Ekspertai apie paradoksą: nors optimistai gyvena ilgiau ir serga rečiau, lietuviai nenori tokiais būti

Įvairūs tyrimai rodo, jog optimizmas ir pozityvus požiūris į mus supančią aplinką turi teigiamo poveikio emocinei ir fizinei sveikatai − patiriant mažiau streso, atitinkamai stiprinamas žmogaus imunitetas. Ekspertai pabrėžia, jog reguliari optimizmo praktika gali padėti ne tik jaustis laimingesniems, bet ir mažiau sirgti bei geriau susidoroti su įvairiais gyvenimo iššūkiais. Kasmet minima tarptautinė optimisto diena (vasario 27 d.), siekia skatinti pozityvų požiūrį ir primena apie optimizmo naudą kasdieniame gyvenime.

Reklama

Pozityvios mintys – įgūdis, kurį reikia lavinti

Pozityviosios psichologijos judėjimas atsirado XX a. pabaigoje, vadovaujant šios krypties pradininkui Martinui Seligmanui. Jis tyrė laimę, dėkingumą, optimizmą ir gerovę, kaip veiksnius, gerinančius žmogaus gyvenimo kokybę. Per pastaruosius dešimtmečius šioje srityje atlikti tyrimai išplėtė žinias apie tai, kaip pozityvumo aspektai susiję su psichine bei fizine sveikata, tarpasmeniniais santykiais ir bendru gyvenimo pasitenkinimu. Paskutinė galimybė registruotis į renginį, pakeisiantį požiūrį apie DI kūryboje

Pasak psichologės Ugnės Juodytės, jauni suaugusieji (apie 18–30 m.) laikomi vienais optimistiškiausių: jie dažnai gyvena aktyviai, siekia asmeninių tikslų, yra atviri naujoms patirtims. Be to, optimistiški vyresnio amžiaus žmonės (70–80 m.) taip pat dažniau linkę koncentruotis į teigiamas patirtis, nepaisant turimų sveikatos problemų.

„Šie rezultatai atskleidžia optimizmo dinamiškumą – jis nėra būdingas išimtinai tik jaunimui, tad gali formuotis ir stiprėti viso gyvenimo eigoje, priklausomai nuo asmeninio požiūrio bei gyvenimo kokybės. Yra įrodyta, kad tėvų emociniai ir kognityviniai modeliai tiesiogiai veikia vaiko mąstymą bei elgesį. Pesimistinė šeimos atmosfera gali skatinti nerimą, mažinti atsparumą stresui ir riboti gebėjimą spręsti problemas. Nepaisant to, sąmoningai dirbdamas su mąstymu ir aplinka, bet kuris žmogus gali ugdyti optimistiškesnį požiūrį“, – aiškina U. Juodytė.

Optimistų gyvenimas – ir kokybiškesnis, ir ilgesnis

Medicinos žurnale „JAMA Network Open“ 2019 m. paskelbtoje kardiologo Alano Rozanskio apžvalgoje buvo analizuoti 15 tyrimų, kuriuose dalyvavo 229 tūkst. respondentų. Mokslininko atlikta metaanalizė parodė, kad optimistiški asmenys turi 35 proc. mažesnę širdies ir kraujagyslių ligų riziką nei į pesimizmą linkę žmonės.

Tyrime pabrėžiama, jog optimistai dažniau rūpinasi savo sveikata – vartoja sveikatai palankų maistą, sportuoja, vengia žalingų įpročių, pavyzdžiui, rūkymo. Tuo metu pesimistai dažniau apleidžia savo gerovę, o tai gali neigiamai paveikti jų sveikatą. Taip pat pabrėžiama, jog pesimizmas turi biologinių pasekmių: nuolatinis stresas, sukeltas padidėjusių hormonų, tokių kaip kortizolis ir noradrenalinas, gali sukelti organizmo uždegimą ir prisidėti prie ligų vystymosi. Šioje srityje esame paskutiniai tarp Baltijos šalių

Nors tyrimų duomenys nuosekliai rodo, kad optimizmas susijęs su geresne gyvenimo kokybe, pasak U. Juodytės, čia galima įžvelgti paradoksą.

