Istorinis žingsnis: prie centralizuoto šilumos tinklo prijungus Panemunę, visame Kaune – žalia šiluma

Beveik 5 km naujų ir rekonstruotų trasų, vamzdynai po Panemunės tiltu, vamzdžių prastūmimai po medžiais ir gatvėmis, darbai judriame A. Juozapavičiaus prospekte. Tai – vos per pusmetį įgyvendintas didžiausias šių metų „Kauno energijos“ projektas, kuriuo prie integruoto šilumos tinklo prijungta Panemunė. Simboliškai tai žymi ir viso Kauno sujungimą į bendrą šilumos tinklą.

Reklama

Centralizuotai šilumą ir karštą vandenį tiekianti „Kauno energija“ nuosekliai vykdo miesto šilumos tinklo plėtrą. 2022 m. prie integruoto tinklo prijungtas Aleksotas, Sargėnai, nutiestas vamzdynas į Kauno laisvąją ekonominę zoną. Šiemet prijungtas Panemunės mikrorajonas. Planuojama tolimesnė tinklo plėtra Žemuosiuose Šančiuose, Aleksote, Kauno LEZ ir kitose miesto vietovėse.

Panemunės prijungimas simboliškai žymi visų Kauno miesto mikrorajonų sujungimą į daugiau nei 450 km besidriekiantį bendrą centralizuotai tiekiamos šilumos tinklą. Iki šiol, dėl istoriškai susiklosčiusios Kauno plėtros XX a., Aleksotas, Panemunė, Sargėnai, Žemieji Šančiai turėjo savo izoliuotus vamzdynus tinklus, į kuriuos šiluma buvo tiekiama iš vietinių iškastinio kuro katilinių.

Didelė nauda miestui ir vartotojams

Tinklo plėtra yra vienas iš žingsnių siekiant strateginio įmonės tikslo atsisakyti iškastinio kuro, taip mažinant šiltnamio efektą stiprinančio CO2 išmetimus, kadangi Izoliuotus tinklus sujungus su integruotu miesto tinklu, dujinės katilinės nebeeksploatuojamos.

Plėtra užtikrina ir tvariai iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagamintos žalios šilumos prieinamumą daugiau vartotojų. Nuosekliai augantis vartotojų skaičius, dėl masto ekonomijos efekto, ilgalaikėje perspektyvoje padeda užtikrinti konkurencingą šilumos kainą.

„Prijungiant kuo daugiau vartotojų prie centralizuotos šilumos tinklo, miestas gauna didžiulę naudą. Visų pirmą, uždaromos vietinės iškastinio kuro katilinės. Taip pat mažėja vietiniai taršos šaltiniai. Prijungti vartotojai turi galimybę gauti žymiai geresnės kokybės šilumą“, – sako „Kauno energijos“ technikos direktorius Arvydas Kasputis.

Pasirengimas – pusantrų metų

Reklama

Panemunės, kuri buvo šildoma dviem vietinėmis dujinėmis „Kauno energijos“ katilinėmis, prijungimas prie integruoto šilumos tinklo – didžiausias ir svarbiausias bendrovės 2024 m. projektas.

Pirmasis jo etapas įvykdytas 2023 m., o pagrindiniai darbai, suskirstyti į penkis etapus, įgyvendinti šiemet – rekonstruoti ir naujai pakloti beveik 5 kilometrai vamzdynų. Kad tokio didelio projekto įgyvendinimas vyktų sklandžiai, iš anksto reikėjo atlikti nemažai namų darbų.

„Šilumos tinklo plėtros projektus pradedame nuo vartotojų, kurie norėtų prisijungti. Tada įvertiname visas perspektyvas ir galimybes juos prijungti – techninius, ekonominius aspektus. Patvirtinus projektą, reikia gauti sklypų, per kuriuos projektuojama trasa, savininkų sutikimus ir įregistruoti servitutus.

Šio projekto rengimas, iki statybos leidimo gavimo, užtruko pusantrų metų“, – pasirengimo užkulisius atskleidė „Kauno energijos“ Projektų skyriaus vadovas Arūnas Ruokis.

Projekto vertė – beveik 4 mln. eurų. Nauji vamzdynai tarnaus ne mažiau 30 metų.

Didžiausi iššūkiai – laikas ir tiltas

Įgyvendinant projektą iššūkių netrūko. Darbus reikėjo spėti atlikti labai greitai – nuo šildymo sezono pabaigos iki naujo pradžios. Tačiau ne tik laikas, bet ir techniniai sprendimai kėlė nemažai iššūkių.

„Vienas sudėtingiausių etapų buvo trasos sumontavimas po Panemunės tilto, nes darbai vykdyti aukštyje. Reikėjo sugalvoti metodus, kaip vamzdžius pakelti į viršų, kaip juos sumontuoti po tiltu.

Taip pat, tiesiant trasas atsirado nauji vartotojai, kuriuos reikėjo prijungti – KTU inžinerijos licėjus, naujai statomas Panemunės baseinas. Prijungtas ir Vytauto Didžiojo jėgerių batalionas, kuris anksčiau šildėsi dujomis“, – pasakoja A. Kasputis.

Išsaugojo medžius ir gatvių dangas

„Kauno energijos“ projektų vadovas Arnoldas Gorškovas priduria, kad, rūpinantis sukelti kuo mažiau nepatogumų vietos gyventojams ir vairuotojams, kai kurie darbai atlikti naktį, vienoje judriausių miesto gatvių – A. Juozapavičiaus prospekte, trasos paklotos vasarą, kai eismas mažiausias. Siekiant užtikrinti nenutrūkstamą karšto vandens tiekimą gyventojams darbų vykdymo metu, buvo įrengtos laikinos šilumos tiekimo trasos.

A. Gorškovas taip pat pasidžiaugė, kad įgyvendinant projektą pavyko išsaugoti daug medžių ir gatvių dangų, kai vamzdynai buvo sumontuoti bekanaliu metodu, t.y. juos specialia technologija prastumiant pro apačią.

„Kauno energija“ šilumą ir karštą vandenį tiekia daugiau nei 125 tūkst. vartotojų Kauno mieste, rajone ir Jurbarke, prižiūri daugiau nei 450 km besitęsiančias šilumos trasas. Bendrovės duomenimis, centralizuotai tiekiamą šilumą Kaune renkasi 90 proc. naujų pastatų statytojų.