Nekilnojamasis turtas
Parduodami butai Liepojoje, Latvija: kodėl lietuviai perka būstą Liepojoje?
Pajūrio gyvenimo patrauklumas ir prieinamos nekilnojamojo turto kainos – kodėl lietuviai perka būstą Liepojoje?
Reklama
Sostinės būsto rinka jau aštuonerius metus iš eilės išlieka stagnuojanti, 59 % sandorių vyksta be hipotekos. Tuo tarpu vakarų Latvijos rinka tampa vis aktyvesnė, kaip rodo naujausias nekilnojamojo turto agentūros „Latio“ „Būsto pirkėjų pasitikėjimo indeksas“. Liepojoje antrinėje naujų projektų rinkoje butų kainos sumažėjo 12 %, todėl padaugėjo sandorių. Vėjų mieste pastebimas didelis susidomėjimas būsto pirkimu, įskaitant ir lietuvius, kurie dažnai teikia pirmenybę kainai pirkdami senesnius objektus, nepaisydami gausios naujų projektų pasiūlos netoliese esančioje Klaipėdoje. Ar Liepoja patenkins augantį kokybiško būsto poreikį, ir kaip jos pietiniai kaimynai sprendžia savo nekilnojamojo turto rinkos iššūkius?
„Būsto pirkėjų pasitikėjimo indekso“ duomenys liepai:
- 70 dienų – vidutiniškai tiek laiko užtruko parduoti būstą už rinkos kainą (birželį – 70; gegužę – 75; balandį – 75; kovą – 76; vasarį – 76; sausį – 78);
- 8 % būstų buvo parduota per vieną mėnesį nuo skelbimo paskelbimo (birželį – 9 %; gegužę – 9 %; balandį – 9 %; kovą – 9 %; vasarį – 9 %; sausį – 9 %);
- 15 % pardavėjų prašė neproporcingai aukštos kainos pagal rinkos situaciją (birželį – 17 %; gegužę – 18 %; balandį – 19 %; kovą – 21 %; vasarį – 22 %; sausį – 22 %);
- 59 % sandorių buvo atlikta nesiremiant paskolomis (birželį – 52 %; gegužę – 55 %; balandį – 53 %; kovą – 50 %; vasarį – 46 %; sausį – 45 %);
- -10 %** – šiuo metu labiau apsimoka nuomotis nei pirkti būstą (birželį – 4 %; gegužę – 11 %; balandį – 11 %; kovą – 18 %; vasarį – 14 %; sausį – 14 %). Šiuo metu labiau apsimoka pirkti.
- 26 % sandorių*** Rygoje vyko su būstais naujų projektų segmentuose (gegužę – 24 %; balandį – 26 %; kovą – 26 %; vasarį – 30 %).
Liepos mėn. Rygoje parduodamų butų pasiūla padidėjo beveik 2 %, pasiekdama 4730 vienetų. Iš visų parduodamų būstų 44 % (2080 butų) buvo serijiniuose pastatuose sostinės mikrorajonuose. Nuomojamų būstų skaičius nuo birželio išliko stabilus – apie 2300 objektų rinkoje. Pasak „Latio“ ekspertų, birželį buvo 10 % pigiau pirkti vieno kambario butą naujame projekte su 25 metų hipoteka nei nuomotis tą patį turtą. Dėl to per pastaruosius du mėnesius situacija pasikeitė pirkimo naudai, palyginti su nuoma. Trečdalis (36 %) nuomojamų butų yra serijiniuose pastatuose Rygos mikrorajonuose. Vidutinė kvadratinio metro kaina šiuose pastatuose išliko stabili: mikrorajonuose – 1015 EUR, miesto centre – 1500 EUR.
Praėjusį mėnesį naujų projektų pirminėje rinkoje Rygoje parduodamų butų skaičius sumažėjo beveik 10 %, nuo 1560 birželį iki 1410 liepą. Vidutinės šių objektų kainos išliko stabilios – apie 2800 EUR už kvadratinį metrą. Antrinėje rinkoje naujų projektų kainos taip pat nepasikeitė: Rygos mikrorajonuose vidutinė sandorio kaina siekia 1980 EUR už kvadratinį metrą, o miesto centre – 2470 EUR už kvadratinį metrą. Nepaisant to, kad liepa tradiciškai yra atostogų sezonas, „Latio“ nekilnojamojo turto agentai nepastebėjo reikšmingų rinkos aktyvumo svyravimų. Pirkėjų susidomėjimas išlieka stiprus, tačiau sandorių užbaigimas užtrunka. Pirkėjai, naudojantys savo lėšas, derasi aktyviai, dažnai tikėdamiesi iki 30 % kainos sumažinimo, remdamiesi panašiais rinkos sandoriais. Skirtingai nei ankstesniais metais, šią vasarą pastebimai sumažėjo susidomėjimas gyvenamosios paskirties žeme, įskaitant sklypus individualių namų statybai, daugiausia dėl aukštų statybos išlaidų.
