Investavimas
Apklausa: lietuviai vis dar vengia investuoti
Asociacijos „Fintech Hub LT“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta šalies gyventojų apklausa parodė, kad 67 % apklaustųjų nėra investavę savo pinigų (pvz., į akcijas, kriptovaliutas, ETF ir pan.) ir neplanuoja to daryti. Nevedę vyrai ir netekėjusios moterys išsiskiria kaip aktyviausi investuotojai, o šeimos – sutuoktiniai ar kartu gyvenantys partneriai – rečiau investuoja. Apklausos rezultatai taip pat atskleidžia, kad ūkininkai, moksleiviai ir studentai yra tarp aktyviausiai svarstančių pradėti investuoti.
Reklama
Tik 7 % gyventojų investuoja nuolat
Asociacijos „Fintech Hub LT“ vadovė Greta Ranonytė pristatydama apklausos rezultatus atkreipė dėmesį, kad tyrime dalyvavę respondentai labiau linkę taupyti ir kontroliuoti išlaidas nei rizikuoti investuojant.
„Tik 7 % respondentų nurodė, kad investuoja nuolat, 10 % investuoja retkarčiais. Aktyviausiai tai daro 18–35 metų gyventojai, o vyresni nei 55-eri – kur kas rečiau. Tai atskleidžia kartų takoskyrą: jaunimas aktyviai ieško galimybių ir nebijo rizikuoti, o vyresni dažniau renkasi saugumą bei konservatyvesnę investavimo strategiją“, – pabrėžė G. Ranonytė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad „fintech“ įmonės, siūlydamos patogias ir lengvai prieinamas priemones, leidžiančias pradėti investuoti vos nuo kelių eurų, tiesiogiai prisideda prie investavimo populiarinimo Lietuvoje, ypač tarp jaunesnių gyventojų.
Asociacijos apklausos tendencijas papildo ir Lietuvos banko statistika.
Investuotojų turtas viršija 3 mlrd. eurų
Lietuvos banko duomenimis, šalies gyventojų investicinis turtas viršija 3 mlrd. eurų, o vien per 2023 metus jis padidėjo 600 mln. eurų.
„Daugiausia investicinio turto yra sukaupę 55–64 metų gyventojai. Net 74 % šio turto priklauso vyrams. Aktyvūs investuotojai Lietuvoje linkę prisiimti riziką – jų portfeliuose dominuoja akcijos, fondai ir obligacijos. Investavimo kultūra Lietuvoje palaipsniui stiprėja: portfelių skaičius auga, daugėja investavimo priemonių, nors neinvestuojančių gyventojų dalis vis dar išlieka didelė“, – sakė Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į teigiamą tendenciją – investuojančių moterų, ypač iki 34 metų, skaičius pastaraisiais metais sparčiai auga. Jauniausi investuotojai, iki 25 metų, trečdalį savo portfelio nukreipia į fondus, taip mažindami rizikas.
Lietuviai renkasi JAV įmonių akcijas ir ETF
Bendrovės „Revolut Securities Europe“ vadovas Rolandas Juteika atkreipė dėmesį, kad didžioji dalis lietuvių, kaip ir daugumos europiečių, investavimo portfeliuose pirmiausia renkasi JAV technologijų bendrovių akcijas ir biržoje prekiaujamus fondus (angl. exchange-traded fund, sutrumpintai – ETF).
„Revolut“ duomenys rodo, kad europietiškos akcijos investuotojų portfeliuose sudaro tik apie 3%, o JAV bendrovių akcijos juose dominuoja. Galimybė investuoti į akcijas, ETF ar obligacijas nuo 1 euro leidžia lengviau pradėti investuoti ir skatina vis daugiau žmonių įsitraukti į investavimą“, – sakė R. Juteika.
Pasak jo, sisteminį pokytį įnešė atsiradusios galimybės investuoti ir nuo vieno euro, ar suapvalinus kasdienes išlaidas iki artimiausio euro atsiskaitant už pirkinius kortele. Jaunieji investuotojai ypač aktyviai naudojasi galimybe įsigyti ne visą akciją, o tik jos dalį, todėl pastaraisiais metais smarkiai išaugo investuotojų skaičius.
Aktyviau investuojama tarpusavio skolinimo platformose
Per pastarąjį dešimtmetį tarpusavio skolinimo (P2P) platformos išaugo į vienus didžiausių nebankinių vartojimo kreditorių Lietuvoje. Šiuo metu bendras P2P paskolų portfelis siekia apie 190 mln. eurų, o pagal apimtį šis sektorius jau patenka tarp trijų didžiausių nebankinių kreditorių. Populiarėja kriptovaliutų fondai, prieinami net su mažomis investicijomis
„P2P suteikia galimybę diversifikuoti portfelį ir tampa patrauklia alternatyva tradicinėms investavimo priemonėms. Tai rodo nuolat augančios investicijų apimtys tarpusavio skolinimo rinkoje. Pastaruoju metu pastebime ir didėjantį vyresnio amžiaus žmonių aktyvumą investuojant. Šiandien investuotojai gali tikėtis apie 15 % metinių palūkanų, tačiau grąža visada tiesiogiai priklauso nuo prisiimamos rizikos“, – teigė „Finbee“ vadovas Darius Noreika.
Populiarėja kredito unijos
Gyventojų finansinė elgsena atsiskleidžia ne tik per investavimą, bet ir per skolinimąsi – čia svarbų vaidmenį atlieka ir kredito unijos. Lietuvos centrinės kredito unijos vadovo Mindaugo Vijūno teigimu, gyventojai aktyviai skolinasi – ypač būstui ir verslo plėtrai. Akcijų birža pradedantiesiems
„Regionuose kredito unijos dažnai tampa pagrindiniu finansavimo šaltiniu. Dalis būsto kreditų išduodama ne pirmam būstui, o investicijai – perkant nekilnojamąjį turtą nuomai. Tai atspindi lietuvių finansinę elgseną. Atsargiai vertindami akcijų ar fondų rinkas, jie dažnai renkasi labiau apčiuopiamą ir, jų akimis, saugesnę investiciją į nekilnojamąjį turtą. Kredito unijos taip pat išsiskiria tuo, kad dažnai finansuoja klientus, gaunančius pajamas iš individualios veiklos, autorinių sutarčių ar dirbančius užsienyje – segmentus, kuriuos tradiciniai bankai linkę apeiti“, – sako M. Vijūnas. Kur investuoti
„Fintech“ ekspertai pabrėžia, kad nors dauguma lietuvių vis dar vengia rizikuoti, jaunimo įsitraukimo augimas ir alternatyvių investavimo priemonių populiarėjimas rodo, jog gyventojų investavimo kultūra palaipsniui tampa brandesnė.
„Fintech Hub LT“ apklausa buvo atlikta liepos mėn. Tyrime dalyvavo 1013 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų.
Reklama
