Investicija į senatvę – tiesioginis indėlis į Lietuvos ateitį

Dažnai girdimas žodis „investicijos” daugeliui gali turėti skirtingas reikšmes. Vieni tai sieja su tiesioginėmis investicijomis į akcijas, kitiems tai nekilnojamo turto pirkimas, o tretiems tai gali būti ne finansinis investavimas į ateities kartas. Sąvoka „investicijos” iš tiesų kompleksiška ir gali turėti daugelį reikšmių. Daugelis net nesusimąsto, kad pensijos, ir ypač jų papildomas kaupimas, tai ne tik investavimas į savo ateitį, bet ir reikšminga investicija į šalies kūrimą, jos socialinį ir ekonominį vystymą.

Reklama

Poreikis didinti investicijas

Lietuvos Bankas šių metų sausio pradžioje paskelbė II pensijų pakopos apžvalgą, kurioje išskiria reikšmingus rodiklius, o tokio „investavimo“ didinimą siūlo kaip prielaidą, kuri gerintų Lietuvos patrauklumą naujiems verslams, didintų konkurencingumą ir keistų gyvenimo kokybę visiems šalies gyventojams1.

Šiuo metu šalyje II pensijų pakopoje aktyviai dalyvauja 778 tūkst. gyventojų. Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos vadovės Gretos Mieliauskaitės teigimu, tokios asmeninės papildomos investicijos ne tik suteikia galimybę sulaukus pensijos išlaikyti tam tikrą asmeninį pragyvenimo lygį, turėti galimybę aktyviai keliauti po pasaulį, bet ir gali paskatinti darbo vietų kūrimą, pagerinti infrastruktūrą ir remti inovacijas.

„Tik 50 proc. dirbančių aktyviai dalyvauja II pensijų pakopos kaupime. Didesni investicijų srautai yra būtini ekonomikos augimui skatinti, darbo vietoms, konkurencingai bei inovatyviai ekonomikai kurti. Vienas iš svarbių šio proceso veiksnių yra pensijos ir santaupos, kurias asmenys įneša į pensijų fondus. Šie fondai ne tik užtikrina ilgalaikį gyventojų finansinį stabilumą, bet ir yra patikimas investicijų nukreipimo į reikšmingas ekonomikos sritis mechanizmas, skatinantis tvarų šalies vystymąsi.” – teigė Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos vadovė Greta Mieliauskaitė.

Investuodami fonduose sukauptą turtą į įvairius sektorius, pensijų fondai gali tiesiogiai prisidėti prie Lietuvos ekonomikos pertvarkos ir kartu užtikrinti didesnę grąžą indėlininkams.

Pensijų fondai skatina augimą pagrindiniuose sektoriuose

Ryškus pensijų fondų poveikio pavyzdys – viename iš Lietuvoje veikiančių bankų, papildomai kaupiamųjų pensijų fondų investicijos2. 18,5 proc. visų jų pensijų fondų investicijų – arba apie 600 mln. eurų – skirta informacinių technologijų sektoriui, todėl šie fondai skatina augimą vienoje dinamiškiausių ir didžiausią grąžą duodančių ekonomikos sričių. IT sektorius bei jo kuriami sprendimai pasižymi atsparumu ir pelningumu, o neretai ir komfortiškesnės kasdienybės kūrimu pasitelkiant dirbtinį intelektą, robotiką, net ir kuriamomis inovacijomis, mažinančiomis CO2 emisijas.

„Dar vienas pavyzdys – netrukus Lietuvos sostinė – Vilnius iš technologijomis garsėjančios Valensijos perims Žaliosios Sostinės titulą. Ir nors daugelis nesusimąsto, o kartais net nemato sąsajų, bet mūsų šalies gyventojų fonduose kaupiamų pensijų investicijos keliauja ir į būtent tokias sritis, kuriose kuriamos technologijos prisideda prie kovos su klimato kaita, gamtos išsaugojimo ir daugelio kitų tvarių sprendimų, keičiančių Europos sostines, tarp jų ir mūsų – Vilniaus veidą” – įžvalgomis dalinosi G. Mieliauskaitė.

