Paskelbta
12 mėnesių prieš-
Elektriniu paspirtuku važinėja kas penktas mūsų šalies gyventojas, tačiau vos 3 proc. paspirtukininkų į gatves išrieda užsidėję šalmą. Kol teisinio reglamentavimo dėl šios apsaugos priemonės dėvėjimo Lietuvoje nėra, draudikai šiltuoju sezonu ragina paspirtukų vairuotojus rūpintis savo saugumu ir į kelią leistis tik užsidėjus šalmą. Dauguma gyventojų įsitikinę – vairuojant el. paspirtuką, šalmas yra būtinas
Tyrimo duomenimis, 79 proc. Lietuvos žmonių niekada nevažinėja elektriniais paspirtukais. Šia transporto priemone nesinaudoja 84 proc. moterų ir 74 proc. vyrų. Pastebėtina, kad elektriniai paspirtukai populiariausi tarp 16-19 metų žmonių, taip pat 20-34 m. amžiaus grupėse. Apklausa parodė, kad šie žmonės dažniausiai nurodė, jog niekada nedėvi šalmo.
Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „NielsenIQ“ šių metų balandį atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa.
„Kasmet tiriame Lietuvos žmonių požiūrį į saugumą važiuojant paspirtukais ir, deja, skaičiai nerodo teigiamo pokyčio. Šalmus Lietuvoje dėvi vos trys procentai elektrinių paspirtukų vairuotojų. Mūsų patirtis rodo, kad šalmas gali apsaugoti nuo didelių traumų ar bent sumažinti rimtų traumų galimybę. Tikėtina, kad netrukus šalmų dėvėjimo būtinybė vairuojant elektrinius paspirtukus mūsų šalyje bus įtvirtinta teisiškai. Tuo tarpu dabar visiems svarbu įsidėmėti, kad šalmas – būtina saugumo priemonė, kuri kelyje saugo šiomis transporto priemonėmis besinaudojančiųjų gyvybes“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė. Elektrinių paspirtukų paruošimas žiemojimui
Pasak draudikės, didmiesčiuose atsiranda vis daugiau tvarkos: žymimos paspirtukų parkavimo vietos, lėtėjimo zonos, kai kur paspirtukų eismas uždraustas dėl per didelio pavojaus pėstiesiems, mikromobilumo priemonių bendrovės daug dėmesio skiria švietimui. Nuo šių metų sausio mėnesio elektrinius paspirtukus, riedžius ar vejos pjovimo traktoriukus privalu ir apdrausti.
Pasak V. Katilienės, draudimas suteikia daugiau saugumo ne tik paspirtukų savininkams, bet ir kitiems eismo dalyviams.
„Paspirtukas gali atsitrenkti ir į automobilį, ir į turtą, pavyzdžiui, pastatą, stiklinę vitriną, gali partrenkti žmogų. Atlyginti padarytus nuostolius pačiam yra didelė finansinė našta, todėl draudimas padengia žalą, kurią paspirtukininkas sukelia nukentėjusiam. Draudimo išmokos dydis gali svyruoti nuo keliasdešimt iki kelių tūkstančių eurų, priklausomai nuo žalos masto“, – pasakoja draudimo bendrovės Žalų departamento vadovė Baltijos šalims. Net 73 proc. žmonių mano, kad dažniausiai Kelių eismo taisykles pažeidinėja elektrinių paspirtukų vairuotojai
Neseniai „Gjensidige“ atlygino nuostolius, klientui, į kurio automobilį atsitrenkė paspirtukininkas.
V. Katilienė atkreipia dėmesį, kad įvykus eismo įvykiui, į kurį pateko civilinės atsakomybės draudimu apdraustas elektrinis paspirtukas, žalą nukentėjusiajam atlygins draudimo bendrovė. Jeigu eismo įvykio kaltininkas nėra apsidraudęs, bet jo transporto priemonė pagal parametrus turi būti apdrausta, dėl žalos atlyginimo galima kreiptis į bet kurią draudimo bendrovę, kuri LR transporto priemonių draudikų biuro vardu administruos nukentėjusiojo žalą ir atlygins nuostolius. Traumos kelionėje
Draudimo bendrovės atstovė primena, kad paspirtukas ar kita būtina apdrausti dviratė transporto priemonė neturi valstybinių numerių, todėl pildant eismo įvykio deklaraciją svarbu įrašyti paspirtuko identifikacinį numerį. Jis turi sutapti su draudimo dokumentuose esančiu transporto priemonės identifikaciniu numeriu. Taigi, jei į jus atsitrenkė elektrinis paspirtukas, itin svarbu užsirašyti jo identifikacinį numerį.
Lietuvos 16-64 metų žmonių apklausa buvo atlikta šių metų balandį, apklausiant 1 600 mūsų šalies respondentų. Tyrimo paklaida – 2,45 proc. Paspirtuko įtaka žmogaus gyvenimui
Kas įkvepia stipriausius? TOP 10 marketingo vadovai atskleidė, kokiais principais ir vertybėmis jie vadovaujasi siekdami tikslų
Įvažiavai į kaimyno automobilį? Štai ką daryti, kad išvengtum didelių problemų
Nuotykiai automobilių plovyklose: kokias klaidas daro vairuotojai ir kaip jų išvengti?
Ant dviračio ištisus metus: svarbios žiemos taisyklės, kurių negalite pamiršti
Neįprasti žiemos orai – iššūkis vairuotojams ir automobiliams: kaip apsaugoti save ir transportą?
Estai saugūs, lietuviai rizikuoja? 94 % estų turi dūmų detektorius, o Lietuvoje tik 65 %
Ekspertų perspėjimas: kodėl delsti su sniego valymu po pūgos nevalia?
Naujieji Metai su trenksmu: kokių klaidų nedaryti leidžiant fejerverkus
Audros nuostoliai didėja kas valandą: nuplėšti stogai, išgriautos tvoros, sudaužyti šiltnamiai ir nupūstos kepsninės
„Citus“ analizės skyriaus vadovė Eglė Savostė Lietuvoje vis dažniau svarstoma apie nekilnojamąjį turtą ne tik kaip apie vietą gyventi, bet...
„EIKA Development“ valdomas verslo centras „FLOW“ pasirašė sutartis su dar trimis būsimais nuomininkais. Čia įsikurs tarptautinė reklamos technologijų kompanija „Eskimi“,...
Pagaliau atėjusi vasariška šiluma įpūtė nemažai optimizmo ūkininkams. Nors praslenkančios liūtys nuskalbia tai vieną, tai kitą šalies regioną, žemės ūkio...
Prasidėjusi vasara žymi atostogų kelionių pradžią, kuomet nemaža gyventojų dalis planuoja vykti ilsėtis ar pramogauti į užsienio šalis. Keliautojai vis...
Lietuviai vis dažniau draudžia ne tik būstą ar automobilį, bet ir rečiau sutinkamus objektus – nuo greičio matuoklių, vėjo jėgainių...
Pirmasis darbas arba savanoriška praktika vasarą jaunimui gali ne tik padėti apsispręsti dėl ateities, bet ir tapti svarbia pamoka, kaip...
Pasiruošimas mokyklai gali tapti tikru iššūkiu ir tėvams, ir vaikams. Dažnas vaikas prieš eidamas į pirmąją klasę lanko vaikų darželį,...