiais, tai bene perpus lėtesnis augimas). Šį lėtėjimą iš dalies galima aiškinti namų ūkių galimybėmis sutaupyti. Vartotojų nuomonių tyrimo duomenimis, esamo meto tinkamumą taupyti ir tikimybę nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. namų ūkiai vertina bene geriausiai nuo duomenų skelbimo pradžios 2001 m. Šiais metais didelių papildomų paskatų namų ūkiams sparčiau didinti vartojimą nepadaugės – dėl nepalankių demografinių tendencijų neturėtų augti užimtųjų skaičius, o lėtėjanti šalies ekonomika vers įmones atsargiau žvelgti į atlyginimų didinimą. Šiais metais lėtesnio augimo reikėtų tikėtis ir iš statybų sektoriaus. Griežtesnis finansų įstaigų požiūris į naujus nekilnojamojo turto projektus kartu su vangesniu ekonomikos augimu turėtų riboti privačias iniciatyvas, o viešosioms iniciatyvoms didžiausią įtaką turėtų daryti lėčiau didėsiantys ES paramos lėšų srautai.
Dėl šiuo metu stebimų tendencijų ekonomikos augimas šiais metais turėtų būti lėtesnis, nei buvo įprasta matyti keletą pastarųjų metų. Lietuvos banko vertinimu, ūkio augimas 2020 m. neturėtų viršyti 3,0 proc. Be to, šiuo metu stebima nemažai rizikų, kurios gali nulemti ir kitokią, nei prognozuojama, ūkio raidą, pavyzdžiui, JAV ir ES prekybos konfliktų tolesnė raida, kitokia, nei šiuo metu tikimasi, Brexito epopėjos pabaiga ar naftos kainas „pašokdinti“ galinti JAV ir Irano konflikto reeskalacija. Taip pat prognozuojamam šalies ūkio augimui įtakos gali turėti kitokie, nei tikimasi, Lietuvos tarptautinės migracijos balanso pokyčiai ir kitoks investicijoms skirtų ES lėšų panaudojimo intensyvumas.
Autorius:
Darius Imbrasas
Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas
Verslo nuomonė: būtina dar kartą perskirstyti ES fondų investicijas
Mindaugas Liutvinskas, Simonas Algirdas Spurga. Euro zona pandemijos šešėlyje: metas finansiniam solidarumui
Su COVID-19 susijusios inovacijos iš ES struktūrinių fondų bus finansuojamos 100 proc.
Prezidentas: ES ryžtas reikalingas dabar
Kaupiantiesiems pensijų fonduose patariama išsaugoti ramybę
Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorės Jekaterinos Govinos komentaras dėl baigto „Swedbank“ veiklos tyrimo
Tarkime, kad jūs jau pradėjote žaisti viename iš daugelio kazino internete. Tokiu atveju, turėjote pastebėti, kad kazino žaidimų pasirinkimas yra...
Kai kuriais atvejais paskolos gali būti reikalingos ne tik būstui pirkti. Iš tiesų įsigyti būstą be paskolos gali būti sudėtinga,...
Šiomis dienomis vis dažniau žmonės renkasi kuo tvirtesnius namus. Nors Lietuvoje tikrai nereikia kęsti itin ekstremalių oro sąlygų, namų pasirinkimas...
Interjero kūrime nėra nieko svarbiau, kaip vientisumo kūrimas, todėl, kai ateina metas rinktis tinkamas grindjuostes, tenka ilgai galvoti, kokia spalva...
Namų remonto darbai neretai tampa galvos skausmu – net jei esate nagingas vyras, tai gali tapti sudėtinga užduotimi, kuri atima...
Lietuvos bankų asociacijai (LBA) priklausančios finansų ir kredito įstaigos priėmė sprendimą atidėti paskolų mokėjimus įmonėms, susiduriančioms su sunkumais dėl COVID-19...
Dėl koronaviruso sukelto ekonominio šoko gali tekti nupūsti dulkes nuo dar ne taip seniai Bendrijoje svarstyto, bet į stalčių nugrūsto...