Būsto rinkoje dažniausiai vyksta sandoriai su nekilnojamuoju turtu, kurio kaina siekia iki 60 000 EUR, dažnai perkami naudojant asmenines lėšas. Liepos mėn. beveik 60 % sandorių buvo atlikta be hipotekos. Tačiau „Citadele“ banko duomenys rodo, kad dauguma hipotekos paskolų yra iki 100 000 EUR sumai. Aukštos kokybės privatūs namai, kainuojantys iki 150 000 EUR, išlieka paklausūs, tačiau pasiūla nepakankama. Kita vertus, potencialios senesnių, mažiau patrauklių objektų remonto išlaidos atbaido pirkėjus. Susidomėjimas privačiais namais neapsiriboja Rygos aglomeracija – jis plinta į mažesnius miestus šalia didžiųjų regioninių centrų, kur kainos paprastai yra mažesnės nei paklausesnėse vietovėse. Jei pirkėjai gauna hipoteką, sandoriai paprastai užbaigiami. Pigūs butai Ispanijoje
Jūrmalos būsto rinka šiuo metu yra vangi, tai paveikia visus segmentus, ypač aukštesnės klasės atskirus namus ir butus. Paprastai žinoma kaip trumpalaikių nuomininkų traukos centras šiltuoju sezonu, kurortinio miesto nekilnojamojo turto rinka demonstruoja neįprastą inertiškumą. Jūrmalos nekilnojamasis turtas pritraukia rimtus pirkėjus tik tuo atveju, jei kaina yra konkurencinga ir yra galimybė derėtis. Pirmąjį šių metų pusmetį 70 % butų sandorių, tiek pirminėje, tiek antrinėje rinkoje, buvo už kainą, mažesnę nei 100 000 EUR, o tik šiek tiek daugiau nei 2 % kainavo daugiau nei 500 000 EUR. Du trečdaliai visų sandorių buvo susiję su serijiniais ir senesniais pastatais, o šiek tiek daugiau nei 30 % – su naujų projektų objektais, kur ypač paklausūs dviejų kambarių butai.
Priešingai, Liepojos, kito pajūrio miesto, būsto rinka yra aktyvesnė, sandorių skaičius nuo 2022 m. nuosekliai auga. Praėjusiais metais Liepojoje užregistruota 1043 sandoriai, susiję su butais, namais ir gyvenamosios paskirties žeme, o tai reiškia šiek tiek daugiau nei 13 % sumažėjimą, palyginti su 2021 m. Pirmąjį šių metų pusmetį įvyko 458 sandoriai, iš kurių 88 % buvo susiję su butais. Vienas iš veiksnių, skatinančių pirkėjų susidomėjimą Liepojoje šiais metais, yra mažėjančios vidutinės būsto kainos. 2023 m. naujų projektų būstų kainos vidutiniškai siekė 1640 EUR už kvadratinį metrą, tačiau šiais metais kaina sumažėjo 12 % iki 1440 EUR už kvadratinį metrą. Dauguma šių sandorių vyksta antrinėje naujų projektų rinkoje. Be to, iki 1953 m. statytų „senų fondų“ būstų kainos sumažėjo beveik 14 %, vidutinė kaina svyruoja apie 1000 EUR už kvadratinį metrą. Tačiau serijinių daugiabučių kainos šiek tiek padidėjo, dabar vidutiniškai siekdamos daugiau nei 900 EUR už kvadratinį metrą. Nekilnojamas turtas Italijoje prie jūros
Pasak Liepojos valstijos miesto savivaldybės, vietos gyventojai aktyviai ieško naujo, modernaus būsto ne tik mieste, bet ir aplinkiniuose kaimuose bei priemiesčiuose, tokiuose kaip Grobiņa ir Nīca. Daugelis šių gyventojų dirba Liepojoje, bet asmens pajamų mokestį moka Dienvidkurzemės rajone. Siekdama patenkinti šį poreikį, savivaldybė aukcionuose siūlo naujus žemės sklypus individualiai gyvenamajai statybai. Be to, dėl nuotolinio darbo populiarėjimo vis daugiau Rygos gyventojų svarsto Liepoją kaip naują gyvenamąją vietą. Savivaldybė taip pat skatina šeimas su mažais vaikais grįžti į miestą, siūlydama nuomojamus butus tiems, kurie gyveno užsienyje ilgiau nei šešis mėnesius. Miesto gyventojų skaičius išlieka stabilus – apie 67 000. Siekdama pritraukti jaunesnius gyventojus, savivaldybė daug dėmesio skiria patogios infrastruktūros plėtrai, bendrai finansuoja pastatų renovaciją ir gerina daugiabučių kiemus. Pagrindinis prioritetas – plėsti miesto būsto fondą naujais projektais, atitinkančiais augantį poreikį.
