Ekspertai
Šalčiai smogia su dviguba jėga: draudikai įspėja apie pavojingai išaugusius namų gaisrus
Pastarosiomis savaitėmis pastebimai atšalę orai paskatino gyventojus intensyviau šildyti savo namus, o tai padidino gaisrų riziką. Remiantis „Lietuvos draudimo“ surinkta žalų informacija, per pirmąsias dvi vasario savaites buvo registruota daugiau nei 60 gaisro sukeltų žalų. Ekspertai pabrėžia, kad pagrindinės gaisrų priežastys buvo netvarkingi katilai ir šildymo sistemos, neišvalyti dūmtraukiai bei neprižiūrimi atviros ugnies šaltiniai.
Reklama
Kaip pastebi Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius, atšalus orams nuo gaisrų dažniausiai nukenčia autonomiškas šildymo sistemas naudojantys gyventojai.
„Smarkus orų atšalimas paprastai koreliuoja su išaugusiu gaisro žalų skaičiumi. Per pirmąsias dvi vasario savaites, kurios buvo šalčiausios šią žiemą, fiksavome 60 proc. daugiau gaisro sukeltų žalų, palyginus su daug šiltesne sausio antrąja puse, kuomet temperatūra dažnai būdavo teigiama“, − sako A. Juodeikis.
Pasak eksperto, toks gaisrų padažnėjimas visų pirma susijęs su intensyvia šildymo įrenginių eksploatacija individualiuose namuose ir butuose. Žiemos metu labai dažna gaisrų priežastis būna įvairūs katilų, cirkuliacinių siurblių, boilerių gedimai, medinių konstrukcijų sąlytis su kaminais, suodžių užsidegimas dūmtraukiuose. Lietuvių startuolis
„Kai neigiama temperatūra laikosi ilgesnį laikotarpį, gyventojai ima intensyviau šildyti savo būstus kūrendami kietą kurą, didesnis apkrovimas tenka šilumos sistemoms, vandens boileriams, dūmtraukiuose greičiau kaupiasi degūs suodžiai. Neretai prisimenami ir židiniai, kuriuose deginama atvira ugnis, o su ja elgtis reikia ypatingai atsargiai, nes tai tiesioginė gaisro rizika“, − pabrėžia draudimo bendrovės atstovas.
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, didžiausia šių metų gaisro žala, siekianti 130 tūkst. eurų, buvo registruota praėjusią savaitę, kuomet Panevėžio rajone kilus gaisrui smarkiai apdegė gyvenamasis pastatas, nukentėjo jame esantis turtas, ugnis taip pat suniokojo pagalbinius pastatus.
Nuostolių, siekiančių 50 tūkst. eurų ir didesnes sumas, padarę gaisrai šiemet taip pat kilo Kauno ir Klaipėdos miestuose, Ukmergės, Kelmės, Klaipėdos rajonų savivaldybėse.
A. Juodeikis atkreipia dėmesį į vieną svarbią detalę − aiškinantis registruotų gaisro žalų aplinkybes labai dažnai nustatoma, kad absoliučioje daugumoje pastatų nebuvo įrengtas arba neveikė dūmų detektorius, kuris galėjo laiku pranešti apie kylančio gaisro pavojų. Dūmų detektorių namuose mažėja, lietuviai jų turi mažiausiai
„Mūsų ilgametis įdirbis dirbant su gaisrų sukeltomis žalomis rodo, kad gyventojų sąmoningumas, jog dūmų detektorius gali padėti išvengti didelės gaisro nelaimės, yra labai žemas. Ekspertiniu vertinimu, apie 5 proc. gyvenamųjų namų savininkų ir tik 1 proc. butų savininkų yra įsirengę privalomus turėti dūmų detektorius“, − komentuoja draudimo ekspertas.
Reklama
Kaip pažymi A. Juodeikis, gaisrinės saugos taisyklės numato, kad autonominiai dūmų signalizatoriai privalo būti įrengti visuose gyvenamuosiuose būstuose Lietuvoje.
„Atlikti skaičiavimai rodo, kad uždarose patalpose įrengti dūmų signalizatoriai gali iki 20 proc. sumažinti gaisro riziką, kai ugnies židinį pavyksta nustatyti ir neutralizuoti dar prieš įsiplieskiant gaisrui. Esame fiksavę ne vieną atvejį, kai žmonės registruodami žalą pabrėžė, kad turėta gaisro signalizacija, laiku įspėjusi apie prasidedantį gaisrą, padėjo apsaugoti namus ir jų turtą nuo didelių praradimų ir nuostolių“, − komentuoja „Lietuvos draudimo“ atstovas. Estai saugūs, lietuviai rizikuoja? 94 % estų turi dūmų detektorius, o Lietuvoje tik 65 %
A. Juodeikis pabrėžia, jog prieš kiekvieną šaltąjį sezoną ar jam pasibaigus individualių namų savininkai turėtų atlikti šiuos veiksmus:
· Prieš pradedant aktyvų šildymo sezoną išvalyti dūmtraukį, kaminą ir krosnies ortakius, ir geriausios darbų kokybės bus pasiekta juos patikint atlikti tos srities profesionalui.
· Rekomenduojama atidžiai patikrinti šildymo sistemas, jei yra broko ar gedimų požymių, neatidėlioti ir imtis jų remonto.
· Kartu su kaminu apžiūrėti ir išvalyti kieto kuro krosnis ir pečius. Radus įtartinų gedimų, įtrūkimų ir panašiai, pasikonsultuoti su specialistais.
· Svarbus vaidmuo tenka ir dūmų detektoriams, kurie turi būti ne tik įrengti, bet ir prieš pradedant šildymo sezoną patikrintas jų veikimas. Dūmų detektoriai padeda laiku lokalizuoti ugnies šaltinį ir užkirsti kelią gaisro įsiplieskimui. Tragiškos baigties gaisrus Lietuvoje vienija viena svarbi aplinkybė
· Numatykite, kaip elgtumėtės kilus gaisrui, ir aptarkite planą su visais šeimos nariais, įskaitant ir vaikus.
Reklama
