Sekite naujienas

Investavimas

Kaip investuoti į obligacijas? Kas tai ir kaip uždirbti?

Paskelbta

-

Obligacijos yra tinkama priemonė pradedančiajam investuotojui. Papasakosime, kokios yra obligacijų rūšys, kaip įvertinti jų pelningumą, kokie yra jų privalumai ir kokią riziką reikia žinoti.

Kas yra obligacijos?

Reklama:

Vasarinės padangos - Pirkitpadangas.lt

Obligacijos iš tikrųjų yra skolos įplaukos. Jas išleidžia emitentas – įmonė, kuriai reikia pinigų, arba vyriausybė, kuri taip pat gali būti emitentas.

Žmonės perka obligacijas ir taip skolina savo pinigus šiai įmonei arba valstybei, tikėdamiesi gauti tam tikrų pajamų. Visa šių pajamų suma, jų išmokėjimo laikas ir dydis (jei planuojami keli mokėjimai) paprastai žinomi pirkimo metu. Galimybė iš anksto įvertinti savo naudą ir yra tai, kuo obligacija skiriasi nuo kitų vertybinių popierių.

Obligacijos išperkamos nustatytą dieną, t. y. emitentas jų savininkams sumoka nominaliąją vertę. Taip pat yra neterminuotų obligacijų – emitentas įsipareigoja už jas reguliariai mokėti pajamas, tačiau gali niekada jų neišpirkti. Kartu jis paprastai turi teisę jas išpirkti nominaliąja verte tam tikromis datomis – pavyzdžiui, kartą per penkerius ar dešimt metų.

Be vyriausybių ir įmonių obligacijų, taip pat yra investicinių ir struktūrinių obligacijų. Jas išleidžia finansinės organizacijos, o investuotojų pinigai investuojami ne į jų pačių plėtrą, bet į kitas vertybinių popierių priemones. Tai sudėtingi produktai – pirkėjai turi įvertinti ne konkrečios bendrovės, o visos investavimo strategijos perspektyvas.

Investicinės ir struktūrinės obligacijos laikomos sudėtingomis priemonėmis, nes jų pelningumas beveik nenuspėjamas. O kai kuriais atvejais, kai jos išperkamos, savininkai gauna net mažiau nei nominalioji vertė.

Tačiau pagrindinė rizika investuotojui yra vertybinius popierius išleidusios bendrovės bankrotas. Tokiu atveju jis gali prarasti visus investuotus pinigus: skirtingai nei indėlių, jų neapsaugo indėlių draudimo sistema.

Kokių rūšių obligacijos yra?

Obligacijos skirstomos pagal kelis parametrus.

Pagal emitentą:

Valstybės – išleidžiamos šalių arba atskirų regionų biudžeto deficitui padengti.
Savivaldybių – išleidžiamos vietos valdžios institucijų, paprastai įvairiems projektams finansuoti.
Įmonių – išleidžiamos įmonių, siekiant pritraukti lėšų jų plėtrai.
Investiciniai ir struktūrizuoti – kuriuos išleidžia bankai, brokeriai ir valdymo įmonės, siekdami investuotojų pinigus investuoti į kitus vertybinius popierius ir gauti komisinius.
Privačios įmonės taip pat gali platinti specialios rūšies obligacijas – komercines obligacijas, kurios platinamos tiksliniu ir privačiu pasirašymo būdu. Tačiau negalima tiesiog nueiti į vertybinių popierių biržą ir jų įsigyti.

Pagal pajamų mokėjimo formą:

Už jas gausite palūkanas nuo nominaliosios vertės. Kai kurios obligacijos turi tik vieną išmoką, kitos – kelias išmokas.

Palūkanų mokėjimas vadinamas atkarpos išpirkimu. Šis pavadinimas išliko nuo tų laikų, kai obligacijos buvo popierinės: prie jų būdavo pridedami mokėjimų kuponai, kurie išpirkimo metu būdavo nuplėšiami.