Reklama
„Planuojame naują gyvenamąjį rajoną Klaipēdos gatvėje 138, kuriame galėtų gyventi daugiau nei 2000 gyventojų. Šiuo metu sklypas ruošiamas aukcionams. Taip pat identifikuoti kiti aukcionams skirti sklypai, pavyzdžiui, Vītolu gatvė 13 miesto centre. Komercinis segmentas taip pat klesti – Kūrmāja laukia atgimimo su beveik 30 mln. investicija, vyriausybė stato naują kalėjimą už maždaug 130 mln., šiaurinėje miesto dalyje statoma 14 vėjo turbinų, per 7 metus Liepojos SEZ teritorijoje atidarytos 24 naujos gamyklos, pritraukiančios kapitalą iš įvairių šalių. Pastatytas geriamojo vandens terminalas, o buvusios Liepojos metalurgijos gamyklos teritorija pradėta transformuoti į žaliąjį pramonės parką“, – sako Mārtiņš Tīdens, Liepojos valstijos miesto savivaldybės turto klausimų vykdomojo direktoriaus pavaduotojas. Latvijoje pradeda veikti 16 mln. eurų vertės augalinių baltymų gamykla
Lietuviai yra vieni aktyviausių būsto pirkėjų Liepojoje, nors tikslios sandorių statistikos pagal tautybę nėra. Palyginti su Klaipėda, vienu paklausiausių Lietuvos pajūrio miestų, būsto kainos Liepojoje yra gerokai mažesnės. Klaipėdos pirminėje naujų projektų rinkoje butų kainos nuosekliai auga nuo 2019 m., o 2024 m. pirmąjį ketvirtį vidutinė kaina už kvadratinį metrą viršijo 2800 EUR. Praėjusiais metais ekonominės klasės butai naujuose projektuose Klaipėdoje kainavo apie 1700 EUR už kvadratinį metrą, tačiau šių metų pirmąjį pusmetį kainos priartėjo prie 2000 EUR už kvadratinį metrą. Vidutinės klasės butų kainos šiais metais išaugo iki 2600 EUR už kvadratinį metrą, tai yra 13 % daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Birželio mėn. Klaipėdos pirminėje naujų projektų rinkoje buvo parduodama 550 butų.
Klaipėdos nekilnojamojo turto rinka pastaraisiais metais susiduria su keliais iššūkiais. Nors statistika rodo augantį gyventojų skaičių, didelę dalį naujų miesto gyventojų sudaro Ukrainos pabėgėliai, turintys ribotas galimybes dalyvauti nekilnojamojo turto rinkoje. Tačiau šis demografinis pokytis padidino nuomos rinkos paklausą, dažnai renkantis žemesnės kokybės būstą senesniuose pastatuose, kurie vietinėje rinkoje sulaukia mažiau susidomėjimo. Be to, pastebimas pirmenybės teikimas jau pastatytiems privatiems namams arba naujoms statyboms. Tai matyti iš sandorių duomenų: per pastaruosius metus dvigubai išaugo parduotų atskirų namų skaičius, ypač priemiesčiuose.
Kita problema – nepastovi butų naujų projektų paklausa.
„Per pastarąjį dešimtmetį Klaipėdos būsto segmente kūrėjai pridėjo naujų, modernių gyvenamųjų pastatų. Nuo 2019 m. buvo pasiūlyta daugiau nei 1000 naujų butų, kurie iš pradžių sulaukė teigiamų reakcijų. Tačiau per pastaruosius trejus metus tokių butų sandorių skaičius mažėjo dėl pragyvenimo išlaidų, EURIBOR ir kylančių nekilnojamojo turto kainų. Tai savo ruožtu atbaido kūrėjus nuo naujų statybos projektų pradžios, sukurdami klasikinę „vištos ir kiaušinio“ dilemą – ar laukti, kol pirkėjai įsipareigos pirkti paruoštus būstus, ar pasiūlyti platesnį pasirinkimą, įskaitant ekonominės klasės objektus, kad geriau įvertintų rinkos paklausą?“ – aiškina Tomas Sovijus Kvainickas, Lietuvos nekilnojamojo turto agentūros „Inreal“ investicijų ir rinkos analizės vadovas. Lietuviams metų pradžia sėkmingesnė nei kaimynams
Klaipėda yra miestas su dideliu potencialu, tačiau jai trūksta katalizatoriaus spartesniam augimui. Lietuviai dažnai perka nekilnojamąjį turtą Klaipėdoje nuolatiniam gyvenimui, o vasaros būstus renkasi netoliese esančiuose pajūrio kurortuose, tokiuose kaip Palanga, Neringa ar Liepoja. Kiti renkasi šiuos pajūrio miestus kaip nuolatines gyvenamąsias vietas, taip didindami konkurenciją Klaipėdos būsto rinkoje:
„Vieni ieško žemesnių nekilnojamojo turto kainų, kiti – specifinių projektų, geriau atitinkančių jų poreikius. Manau, kad lietuvių susidomėjimas Liepoja kyla dėl įvairių veiksnių, įskaitant patrauklias nekilnojamojo turto kainas. Abejoju, ar mokesčių skirtumai galėtų būti lemiamas veiksnys.“
Turinys priklauso: latio.lv
Reklama
