Draudikai praneša: užfiksuota rekordiškai daug būsto žalų, didžiausia išmoka – 340 tūkst. eurų.

Draudikai pastebi, kad nesustoja augti registruojamų būsto žalų apimtys. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, praėjusiais metais buvo registruota 38,5 tūkst. pranešimų apie patirtas įvairias būsto žalas, ir tai yra 7 proc. daugiau nei 2023 metais. Daugiausiai nuostolių gyventojų būstui sukelia gamtos stichijos, užpylimai vandeniu ir gaisrų nelaimės – visose šiose kategorijose žalų skaičiai pastaraisiais metais augo. „Bitė“ praneša apie galimus klientų aptarnavimo sutrikimus savaitgalio naktį

Reklama

Bendra būsto žalų išmokų suma praėjusiais metais siekė 31 mln. eurų sumą – ji per dvejus metus išaugo daugiau nei 40 proc. Tuo metu vidutinė išmokama vienos būsto žalos suma sudaro 800 eurų, rodo bendrovės duomenys.

„Aiškindamiesi žalų augimo priežastis matome kelias ryškesnes tendencijas. Visų pirma, kasmet šalyje siaučia nemažas skaičius audrų, o pernai vasarą įvyko žalų skaičiumi gausiausia audra. Nors intensyviausios audros paprastai būdingos vakarų Lietuvos ir pajūrio regionui, didelės audros kilo ir vidurio Lietuvoje, tai yra Šiaulių ir Panevėžio regionuose. Iš viso pernai fiksavome apie 13 tūkst. gamtos stichijų sukeltų žalų, iš kurių didžiausia nutiko žaibui trenkus į namo stogą – kilus gaisrui buvo padaryta virš 100 tūkst. eurų siekusi žala“, – sako „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis. Tragiškos baigties gaisrus Lietuvoje vienija viena svarbi aplinkybė

Pasak eksperto, kita tendencija − neraminantis „buitinių“ žalų augimas. Keleri metai iš eilės tolygiai auga užpylimų vandeniu incidentų skaičius, kai užliejami greta ar žemiau esantys butai, apliejamos sienos, buitinė technika, elektroniniai prietaisai, sugadinamas kitas turtas.

„Stebina faktas, kad vertinant bendras žalų išmokų sumas būtent užpylimai vandeniu sugeneravo didžiausią nuostolių sumą, kuri siekė beveik 10 mln. eurų. Būtent už tokią sumą pernai buvo kompensuoti žalų padariniai, kurie kilo dėl pažeistų ar sprogusių vamzdžių, sugedusių vandentiekio sistemų, trūkusių vandens žarnelių indaplovėse, skalbimo mašinose“, − komentuoja A. Juodeikis. Šildymo sezonui prasidėjus – perspėjimas individualių namų savininkams

Žalų ekspertas atkreipia dėmesį, kad pati didžiausia žala, kurią praėjusiais metais atlygino draudimo bendrovė, siekė 340 tūkst. eurų – ją sukėlė gaisras gyvenamajame name. Nors gaisrų žalos nėra tokios dažnos, kaip gamtos stichijos ar užliejimai vandeniu, tačiau gaisrų metu padaromi nuostoliai savo dydžiu išsiskiria bendrame būsto žalų kontekste.

„Praėjusiais metais gaisrų sukeltų žalų fiksavome kiek daugiau nei 1000 vnt., tačiau gaisrų žalos neabejotinai būna vienos didžiausių ir skausmingiausių gyventojams. Vidutinė žala, skirta atlyginti gaisro metu patirtiems nuostoliams, siekia apie 7500 eurų, be to, gaisrai kasmet pareikalauja ir žmonių aukų“, – pažymi A. Juodeikis. Šalčiai smogia su dviguba jėga

„Lietuvos draudimo“ duomenimis, vidutiniškai kiekvieną dieną yra fiksuojama maždaug po 105 įvairių būsto žalų dėl gamtos jėgų padarinių, gaisrų, užliejimų, turto vagysčių, stiklo dūžių ir kitų įvykių. Bendra kasdien klientams išmoka būsto draudimo kompensacijų suma siekia apie 84 tūkst. eurų, rodo bendrovės turimi duomenys. Artėjant šildymo sezonui ekspertai primena apie gaisrų pavojų