Dažniausiai obligacijos turi pastovų kuponą – palūkanų norma obligacijos galiojimo laikotarpiu nesikeičia. Taip pat dažnai pasitaiko fiksuota palūkanų norma, kai kiekvienam mokėjimo laikotarpiui nustatoma skirtinga atkarpos palūkanų norma, tačiau ji žinoma iš anksto.
Kintama atkarpa būna ilgalaikėse obligacijose – palūkanų norma fiksuojama iki tam tikro momento, o vėliau emitentas turi teisę nustatyti kitą, atsižvelgdamas į rinkos sąlygas.
Kintamos palūkanų normos obligacijos turi labiausiai nenuspėjamas pajamas tarp kupono vertybinių popierių – jų palūkanos yra susijusios su makroekonominiais rodikliais.

Diskonto obligacijos – jas įsigyjant jos kainuoja mažiau negu nominalioji vertė, tačiau išperkamos nominaliąja verte. Pavyzdžiui, nusipirkote obligaciją su nuolaida – už 8 eurus, o pasibaigus jos galiojimo laikui už ją gavote 10 eurų – visą nominaliąją vertę. Skirtumas tarp siūlymo kainos ir nominaliosios vertės vadinamas diskontu.

Obligacijos su indeksuota nominaliąja verte – jų atkarpa gali būti pastovi, pavyzdžiui, 2,5 % nominaliosios vertės, tačiau pati nominalioji vertė reguliariai kinta, pavyzdžiui, pagal infliacijos dydį. Šiuo metu vertybinių popierių biržoje prekiaujama keliomis Vyriausybės obligacijų emisijomis su tokia nominaliąja verte, kuri priklauso nuo kainų augimo tempo šalyje.

Obligacijos su struktūrinėmis pajamomis (investicinės obligacijos) – jų pajamos nėra fiksuotos ir nėra garantuotos. Iš anksto žinoma tik tai, kokiomis sąlygomis gausite išmoką. Pavyzdžiui, jeigu naftos kaina arba akcijų indeksas tam tikrą laikotarpį nukris iš anksto nustatytose ribose, pajamos iš atkarpos bus 20 %. Jei ji viršys šį rodiklį – 10 %, jei bus mažesnė – atkarpa nebus išmokėta. Nominalioji obligacijos vertė jos išpirkimo metu Jums bus grąžinta esant bet kokiai situacijai finansų rinkoje.

Struktūrinės obligacijos – paprastai mokėjimo sąlygos yra dar sudėtingesnės nei struktūrinių obligacijų su pajamomis. O tam tikrais atvejais gausite dar mažiau pinigų, nei išleidote šiam vertybiniam popieriui įsigyti. Pavyzdžiui, kaip rodiklius, nuo kurių priklauso išmokos, galite imti keturių bendrovių akcijas. Jei visų keturių akcijų kainos per obligacijos galiojimo laikotarpį pakils daugiau kaip 10 %, atkarpa bus 20 %. Jeigu visų jų kaina pakils, bet bent vienos iš jų kaina pakils mažiau nei 10 %, jums bus išmokėta 12 %. Jei vienos iš jų kaina kris, o kitų ne – negausite jokių pajamų, tačiau išpirkimo metu jums bus išmokėta visa nominalioji vertė. Jei bent dviejų kaina kris, gausite tik 80 % nominaliosios vertės.

Pagal brandą:

Trumpalaikis – trumpesnis nei vienerių metų terminas.
Vidutinės trukmės – nuo 1 iki 5 metų.
Ilgalaikis – ilgesnis nei 5 metai.
Neterminuotas arba neterminuotas – terminas nenurodytas.

Pagal emisijos valiutą:

Eurai.
Valiuta – jos taip pat vadinamos euroobligacijomis, net jei jų kaina nurodyta doleriais arba svarais.

Pagal konvertuojamumą:

Konvertuojamosios obligacijos – jas galima keisti į kitus to paties emitento vertybinius popierius, pavyzdžiui, akcijas.
Nekonvertuojamosios obligacijos – jų negalima keisti į kitus vertybinius popierius.

Pagal saugumą:

Apsaugoti yra saugiausi. Labai tikėtina, kad jų savininkas išsaugos savo pinigus. Investicijų saugumą galima užtikrinti, pavyzdžiui, įkeitimu – nekilnojamuoju turtu ir įmonės įranga, kitais vertybiniais popieriais. Tai reiškia, kad emitento bankroto atveju obligacijos savininkas galės šį užstatą gauti – parduoti ir atgauti savo pinigus.

Antrasis užstato variantas – kitos įmonės garantija. Jei emitentas bankrutuoja, ši bendrovė prisiima įsipareigojimus pagal jo obligacijas.

