Lietuvos suaugusieji mokosi per mažai: ekspertai įspėja apie atsparumo neapibrėžtumui stoką

Ženkliai prastėjant Lietuvos suaugusiųjų raštingumo rodikliams, specialioje konferencijoje apie suaugusiųjų edukacijos iššūkius diskutavo švietimo atstovai ir ekspertai. Vienas jų – mokslininkas prof. Arminas Ragauskas, teigęs, jog chaoso sąlygomis vienintelis įmanomas būdas išlikti yra nuolat mokytis. Tuo tarpu įvairūs tyrimai rodo, jog savo žinių suaugusieji neatnaujina pakankamai. Kokių sprendimų svarbu imtis?

Reklama

Lietuvos suaugusieji mokosi per mažai

Vasario mėn. pabaigoje Vilniuje vyko suaugusiųjų švietimo konferencija „Mokymasis visą gyvenimą. Pažangios valstybės garantas“, surengta nuotolinio universiteto moterims „WoW University“, „Edtech Lithuania“, Nacionalinio švietimo NVO tinklo ir Švietimo mainų paramos fondo. Dirbtinis intelektas

Joje Lietuvos švietimo ekspertai diskutavo apie suaugusiųjų edukacijos iššūkius. Vienas didžiausių – augantis po truputį suaugusiųjų noras mokytis visą gyvenimą.

Europos komisijos duomenimis, 2022 m. Lietuvoje mokėsi 27,4 proc. suaugusiųjų, tačiau tai vis dar mažiau nei ES vidurkis (39,5 proc.). Tą ypač mažai daro žemo išsilavinimo žmonės, vyresnio amžiaus suaugusieji (55+ m.), nedirbantys asmenys ir kaimo vietovių gyventojai.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) 2022–2023 atlikto tyrimo duomenimis, net 4 iš 10 Lietuvos gyventojų raštingumo srityje pasiekė tik žemiausią lygį, o labai raštingais laikytini vos 2 proc. suaugusiųjų, kai EBPO vidurkis – 14 procentų. Anot ekspertų, šis tyrimas rodo, kad atitinkamų įgūdžių ne tiek neįgyjame, kiek nenaudojame arba neatnaujiname jau suaugę.

Edukacija – priešnuodis chaosui

Konferencijoje kalbėjusio KTU sveikatos telematikos mokslo instituto direktoriaus prof. Armino Ragausko teigimu, suaugusiųjų edukacijos problema didesnė nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

„Gyvename neapibrėžtumo ir chaoso epochoje, kai senosios paradigmos visiškai griaunamos. Fizikiniu požiūriu, prie chaoso prisitaikyti neįmanoma, jame galime tik naviguoti, panašiai kaip bangose būriuojant. Tad bene vienintelis atsakymas chaosui yra nuolatinis mokymasis visą gyvenimą ir prisitaikymas prie naujų aplinkybių, pasitelkiant vaizduotę ir inovatyvų mąstymą. To nedarant visiškai prarandame kontrolės jausmą, kuris vėliau tiesiogiai veikia ir psichinę sveikatą, augančius nerimo sutrikimo ar depresijos rodiklius“, – aiškina prof. A. Ragauskas. Dirbtinis intelektas ir mašininis mokymasis

Dalis suaugusiųjų ginasi, jog darbui reikalingas profesines kompetencijas turi, o tyrimuose vertinami bendrieji gebėjimai kasdienybėje nereikalingi. Prof. A. Ragausko teigimu, įvairių organizacijų vertinimai apie tai, kokių kompetencijų reikės ateityje, taip pat tėra tik senąją pasaulio tvarka paremti spėjimai, tad nieko negarantuoja.

„Kai įvairūs ekspertai ir organizacijos vertina, kokių įgūdžių prireiks ateityje, jos remiasi praeities istorija, senojo pasaulio tvarka. Šiandien matome, kaip tos praeities paradigmos griaunamos, tad visiškai nebūtinai persikels į ateitį. Todėl iš esmės niekas nežino, ko reikės ateityje ir vienintelis priešnuodis tam – nuolatinė reakcija į pokyčius, žinių atnaujinimas ir mokymasis“, – sako prof. A. Ragauskas.

Profesoriaus teigimu, net su aukštu nedarbo lygiu susidūrusios valstybės lengviau atsitiesia tuomet, kai kartu išauga suaugusiųjų edukacijos mastai. Naminiai batonėliai, prieš kuriuos neatsilaikys nei vaikai, nei suaugusieji (receptas)

Svarbios ir bendruomenės

Paliekant šią problemą spręsti tik patiems suaugusiesiems, reikšmingų pokyčių tikėtis sunku. Net ir suvokiant edukacijos svarbą, veiksmų imtis gali trukdyti įsisenėję įpročiai, artimiausia aplinka ar neigiamos visuomenės nuostatos.

Kazickų šeimos fondo vadovė Domantė Howes konferencijoje teigė, kad tokiais atvejais reikšmingą vaidmenį atlieka bendruomenės:
„Veikdami išvien, bendruomenės nariai skatina vieni kitų mokymosi procesą ir stiprina visuomenės atsparumą. Neapsakomai svarbu toliau tęsti veiklas, skatinančias globalios lietuvių bendruomenės ryšių stiprinimą ir mokymąsi tiek jaunų, tiek vyresnių žmonių, kad išliktume kompetentingi ir matomi tarptautinėje arenoje.“ Suaugusiųjų raštingumas Lietuvoje

Renginį organizavusio „WoW University“ vadovė Inga Jablonskė prideda, kad tokiose bendruomenėse svarbi įtrauktis ir iniciatyvos turi apimti įvairias amžiaus grupes, jei norime reikšmingo visuotinio pokyčio. Juolab, kad naujausios švietimo galimybės leidžia tą padaryti lengviau nei iki šiol.

„Vyresni suaugusieji dažnai per mažai laiko skiria kompetencijų kėlimui ir saviugdai, nes mano, kad tam neturi laiko. Tuo tarpu jaunesnėms kartoms norisi daugiau neformaliojo švietimo ir socialinių kompetencijų ugdymo, nes mokyklose šios dalies stinga. Esant skirtingiems poreikiams ir švietimo priemonės turėtų būti atitinkamai pritaikytos skirtingoms socialinėms grupėms. Šiuolaikinės mokymosi galimybės leidžia tą padaryti, nes yra kur kas lankstesnės – jos prisitaiko prie žmogaus dienotvarkės, o ne atvirkščiai. Mokymasis evoliucionavo ir tapo daug paprastesnis, todėl dabar galima tobulėti be griežto paskaitų grafiko ar įsipareigojimų“, – sako I. Jablonskė. Vaikų emocijos per šventes

Daugiau įžvalgų šia tema galite pasiklausyti nemokamai, konferencijos „Mokymasis visą gyvenimą. Pažangios valstybės garantas“ įraše https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000394019/mokymasis-visa-gyvenima-pazangios-valstybes-garantas