Paskelbta
9 mėnesiai prieš-
Lina Valiulytė, „Enefit” Portfelio rizikos vadovė
Žvelgiant į Baltijos šalių didmenines elektros kainas, gruodis nepateikė staigmenų – lyginant su lapkričiu, jos didėjo vos kiek daugiau nei procentu. Nepaisant to, 2024-uosius užbaigėme neraminančia nata dėl įvykių Baltijos jūroje, o panašios nuotaikos mus gali lydėti ir 2025 metais. Pažvelkime detaliau, kas gi įvyko tiek per paskutinį 2024-ųjų mėnesį, tiek per visus praėjusius metus.
Kainos išliko panašiame lygyje
Vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje Lietuvos kainų zonoje gruodį buvo 10,85 ct/kWh (su PVM). Tuo metu vidutinė galutinė elektros kaina vartotojams, pasirinkusiems su birža susietą planą (ESO planas „Standartinis“, vienos laiko zonos tarifas), buvo apie 23,20 ct/kWh (su PVM).
Lyginant su lapkričiu, elektros kainos gruodį išliko panašiame lygyje (didėjo kiek daugiau nei procentu) ir likusiose Baltijos šalyse. Štai Latvijoje vidutinė elektros kaina siekė 10,95 ct/kWh (su PVM), Estijoje – 10,28 ct/kWh (su PVM).
Estijoje elektros kaina jau antrą mėnesį iš eilės buvo nežymiai mažesnė dėl vykusių elektros tinklo darbų ir su tuo susijusio tarpsisteminio pralaidumo apribojimo su Latvija. Tai lėmė, kad tiek į Latviją, tiek į Lietuvą laikinai pateko mažiau pigesnės elektros energijos iš Skandinavijos.
Beje, ypač pirmoje gruodžio pusėje galėjome stebėti aukštas elektros kainas didelėje dalyje Europos, nes mėnuo prasidėjo ganėtinai šaltais orais, todėl elektros poreikis patalpų šildymui kilo į aukštumas. Tuo laikotarpiu gamyba iš atsinaujinančių išteklių buvo itin neefektyvi, mat dienos pasitaikė trumpos ir apniukusios, tad saulės jėgainės davė nedidelę grąžą, vėjas taip pat buvo nurimęs.
Dėl tokių sąlygų Vokietijoje antrąją gruodžio savaitę netgi fiksuotas vadinamasis dunkelfaute reiškinys, kai dėl itin menkos vėjo ir saulės jėgainių generacijos elektros kainos itin sparčiai stiebiasi į viršų. Pavyzdžiui, gruodžio 12-ąją valandinė elektros kaina Vokietijoje buvo pasiekusi net 936 Eur/MWh. Tiesa, Lietuvoje tokio kainų šuolio nefiksuota. Palyginimui, aukščiausia valandinė kaina mūsų šalyje minėtą dieną buvo pasiekusi 542 Eur/MWh.
Antroje mėnesio pusėje situacija apsivertė aukštyn kojomis. Įsismarkavę vėjai stipriai atvėsino įkaitusią rinką, todėl elektros kainos Baltijos šalyse sumažėjo kone perpus. Visgi pozityvias nuotaikas aptemdė pirmąją Kalėdų dieną Baltijos jūroje apgadintas elektros kabelis tarp Suomijos ir Estijos „EstLink 2“. Nors dėl šio incidento elektros tinklų darbas nesutriko, tai neišvengiamai davė impulsą elektros kainų augimui.
Metai buvo kupini neapibrėžtumo
Būtent galimo sabotažo, susijusio su „EstLink 2“, atvejis mums primena, kad geopolitinė situacija pasaulyje išlieka įtempta, o energetikos sektorius nuo globalių įvykių yra itin stipriai priklausomas. Juolab, kad tai yra jau ne pirmas kartas, kai išorinės jėgos kėsinasi į energetikos ir telekomunikacijų infrastruktūrą Baltijos jūroje.
Neapibrėžtumą ir nepastovumą didmeninėje elektros rinkoje 2024-aisiais puikiai atspindi skaičiai. Pavyzdžiui, pačioje 2024 m. pradžioje, sausio 5 d., valandinė kaina Lietuvoje buvo pakilusi net iki 1,78 Eur/kWh (su PVM), visos paros vidutinė kaina siekė 81,17 ct/kWh (su PVM). Tuo metu Estijoje kainos buvo dar didesnės: valandinė kaina buvo pakilusi iki 2,31 Eur/kWh (su PVM), vidutinė paros kaina – 1,09 Eur/kWh (su PVM). O štai rugpjūčio 10–11 d. Lietuvoje turėjome net 19 valandų, kai elektros kaina buvo neigiama, tad už ją nereikėjo mokėti.
Būtent sausį elektros kainų kreivė buvo pike – vidutinė mėnesio kaina Lietuvoje ir Latvijoje nusistovėjo ties 117 Eur/MWh, Estijoje – 126 Eur/MWh. Mažiausia vidutinė kaina Pabaltijyje fiksuota balandį – 60 Eur/MWh.