Trečioji galimybė – banko, valstybės ar savivaldybės garantija. Tai beveik tas pats, kas laidavimas. Šiuo atveju skolas pagal obligacijas prisiims bankas, vietos arba federalinis biudžetas.

Neužtikrintos obligacijos yra mažiau patikimos. Jei įmonė bankrutuoja, obligacijų turėtojai lauks, kol bus baigta bankroto procedūra ir jų reikalavimai bus patenkinti bendra tvarka – kartu su kitais įmonės kreditoriais. Neaišku, ar pavyks atgauti visus investuotus pinigus.

Neužtikrintos subordinuotosios obligacijos yra rizikingiausios. Jei tokių obligacijų emitentas bankrutuoja, investuotojas galės tikėtis atgauti savo pinigus tik paskutinėje eilėje, po visų kitų kreditorių. O išdalijus kitas skolas, retai kada ko nors lieka. Tais atvejais, kai subordinuotąsias neužtikrintas obligacijas išleidžia bankas ir dėl finansinių problemų priežiūros institucija siunčia jį reabilituoti, skola už šiuos vertybinius popierius tiesiog nurašoma iš banko balanso. Jų savininkai negali atgauti savo pinigų.

Pagal apyvartą:

Laisvai cirkuliuojančios obligacijos – tokių obligacijų pirkimui ir pardavimui nėra jokių apribojimų. Jos gali laisvai keisti savininkus: gali pereiti iš vieno investuotojo kitam.

Ribotos apyvartos obligacijos – tokių obligacijų pirkimui ir pardavimui taikomi apribojimai. Pavyzdžiui, savininkas negali parduoti obligacijų tam tikrą laikotarpį. Arba emitentas nustato apribojimus obligacijos kainai – parduodant ji negali būti didesnė arba mažesnė už tam tikrą ribą.

Kokios obligacijos yra prieinamos pradedantiesiems investuotojams?

Biržos naujokai gali laisvai prekiauti Lietuvos vyriausybės obligacijomis su fiksuotomis pajamomis arba investuoti į įmonių obligacijas, turinčias aukščiausią kredito reitingą.

Norint įsigyti Lietuvos ir užsienio emitentų obligacijų su žemais kredito reitingais, taip pat struktūrinių obligacijų ar obligacijų su struktūrinėmis pajamomis, reikia išlaikyti specialų testą. Testai parodys, ar suprantate šių priemonių ypatumus ir riziką. Jie taip pat padės nuspręsti, ar esate pasirengę į jas investuoti.

Kiekvienai rizikingų obligacijų rūšiai yra atskiri testai. Pas vieną brokerį ar valdymo įmonėje testą pakanka išlaikyti tik vieną kartą – prieš sudarant pirmąjį sandorį. Jei norėsite pereiti pas kitą tarpininką, turėsite atsakyti į klausimus iš naujo.

Viktorinoje bus patikrintos jūsų žinios apie šią priemonę. Pavyzdžiui, turėsite pasirinkti teisingą kredito reitingo apibrėžtį, atsakyti, kaip greitai investuotojas gali parduoti mažo likvidumo obligaciją, arba apskaičiuoti struktūrinės obligacijos išmokų sumą.

Kad išlaikytumėte testą, turite teisingai atsakyti į visus klausimus.

Reikėtų nepamiršti, kad kai kurios obligacijos, pavyzdžiui, subordinuotos ir labiausiai struktūrizuotos, yra skirtos išskirtinai kvalifikuotiems investuotojams – jei tokio statuso neturėsite, negalėsite jų įsigyti net ir po testavimo.

Kokius mokesčius moka obligacijų turėtojas?

Pajamų mokestį reikės sumokėti nuo kupono pajamų (jį automatiškai apskaičiuoja ir išskaičiuoja emitentas arba depozitoriumas) ir nuo obligacijų pardavimo pajamų (jį išskaičiuoja makleris, jei sandoris buvo sudarytas per jį).

Jei investavote pinigus į obligacijas per individualią investicinę sąskaitą (IIS), galite gauti mokesčių lengvatą.

Su kokia rizika gali susidurti obligacijų turėtojas?

