Ekspertai
Suaugusiųjų raštingumas Lietuvoje – vienas prasčiausių Europoje: sprendimų ieškos specialioje konferencijoje
Kol Lietuvoje aktyviai diskutuojama apie jaunimo ir vaikų švietimo problemas, nerimą kelia ir suaugusiųjų raštingumas. Įvairių tyrimų duomenimis, šioje srityje Lietuva atsilieka nuo EBPO vidurkio, o bendrųjų gebėjimų lentelėje yra Europos dugne. Ekspertų teigimu, rezultatai rodo ne švietimo sistemos problemas, o suaugusiųjų mokymosi stoką – vertinamų įgūdžių suaugusieji neatnaujina arba nemato juose prasmės. Sprendimų šiai problemai jau rytoj specialioje nemokamoje konferencijoje ieškos šalies švietimo ekspertai.
Reklama
Lietuva – viena neraštingiausių Europoje
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) 2022–2023 atliktas suaugusiųjų (16–65 m. amžiaus) gebėjimų tyrimas parodė, kad Lietuva – reitingo apačioje, o mūsų šalies rezultatai žemesni nei 31 šalies vidurkiai.
Apklausoje tirti suaugusiųjų skaitymo gebėjimai, matematinis raštingumas ir kaip jie geba spręsti problemas. Anot tyrimo, net 4 iš 10 Lietuvos gyventojų raštingumo srityje pasiekė tik žemiausią lygį, o labai raštingais laikytini vos 2 proc. suaugusiųjų, kai EBPO vidurkis – 14 procentų. Įtraukianti lyderystė
„Lietuvoje nerimas dėl švietimo dažnai gula ant švietimo sistemos pečių, tačiau tokie tyrimai greičiau rodo, kad atitinkamų įgūdžių ne tiek neįgyjame, kiek nenaudojame arba neatnaujiname jau suaugę. Aukštais gebėjimų rodikliais pasižymintys suaugusieji pasiekia daugiau tiek profesiniame, tiek asmeniniame gyvenime, tad prasminga galvoti apie pagalbą suaugusiems, norintiems tuos įgūdžius lavinti ir mokytis visą gyvenimą“, – sako Inga Jablonskė, pirmojo nuotolinio universiteto moterims Lietuvoje „WoW University“ įkūrėja ir vadovė.
Tyrimo rezultatai Europoje laikomi reikšmingais, nes siejami su asmenine ir profesine gerove, pasitenkinimu valstybės santvarka, turi įtakos net pilietiniam aktyvumui. Vis tik ilgametis EBPO tyrimas dažnai kritikuojamas, nes neva jame matuojami netinkami rodikliai – galbūt stebimi įgūdžiai kasdienybėje tiesiog nereikalingi ir dėl to suaugusiems neaktualūs. Būtent todėl ekspertai pabrėžia holistinio požiūrio į išsilavinimą svarbą.
„Begalė tyrimų patvirtina, kad, pavyzdžiui, minkštieji įgūdžiai ir emocinės kompetencijos dažnai su profesine sėkme siejamos net labiau nei kognityviniai gebėjimai. Bet ar joms skiriame pakankamai dėmesio? Tai tik vienas pavyzdys, patvirtinantis, jog mokymasis turi būti holistinis ir apimti skirtingas sritis bei kompetencijas, jas jungti, pildyti“, – sako I. Jablonskė.
Formalaus rengimo nebepakanka
Ekspertai pabrėžia, kad norint gerinti gebėjimų rodiklius, vien formaliojo švietimo nebepakanka. Jaunimui būtinos užklasinės veiklos ir neformalusis ugdymas, o suaugusieji neturėtų pasikliauti vien įgytu išsilavinimu.
„Dalį suaugusiųjų kvalifikacijų ir gebėjimų tobulinimo atsakomybės šiandien prisiima verslas – įmonės aktyviai investuoja į savo darbuotojų kompetencijų ugdymą, o vertindami kandidatus didelį dėmesį kreipia į gebėjimą mokytis ir priimti naujoves. Pasauliui sparčiai keičiantis, kompetencijas tobulinti ir žinias atnaujinti būtina nuolat, jei norime išlikti konkurencingi. Tai nėra ir negali būti tik formaliojo ugdymo atsakomybė, nes ugdymo programos paskui sparčius pasaulio pokyčius nesuspės“, – sako I. Jablonskė. Vaikų emocijos per šventes: ką dažnai praleidžiame pro akis?
Taip pat svarbu numatyti priemones, kurios paskatintų mokytis mažiau motyvuotus asmenis – regionų gyventojus, mažesnes pajamas gaunančius, vyresnio amžiaus žmones, taip pat vyrus.
„Šiose grupėse taip pat svarbu plėtoti programas, stiprinančias tokius tarpdalykinius įgūdžius kaip bendravimas, komandinis darbas, problemų sprendimas, gebėjimas prisitaikyti ir lyderystė, taip pat tvarumo kompetencija, kuriuos galima pritaikyti įvairiose darbo vietose, pramonės šakose ar situacijose. Šie įgūdžiai didina žmonių universalumą ir darbo galimybes. Norint sisteminių mokymosi visą gyvenimą pokyčių Lietuvoje, būtina gilesnė situacijos ir duomenų analizė, kokybiniai tyrimai“, – sako Judita Akromienė, Nacionalinio švietimo NVO tinklo vadovė. Vaikų finansinis raštingumas
Suaugusiųjų švietimui – speciali konferencija
EBPO tyrimas parodė ir tai, kad prastesniais gebėjimais pasižymi vyresni gyventojai. Tai būdinga visoms šalims, nes kognityviniai gebėjimai amžėjant prastėja. Vis tik turint omenyje, jog Lietuva – viena sparčiausiai senstančių Europos Sąjungos valstybių, akivaizdu, jog nesiimant veiksmų bendrasis gebėjimų lygis Lietuvoje ir toliau kris.
Siekiant atkreipti dėmesį į šią problemą, švietimo ekspertai jau rytoj, vasario 25 d., diskutuos nemokamoje suaugusiųjų švietimo konferencijoje „Mokymasis visą gyvenimą. Pažangios valstybės garantas“.
Joje savo patirtimi ir įžvalgomis dalinsis Lietuvos švietimo ir verslo atstovai, o specialų pranešimą skaitys Baltimorės Universiteto profesorė Ting Zhang, dirbanti su dirbtinio intelekto įtakos darbo rinkai tyrimais JAV. Lietuvos verslas naujų eksporto rinkų ieškos nuo Europos iki Pietų Amerikos ir Australijos
Renginys bus transliuojamas portale www.lrt.lt ir prieinamas visiems norintiems. Daugiau informacijos apie renginį ir registraciją rasite https://www.wowuniversity.org/mokymasis-visa-gyvenima-pazangios-valstybes-garantas
Konferenciją rengia pirmasis nuotolinis universitetas moterims Lietuvoje „WoW University“, „Edtech Lithuania“, „Nacionalinis švietimo NVO tinklas ir Švietimo mainų paramos fondas.
Reklama