Įtakos tokiems kainų šuoliams turėjo ne tik įvairūs geopolitiniai įvykiai, tačiau ir planiniai bei neplaniniai darbai regiono energetikos infrastruktūroje, pavyzdžiui, susiję su „NordBalt“ jungtimi ar Suomijos „Olkiluoto-3“ atominiu reaktoriumi.
Itin svarbiu faktoriumi išlieka ir žaliosios energetikos plėtra bei valstybių vietinių gamybos pajėgumų efektyvumas. Šiuo atveju Lietuva per metus padarė didelę pažangą. 2024-aisiais mūsų šalyje iš viso pagaminta apie 7,67 teravatvalandžių (TWh) arba 40 proc. daugiau nei pernai (5,47 TWh) elektros. Vietinės gamybos pajėgumai šiuo metu leidžia patenkinti daugiau nei 60 proc. Lietuvai reikalingo elektros poreikio, likusį kiekį vis dar tenka importuoti.
Kainas lems įvairūs faktoriai
Vidutinė 2024-ųjų elektros kaina Baltijos šalyse siekė 87,19 Eur/MWh, antroje metų pusėje ji stabilizavosi. Tikėtina, kad 2025 m. ši tendencija tęsis. Didžiausią įtaką kainoms toliau darys geopolitiniai veiksniai, gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių efektyvumas ir elektros paklausa.
Dėl pastarosios galima įžvelgti pozityvių ženklų, nes jau keletą metų iš eilės bendras elektros poreikis mažėja. Jei pasaulio nesudrebins nauji nenumatyti įvykiai, rinka turėtų išvengti staigių kainų šuolių. Prognozuojama, kad 2025-aisiais vidutinė didmeninė elektros kaina išliks apie 85 Eur/MWh.
Ekspertai: skatinant vairuotojus rinktis elektromobilius, tik įkrovimo stotelių nebeužtenka
Kylant elektros kainoms – ekspertų žvilgsnis į rudenį: ko tikėtis ir kas darys didžiausią įtaką
Vilniuje įrengtos dar 4 itin greito elektromobilių įkrovimo stotelės
„Enefit“ tinklas tapo vienu didžiausių regione: daugiau kaip 1500 įkrovimo jungčių
Žolinę švęsite ne namie? Ekspertas atsakė, ką padaryti, kad sąskaita už elektros energiją būtų mažesnė
Elektromobilio įkrovimas per 5 minutes: fantazija ar netolima ateitis?
Transporto priemonių gaisrų statistika atskleidžia tikrąją realybę: elektromobiliai – žymiai saugesni
Sostinės senamiestyje elektromobiliai nemokamai nebestovės: naikinamos lengvatos – žingsnis atgal ar rinkos brandos ženklas?
Daugiau nei 100 „Enefit“ elektromobilių įkrovimo stotelių nuo šiol galima atsiskaityti ir banko kortelėmis
Greta Ilekytė, „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Išankstiniai Valstybės Duomenų Agentūros duomenys rodo, kad per metus kainų augimas kiek paspartėjo ir siekia...
Darbuotojų įsitraukimas ir gerovė šiandien tampa vienais svarbiausių veiksnių, lemiančių organizacijų sėkmę. Kiekvieno žmogaus patiriama prasmė darbe tiesiogiai veikia jo...
Jau 5 kartą organizuotas „Spiečiaus“ verslo bendruomenės renginys „Spiečiamės“ šiemet subūrė rekordinį dalyvių skaičių. Rugsėjo 26 d. vykusiame susitikime iš...
Kelionės į kaimynines šalis bei populiariausius Europos miestus yra dažnas Lietuvos gyventojų pasirinkimas. Naujausiais kelionių technologijų bendrovės „FlixBus“ duomenimis, šią vasarą...
Didžiausias Baltijos šalyse ir Suomijoje greitojo aptarnavimo restoranų tinklas „Hesburger“ tęsia plėtrą Lietuvoje ir atidaro naują restoraną Garliavoje, Kauno rajone,...
Prasidėjus mokslo metams daugelis studentų susiduria su klausimu, kaip gyventi turint itin ribotą biudžetą ir nepritrūkti pinigų nei kasdienėms išlaidoms,...
Ruduo – dosniausias metų laikas, kuomet sodus ir daržus užpildo rudens derlius. Natūralu, kad dalis žmonių šiomis gėrybėmis nori pasidalyti...
Saugumo poreikiai nuolat auga – nebeužtenka vien tik stebėti uždarą erdvę ar fiksuoti įėjimus. Dažnas susiduria su iššūkiu: kaip suvaldyti...
Kiekvieną rugsėjį gatvėse išaugantis moksleivių skaičius atneša ir papildomų iššūkių eismo saugumui. Kaip rodo „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas, penktadalis...
Dar prieš kelis dešimtmečius žmonės Lietuvoje dažnai naudodavo vadinamuosius „majakus“ ar „švyturėlius“ – paskambindavo ir iškart nutraukdavo skambutį, taip perduodami...