Investavimas visada susijęs su rizika. Įsigyjant obligacijas, pavyzdžiui, verta atsižvelgti į tai, kad:

Įsipareigojimų nevykdymo rizika – tai rizika, kad emitentas bankrutuos ir negalės įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų investuotojui. Jei įsigijote užtikrintą obligaciją, ši rizika yra maža. Tikėtina, kad galėsite atgauti savo pinigus dėl užstato, garantijų arba laidavimo.

Įsipareigojimų restruktūrizavimo rizika – tai rizika, kad emitentas pakeis obligacijų išpirkimo terminą, atkarpos pajamų dydį, mokėjimų laiką ir dažnumą. Įmonė gali pasiūlyti investuotojams naujas sąlygas, jei supranta, kad negali įvykdyti savo pirminių pažadų.

Likvidumo rizika – rizika, kad, norėdami greitai parduoti obligacijas už teisingą kainą, negalėsite to padaryti prieš išpirkimo terminą. Norinčių pirkti jūsų vertybinius popierius bus nedaug arba jų visai nebus. Taip dažnai atsitinka, kai emitentas turi finansinių problemų arba yra tiesiog nežinoma įmonė. Taip pat paprastai sunku rasti pirkėją struktūrizuotoms obligacijoms ir struktūrizuotoms pajamų obligacijoms.

Palūkanų normos rizika yra rizika, kad vidutinės panašių obligacijų rinkos palūkanų normos padidės. Jei jūsų obligacijų palūkanos yra fiksuotos ir paaiškėja, kad jos mažesnės už rinkos palūkanų normą, tuomet jūs esate nevykėlis – jūsų pajamos galėjo būti didesnės, jei būtumėte investavęs į kitus vertybinius popierius.

Ši rizika yra glaudžiai susijusi su Lietuvos banko bazinės palūkanų normos svyravimu, nuo kurio priklauso kiti kursai finansų rinkoje. Kai bazinė norma mažėja, palūkanų normos rizika nerealizuojama. Tačiau kai jis kyla, naujų obligacijų pajamingumas paprastai kyla ir didėja senų vertybinių popierių savininkų palūkanų normos rizika.

Infliacijos rizika yra rizika, kad infliacija paspartės ir viršys obligacijų pajamingumą. Pasirodo, realaus kapitalo nepadidinsite, o dalį jo prarasite. Juk rytoj su juo galėsite nusipirkti mažiau nei šiandien.

Investuotojai visada turėtų būti pasirengę prarasti pinigus, tačiau struktūrinių obligacijų nuostolių rizika gali būti atskirta. Juk iš anksto žinoma, kad tam tikromis sąlygomis grąžinimo metu jums bus sumokėta mažesnė nei nominali suma.

Kaip sumažinti visas rizikas iki minimumo?

Verta prisiminti, kad minimali rizika paprastai reiškia minimalią grąžą. Tai yra rinkos įstatymas.

Patikimiausiomis gali būti laikomos vyriausybės obligacijos. Jų pelningumas mažas, nors vis dar didesnis nei infliacija.

Kitas patikimiausias yra didžiausių Lietuvos įmonių obligacijos, turinčios aukštą kredito reitingą ir vidutinį pelningumą.

Galite rizikuoti ir dalį savo pinigų investuoti į pelningesnius vertybinius popierius, kurių vidutinis reitingas yra „B“. Tačiau šiuo atveju būtinai atsižvelkite į įsipareigojimų neįvykdymo, skolos restruktūrizavimo ir likvidumo riziką.

Prieš perkant obligacijas, svarbu pasidomėti, kaip sekasi juos išleidusiai įmonei. Stebėkite naujienas ir studijuokite atviras finansines ir apskaitos ataskaitas – šiuos duomenis rasite biržos ir įgaliotų naujienų agentūrų svetainėse. Patartina stebėti emitento būklę net ir įsigijus vertybinius popierius.

Atidžiai perskaitykite obligacijų išleidimo taisykles. Sužinokite, kaip dažnai ir per kokias organizacijas bus mokami pinigai, kur bus skelbiama visa svarbi informacija apie vertybinius popierius. Patikrinkite, ar emitentas turi teisę grąžinti ar išpirkti obligacijas anksčiau laiko ir ar patys vertybinių popierių savininkai gali to reikalauti. Jei ketinate investuoti į užsienio obligacijas, būtinai įvertinkite riziką, kad jos bus užblokuotos.

