Lina Valiulytė. 2024-uosius užbaigėme nerimą keliančia nata – ką elektros rinkoje iš tiesų reikėtų tikėtis šiemet?

Lina Valiulytė, „Enefit” Portfelio rizikos vadovė

Reklama

Žvelgiant į Baltijos šalių didmenines elektros kainas, gruodis nepateikė staigmenų – lyginant su lapkričiu, jos didėjo vos kiek daugiau nei procentu. Nepaisant to, 2024-uosius užbaigėme neraminančia nata dėl įvykių Baltijos jūroje, o panašios nuotaikos mus gali lydėti ir 2025 metais. Pažvelkime detaliau, kas gi įvyko tiek per paskutinį 2024-ųjų mėnesį, tiek per visus praėjusius metus.

Kainos išliko panašiame lygyje

Vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje Lietuvos kainų zonoje gruodį buvo 10,85 ct/kWh (su PVM). Tuo metu vidutinė galutinė elektros kaina vartotojams, pasirinkusiems su birža susietą planą (ESO planas „Standartinis“, vienos laiko zonos tarifas), buvo apie 23,20 ct/kWh (su PVM).

Lyginant su lapkričiu, elektros kainos gruodį išliko panašiame lygyje (didėjo kiek daugiau nei procentu) ir likusiose Baltijos šalyse. Štai Latvijoje vidutinė elektros kaina siekė 10,95 ct/kWh (su PVM), Estijoje – 10,28 ct/kWh (su PVM).

Estijoje elektros kaina jau antrą mėnesį iš eilės buvo nežymiai mažesnė dėl vykusių elektros tinklo darbų ir su tuo susijusio tarpsisteminio pralaidumo apribojimo su Latvija. Tai lėmė, kad tiek į Latviją, tiek į Lietuvą laikinai pateko mažiau pigesnės elektros energijos iš Skandinavijos.

Beje, ypač pirmoje gruodžio pusėje galėjome stebėti aukštas elektros kainas didelėje dalyje Europos, nes mėnuo prasidėjo ganėtinai šaltais orais, todėl elektros poreikis patalpų šildymui kilo į aukštumas. Tuo laikotarpiu gamyba iš atsinaujinančių išteklių buvo itin neefektyvi, mat dienos pasitaikė trumpos ir apniukusios, tad saulės jėgainės davė nedidelę grąžą, vėjas taip pat buvo nurimęs.

Dėl tokių sąlygų Vokietijoje antrąją gruodžio savaitę netgi fiksuotas vadinamasis dunkelfaute reiškinys, kai dėl itin menkos vėjo ir saulės jėgainių generacijos elektros kainos itin sparčiai stiebiasi į viršų. Pavyzdžiui, gruodžio 12-ąją valandinė elektros kaina Vokietijoje buvo pasiekusi net 936 Eur/MWh. Tiesa, Lietuvoje tokio kainų šuolio nefiksuota. Palyginimui, aukščiausia valandinė kaina mūsų šalyje minėtą dieną buvo pasiekusi 542 Eur/MWh.

Antroje mėnesio pusėje situacija apsivertė aukštyn kojomis. Įsismarkavę vėjai stipriai atvėsino įkaitusią rinką, todėl elektros kainos Baltijos šalyse sumažėjo kone perpus. Visgi pozityvias nuotaikas aptemdė pirmąją Kalėdų dieną Baltijos jūroje apgadintas elektros kabelis tarp Suomijos ir Estijos „EstLink 2“. Nors dėl šio incidento elektros tinklų darbas nesutriko, tai neišvengiamai davė impulsą elektros kainų augimui.

Metai buvo kupini neapibrėžtumo

Būtent galimo sabotažo, susijusio su „EstLink 2“, atvejis mums primena, kad geopolitinė situacija pasaulyje išlieka įtempta, o energetikos sektorius nuo globalių įvykių yra itin stipriai priklausomas. Juolab, kad tai yra jau ne pirmas kartas, kai išorinės jėgos kėsinasi į energetikos ir telekomunikacijų infrastruktūrą Baltijos jūroje.

Neapibrėžtumą ir nepastovumą didmeninėje elektros rinkoje 2024-aisiais puikiai atspindi skaičiai. Pavyzdžiui, pačioje 2024 m. pradžioje, sausio 5 d., valandinė kaina Lietuvoje buvo pakilusi net iki 1,78 Eur/kWh (su PVM), visos paros vidutinė kaina siekė 81,17 ct/kWh (su PVM). Tuo metu Estijoje kainos buvo dar didesnės: valandinė kaina buvo pakilusi iki 2,31 Eur/kWh (su PVM), vidutinė paros kaina – 1,09 Eur/kWh (su PVM). O štai rugpjūčio 10–11 d. Lietuvoje turėjome net 19 valandų, kai elektros kaina buvo neigiama, tad už ją nereikėjo mokėti.

Būtent sausį elektros kainų kreivė buvo pike – vidutinė mėnesio kaina Lietuvoje ir Latvijoje nusistovėjo ties 117 Eur/MWh, Estijoje – 126 Eur/MWh. Mažiausia vidutinė kaina Pabaltijyje fiksuota balandį – 60 Eur/MWh.

Įtakos tokiems kainų šuoliams turėjo ne tik įvairūs geopolitiniai įvykiai, tačiau ir planiniai bei neplaniniai darbai regiono energetikos infrastruktūroje, pavyzdžiui, susiję su „NordBalt“ jungtimi ar Suomijos „Olkiluoto-3“ atominiu reaktoriumi.

Itin svarbiu faktoriumi išlieka ir žaliosios energetikos plėtra bei valstybių vietinių gamybos pajėgumų efektyvumas. Šiuo atveju Lietuva per metus padarė didelę pažangą. 2024-aisiais mūsų šalyje iš viso pagaminta apie 7,67 teravatvalandžių (TWh) arba 40 proc. daugiau nei pernai (5,47 TWh) elektros. Vietinės gamybos pajėgumai šiuo metu leidžia patenkinti daugiau nei 60 proc. Lietuvai reikalingo elektros poreikio, likusį kiekį vis dar tenka importuoti.

Kainas lems įvairūs faktoriai

Vidutinė 2024-ųjų elektros kaina Baltijos šalyse siekė 87,19 Eur/MWh, antroje metų pusėje ji stabilizavosi. Tikėtina, kad 2025 m. ši tendencija tęsis. Didžiausią įtaką kainoms toliau darys geopolitiniai veiksniai, gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių efektyvumas ir elektros paklausa.

Dėl pastarosios galima įžvelgti pozityvių ženklų, nes jau keletą metų iš eilės bendras elektros poreikis mažėja. Jei pasaulio nesudrebins nauji nenumatyti įvykiai, rinka turėtų išvengti staigių kainų šuolių. Prognozuojama, kad 2025-aisiais vidutinė didmeninė elektros kaina išliks apie 85 Eur/MWh.