„Daugelis žmonių vengia priskirti save optimistams, kadangi tai neretai asocijuojasi su naivumu arba per dideliu idealizavimu, kuris gali būti laikomas nepageidaujama socialine nuostata. Todėl dažnas renkasi „realisto“ identitetą – tokia pozicija leidžia išvengti socialinio vertinimo. Be to, dažnai norima pasirodyti esant racionaliems ir objektyviems“, − komentuoja psichologė.

Pasak ekspertės, iš esmės tai, kaip mes apibrėžiame savo požiūrį, dažniausiai atspindi ne objektyvią realybę, o vidinį psichologinį savęs įtikinėjimą. Tai sukuria psichologinį mechanizmą, leidžiantį išvengti galimo vertinimo ir išlaikyti norimą savęs įvaizdį.

Patiriant sunkumų – specialistų pagalba

Baigiantis tamsiajam žiemos periodui, ilgėjančios dienos ir bundanti gamta ne visada atneša tik geras emocijas. Todėl jei žmogus patiria didelį stresą ar psichologinius sunkumus, būtina nelikti su savo iššūkiais vienam ir patariama kreiptis į specialistus. Alkoholio marketingas

Audrius Zinevičius, „Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos draudimo ekspertas, pažymi, kad ilgiau užsitęsus psichologinėms problemoms vizitas pas psichologą ar psichoterapeutą yra sveikintinas žingsnis.

„Didėjant visuomenės informuotumui apie psichologinių problemų sprendimą, daugėja ir darbdavių, priimančių sprendimą darbuotojams suteikti privatų sveikatos draudimą, kuris kompensuoja ir psichoterapijos paslaugos. Sparčiai populiarėja ir privataus draudimo paslauga, kurią gyventojai renkasi įsigyti patys“, – sako A. Zinevičius. Žmonės su negalia gyvena geriau, bet darbo rinkoje – liūdna

Pasak eksperto, sveikatos draudimas suteikia galimybę greičiau pasirūpinti savo psichine sveikata ir gauti kokybiškas gydymo paslaugas. Visgi verta nepamiršti, kad tokios paslaugos kompensuojamos tik tada, kai psichologas ar psichoterapeutas turi licenciją ir dirba ją turinčioje gydymo įstaigoje.

Kaip susikurti pozityvią kasdienę rutiną

Psichologė U. Juodytė siūlo paprastus ir daug laiko neatimančius būdus, padėsiančius susikurti pozityvesnę kasdienę rutiną:

• Pasinaudokite „Trijų gerų dalykų praktika“: kiekvieną vakarą užsirašykite tris dalykus, kurie per dieną nudžiugino arba buvo malonūs ir suteikė gerų emocijų.
• Gali padėti ir „Atvirkštinis dienoraštis“ – ne tik užrašyti, kas buvo gera, bet ir tai, kas erzino, tačiau pridedant klausimą: „Kaip ši situacija gali būti naudinga ateityje?“.
• Užuot automatiškai fiksavę, kas nepavyko, sąmoningai stabtelėkite ir savęs paklauskite: „Kas šiandien buvo gero?“. Tai galima praktikuoti net pokalbiuose – vietoje įprasto klausimo „Kaip sekėsi?“ paklausti: „Kas šiandien tave pradžiugino?“.
• Vizualūs priminimai taip pat gali būti naudingi – galima ant šaldytuvo ar darbo stalo pasikabinti užrašą: „Ieškok gero“, o telefone nustatyti priminimus su trumpomis pozityviomis mintimis.
• Jei įprantame kalbėti tik apie sunkumus, protas natūraliai fiksuoja neigiamus dalykus. Todėl galima išbandyti pozityvią refleksiją – net apie sudėtingas situacijas reflektuojant, pagalvoti, ko iš to išmokau. Pamažu tai tampa įpročiu ir keičia mūsų požiūrį į kasdienybę. Moterys vadovės. Ar pavyks pramušti stiklines stereotipų lubas?