Obligacijų privalumai ir trūkumai

Privalumai:

Vyriausybės, savivaldybių ir įmonių obligacijų grąža yra vidutiniškai didesnė nei banko indėlio ir dažniausiai nustatoma iš anksto. Arba žinomos taisyklės, pagal kurias jį galima apskaičiuoti.
Perkant fiksuotų pajamų obligacijas yra rizika, tačiau ji mažesnė nei investuojant į akcijas ir kitus vertybinius popierius.

Aukšto reitingo obligacijų kaina svyruoja ne taip stipriai, kaip kitų vertybinių popierių kaina.

Dažniausiai juos lengva parduoti už kainą, artimą nominaliajai vertei.

Jei investuojate į obligacijas per IIS, taip pat galite gauti mokesčių atskaitą.

Minusai:

Investicijos į obligacijas nedalyvauja indėlių draudimo sistemoje, kaip ir kitos investicijos į akcijų rinką. Jei emitentas bankrutuos, galite prarasti viską.

Patikimų obligacijų pajamingumas yra mažas, palyginti su rizikingesnėmis finansų rinkos priemonėmis.

Investicinių ir struktūrinių obligacijų atveju rizika negauti pajamų ar net patirti nuostolių yra labai didelė. Sunku įvertinti net patyrusiems investuotojams.
Saugiausios obligacijos, prieinamos kiekvienam be testavimo, yra tinkamas pasirinkimas pradedantiesiems investuotojams. Jie leidžia sutaupyti pinigų ir gauti vidutines pajamas su palyginti maža rizika.

Investicijų į kitas obligacijas nuostolių rizika yra didesnė, nors pelnas gali būti didesnis. Todėl prieš pirkdami turėsite išstudijuoti jų riziką ir savybes bei atlikti bandymus.

Svarbu atsiminti, kad bet kokia investicija gali atnešti nuostolių. Jeigu prekiaujate biržoje per brokerį, jūs priimate galutinį sprendimą pirkti ar parduoti obligacijas ir už tai atsakote.

Norint sumažinti nuostolių riziką, verta diversifikuoti savo investicijas – tai yra investuoti pinigus į skirtingų įmonių iš skirtingų pramonės šakų vertybinius popierius.

Naujienos

Verslo Vikingai

Technologijos2 savaitės prieš

Kriptovaliutų mokėjimų surinkimo paslaugos verslams: teisinių iššūkių rinkoje daug, bet požiūris vis pozityvesnis

Apie kriptovaliutų mokėjimus tikrai esate girdėję, o tai šiandien ypač aktyviai naudojama ir verslo sektoriuje. Įmonės „CoinGate” bendraįkūrėjas ​​Dmitrijus Borisenka...

Verslo vikingai4 savaitės prieš

Sėkmingą šakočių ir autentiškų gardėsių verslą įkūrusi Sandra atskleidžia: „Versle galima suklysti, galima padaryti daug klaidų, bet nepavyksta tik tiems, kurie nebando.”

Visą gyvenimą meilę maistui ir įvairių skanumynų gaminimui jautusi Sandra Riepšienė, prieš 13 metų nusprendė pabandyti įgyvendinti svajonę ir kartu...

Dirbtinis intelektas2 mėnesiai prieš

Generatyvinis dirbtinis intelektas: pagalba ar grėsmė visuomenei?

Įvairūs  dirbtinio intelekto įrankiai šiandien vis aktyviau naudojami įvairių organizacijų ir specialistų, siekiant pagreitinti, efektyvinti įvairius darbo procesus. Visgi, netrūksta ...

Verslo vikingai3 mėnesiai prieš

NordLayer paslauga: kas tai ir kuo naudinga šiandien kiekvienam verslui?

Globaliame verslo pasaulyje, vienas iš svarbiausių uždavinių yra suvaldyti saugumą ir galimas kibernetinių atakų rizikas, kurios gali padaryti neišmatuojamos žalos...

Verslo vikingai3 mėnesiai prieš

„Linkedist” agentūros įkūrėja Kotryna Kurt: apie verslo pradžią, iššūkius ir tai, kodėl kiekviena įmonė privalo būti linkedin platformoje

Dar gyvendama Danijoje, jauna marketingo specialistė Kotryna Kurt atrado tuo metu sparčiai populiarėjančią Linkedin platformą. Tuo metu tai padėjo jai...

Visos teisės saugomos.© 2015-2023 | Kopijuoti draudžiama |