Smurtas artimoje aplinkoje: kaip padėti nukentėjusiems, nesukeliant daugiau žalos?

2024 metais Lietuvoje policija užregistravo daugiau nei 54 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje. Nepaisant to, visuomenėje šis reiškinys vis dar dažnai laikomas asmeniniu reikalu, į kurį pašaliniai neturėtų kištis. Psichiatras prof. dr. Dainius Pūras mano, kad toks požiūris leidžia smurtui tęstis, o didžiausią žalą daro būtent tai, kad jis nėra traktuojamas kaip visuotinė problema.

Reklama

„Įsitikinimas, kad viskas, kas vyksta šeimoje, yra tik pačios šeimos ir jos narių privatus reikalas, yra ne tik klaidingas, bet ir pavojingas. Net ir už tvarkingo, iš pirmo žvilgsnio darnaus šeimos fasado gali slėptis dalykai, kuriems neturi likti vietos – jie privalo būti pastebėti ir sustabdyti. Jei kyla įtarimų ar pastebima smurto apraiškų, negalima likti abejingiems – būtina nedelsiant reaguoti“, – sako psichiatras prof. dr. D. Pūras, nusprendęs prisidėti prie naujausios IKEA iniciatyvos „Pastebėk smurtą“ kampanijos.

„Smurtas artimoje aplinkoje neturi likti už uždarų durų, nes tyla jį maitina. Sąmoningumas ir švietimas yra esminiai veiksniai, padedantys sukurti saugesnę visuomenę. Siekiame dirbti kartu su ekspertais ir organizacijomis, kad ši problema būtų matoma ir kad kiekvienas galėtų prisidėti prie pokyčių“, – teigia IKEA Baltijos šalių mažmeninės prekybos vadovė Inga Filipova.

Kaip padėti žmogui, patiriančiam smurtą artimoje aplinkoje?

Yra daugybė būdų, kaip palaikyti žmogų, susidūrusį su smurtu artimoje aplinkoje – nuo tiesiog buvimo šalia iki konkrečių praktinių veiksmų.

„Mūsų kasdieniuose pokalbiuose slypi milžiniška palaikymo galia. Net nesuvokdami, galime suteikti stiprybės žmogui, kuris išgyvena sunkumus, ir padėti jam sukaupti drąsą prabilti apie tai, kas vyksta. Tačiau lygiai taip pat požiūris, kuris pateisina smurtą ar ignoruoja problemą, gali tapti dar viena kliūtimi nukentėjusiajam kreiptis pagalbos“, – aiškina D. Pūras.

Psichiatras siūlo keletą rekomendacijų, kaip tinkamai reaguoti į smurtą artimoje aplinkoje:

• Pastebėję galimus smurto ženklus ar įtardami, kad žmogus patiria smurtą, suteikite jam saugią erdvę pasikalbėti. Net jei negalite konkrečiai padėti, jūsų įsiklausymas ir nuoširdus dėmesys gali būti pirmas žingsnis, kuris paskatins nukentėjusįjį atsiverti.
• Būkite empatiški. Leiskite žmogui pajusti, kad jis nėra vienas: parodykite rūpestį ir palaikymą, suprasdami, kokioje sunkioje situacijoje jis atsidūrė. Nuo pirmojo pasiryžimo kalbėti iki pat sudėtingo kelio, išsivaduojant iš smurtinių santykių, jūsų supratingumas ir pagarba gali tapti tuo ramsčiu, kuris padės jam nepasiduoti.
• Paklauskite, kokios pagalbos reikia. Smurtą patiriantis asmuo dažnai būna išvargintas ilgalaikės psichologinės įtampos, manipuliacijų, o kartais ir tiesioginių grasinimų. Jis nujaučia, kokia gali būti smurtautojo reakcija, jei imsis teisinių veiksmų. Todėl jūsų užduotis – ne kritikuoti jo sprendimus, o palaikyti, nepriklausomai nuo to, kaip greitai ar kokiu būdu ji nuspręs veikti.
• Pasidomėkite pagalbos tarnybomis. Smurtą patiriantis žmogus gali neturėti galimybės ar saugumo pats ieškoti informacijos. Pasidalinkite svarbiais kontaktais, o prireikus – padėkite užmegzti ryšį su specialistais. Taip pat ir stebėtojas, norintis padėti, gali kreiptis patarimo į specializuotas tarnybas.
• Jei kyla tiesioginis pavojus, visada skambinkite numeriu 112. Jei matote smurtą ar girdite pagalbos šauksmą, nedelskite, net jei nesate tikri, ar situacija reikalauja įsikišimo. Geriau paskambinti ir leisti specialistams įvertinti situaciją – toks sprendimas gali išgelbėti gyvybę.

Ko turėtų vengti padėti norintis stebėtojas?

Gavus rekomendacijų, kaip tinkamai palaikyti asmenį, patiriantį smurtą artimoje aplinkoje, taip pat svarbu žinoti, ko vengti. „Svarbiausia – neužsimerkti, pastebėjus smurto požymius. Net jei negalite padėti tiesiogiai, pasirūpinkite, kad informacija pasiektų tuos, kurie gali“, – sako psichiatras.

Jis išskiria keletą svarbių dalykų, kuriuos turėtų žinoti aplinkiniai:

• Venkite kritiškų, kaltinančių ar smerkiančių klausimų bei komentarų. Tokios frazės, kaip „Kodėl leidi su savimi taip elgtis?“ arba „Kodėl tiesiog neišeini?“, perkelia atsakomybę nuo smurtautojo ant smurtą patiriančiojo pečių.
• Nenuvertinkite situacijos rimtumo ir nepateisinkite smurto. Tokie pasakymai, kaip „Visi išgyvena sunkius laikus“ ar „Jis tiesiog patiria daug streso“, gali skatinti nukentėjusįjį sumenkinti patiriamą smurtą. Būkite sąmoningi ir venkite tokio požiūrio.
• Venkite klausinėti per daug detalių ar skubėti duoti patarimus. Taip pat svarbu nesielgti neapgalvotai, pavyzdžiui, iškart nesikreipti į smurtautoją ar nesiimti veiksmų be nukentėjusiojo sutikimo.
• Neraginkite žmogaus kentėti vien dėl santuokos išsaugojimo. Tokios pažiūros dažnai pateisina arba normalizuoja smurtą ir gali būti žalingos. Kur kas svarbiau parodyti palaikymą ir supratingumą.
• Nerizikuokite saugumu. Jūsų vaidmuo – palaikyti, tačiau nekelti pavojaus nei sau, nei smurtą patiriančiam asmeniui. Jei nesate tikri, kaip elgtis, kreipkitės į pagalbos linijas ir skatinkite nukentėjusįjį ieškoti profesionalios pagalbos.

Kur kreiptis pagalbos?

• Specializuotos pagalbos centras: 070055516 (I–V 8.00–18.00) arba www.specializuotospagalboscentras.lt.
• Pagalbos moterims linija: 080066366 arba www.pagalbosmoterimslinija.lt.
• Jaunimo linija: 080028888 arba www.jaunimolinija.lt.
• Vaikų linija: 116111 arba www.vaikulinija.lt.
• Skubiosios pagalbos numeris 112.