Klestinti Lietuvos startuolių ekosistema

Inovacijų agentūra skelbia, kad 2024 metų „Dealroom“ ataskaitoje nurodoma, kad Lietuvos startuolių ekosistemos vertė jau siekia 13,7 mlrd. eurų, o tai rodo, kad nuo 2018 m. ekosistema išaugo septynis kartus. Ją šiuo metu sudaro beveik 600 pradedančiųjų įmonių, iš kurių daugelis sėkmingai pritraukė vietos ir tarptautinių investicijų. Taip pat pabrėžiama, kad informacinių ryšių ir technologijų sektorius – iki 2030 metų sieks užimti 10 proc. šalies eksporto.

Pensijų fondai atlieka netiesioginį, tačiau itin svarbų vaidmenį puoselėjant šią ekosistemą. Investuojant į rizikos ir privataus kapitalo fondus, pensijų santaupos nukreipiamos į verslų steigimą ar plėtrą, taip pat ir pradedančiąsias įmones, taip suteikiant finansinius išteklius, būtinus inovacijoms, masto didinimui ir rinkos plėtrai. Reikšminga paminėti, kad Lietuvoje veikiantys rizikos ir privataus kapitalo fondai jau yra investavę į daugiau nei 223 įmones, kuriose dirba 16 tūkst. darbuotojų. Šis teigiamas ciklas naudingas ne tik verslininkams, bet ir platesnei ekonomikai: kuriamos darbo vietos, didėja eksportas ir gerėja Lietuvos, kaip inovacijų centro, reputacija.

Investicinis mechanizmas: Nuo pensijų fondų iki startuolio

Gretos Mieliauskaitės teigimu iš tiesų nėra sudėtinga suprasti tokio pobūdžio investicinį mechanizmą. „Jeigu supaprastinti iki kelių sakinių – tuomet paprasčiausia būtų pasakyti, kad pensijų fondai investuoja į rizikos ir privataus kapitalo fondus, o fondai savo ruožtu, taikydami įvairias strategijas, finansuoja verslus bei startuolius, o jau jų kuriama vertė – akivaizdi” – detalizuoja Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos vadovė.

Investicijų srautas iš pensijų fondų į įmones vyksta pagal gan aiškią schemą. Pensijų fondai dalį savo kapitalo skiria privataus ir rizikos kapitalo fondams, kurie specializuojasi didelio potencialo įmonių identifikavime ir rėmime. Šie fondai savo ruožtu investuoja į pradedančiąsias ir augimo etapo įmones, suteikdami būtiną kapitalą inovacijoms ir plėtrai. Šių investicijų grąža grįžta į pensijų fondus, o tai naudinga indėlininkams ir kartu skatina ekonominę plėtrą.

Šis mechanizmas sukuria simbiozinius santykius: pensijų fondai gauna naudos iš spartaus augimo potencialo pradedančiosiose įmonėse, o pradedančiosios įmonės gauna kapitalą, reikalingą klestėjimui. Be to, šis modelis padeda įgyvendinti diversifikuotą investavimo strategiją, mažina riziką ir didina bendrą ekonomikos atsparumą.

Svarbiausia – laikytis strategijos

Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacija pripažįsta, kad sistemingai ir nuosekliai veikianti pensijų sistema gali būti viena iš ekonomikos plėtros sudedamųjų dalių. Kai daugiau piliečių aktyviai prisideda prie savo pensijų kaupimo, nauda sklinda gerokai plačiau nei tik į asmeninę kišenę.

20 metų Lietuvoje veikianti papildoma pensijų kaupimo sistema turi potencialo pradėti rodyti nuoseklumą ir tvarumą bei siekti būti stabiliu įrankiu oresnei pensijos bei ekonominei šalies plėtrai.