Ekspertai
Draudikai suskaičiavo: kas patiria daugiau žalų − butų ar individualių namų savininkai
Gyvenamasis būstas daugeliui lietuvių yra didžiausias valdomas turtas, todėl jo saugumas gyventojams yra itin svarbus. Visgi draudikų duomenys rodo, kad būsto žalų neišvengia nei butų gyventojai, nei individualių namų savininkai. Ekspertai atkreipia dėmesį į pagrindines žalas, kurias dažniausiai rizikuoja patirti būstų savininkai, ir pataria, kaip nuo jų apsisaugoti.
Reklama
„Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis pabrėžia bendrą tendenciją, kad pastaraisiais metais būsto žalų skaičius mūsų šalyje tik augo.
„Skaičiuojat nuo 2022 m. būsto žalų kreipinių skaičius per trejus metus išaugo 25 proc. ir 2024 m. pasiekė 52,3 tūkst. atvejų per metus. Didžiausi žalų pikai buvo fiksuoti dėl išskirtinę griaunamąją jėgą turėjusių gamtos stichijų poveikio, tai yra, audrų, krušų, vėtrų, liūčių“, − sako A. Juodeikis.
Istoriškai didžiausias būsto žalų kreipinių skaičius (12 tūkst.) buvo fiksuotas praėjusių metų liepos mėnesį dėl liūčių ir jas lydėjusio stipraus vėjo. Palyginimui, vidutinis per mėnesį gaunamų būsto žalų kreipinių skaičius pernai siekė apie 4,4 tūkst. vnt., rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys.
Visgi, pasak eksperto, vertinant žalų pobūdį skirtingose būsto kategorijose, išryškėja skirtumai. Dėl butų ir namų priežiūros bei eksploatavimo ypatybių jų savininkai susiduria su skirtingo dydžio ir pobūdžio žalomis. Vasaros iššūkiai keliautojams
Draudimo bendrovės statistika rodo, kad individualių namų savininkai patiria daugiau žalų nei butų gyventojai. Pavyzdžiui, 2024 m. butuose fiksuota daugiau nei 18 tūkst. žalų per metus, o privačiuose namuose – virš 21 tūkst. žalų. Vidutinė žalos suma taip pat keliais šimtais eurų didesnė privačiuose namuose.
„Skaičiuojant daugiausiai nuostolių pridariusias nelaimes, praėjusių metų duomenimis, didžiausia žalos suma bute siekė 171 tūkst. eurų, o gyvenamajame name net 311 tūkst. eurų. Abiem atvejais įvykių priežastis buvo patalpose kilęs gaisras“, − komentuoja A. Juodeikis.
Pasak eksperto, kaip rodo bendrovės turima statistika, gyvenamuosiuose namuose didžioji dalis žalų patiriama dėl audrų ir kitų gamtos stichijų, elektros įtampos svyravimų, stiklo dūžio, vandens poveikio. Tuo tarpu butuose absoliučiai dažniausia žalos priežastis yra užpylimai vandeniu, o iš kitų veiksnių galima išskirti stiklo dūžius, gamtos jėgų padarytas žalas.
Kaip apsaugoti būstą nuo nuostolių
Siekiant mažinti būstų nuostolių rizikas, A. Juodeikis pataria nepamiršti prevencinių priemonių. Kaip papildomai galime prisidėti prie savo bei namų saugumo?
Norint išvengti namų užliejimų pavojų, patartina periodiškai patikrinti skalbimo mašinų, indaplovių žarneles, išvykstant užsukti vandens sklendes, o idealiu atveju – įsirengti vandens nuotėkio daviklius. Namų savininkams taip pat reikėtų prižiūrėti lietvamzdžius, pasirūpinti drenažu kieme.
Elektros įtampos svyravimams kelią užkirs, jei nenaudosite daugybės elektros prietaisų viename elektros lizdo bloke, rinksitės kokybiškus įtampos stabilizatorius. Namų savininkams papildomai patartina įrengti apsaugą elektros skydinėje nuo viršįtampių.
Nuo audrų pavojų namai geriau apsaugoti bus, jei išvykdami ilgesniam laikui, uždarysite langus, kad netikėtai užklupus audrai pro juos patekęs lietaus vanduo nepažeistų grindų, sienų, ar viduje esančio turto. Žinoma, svarbu tinkamai prižiūrėti stogo dangą, pasirūpinti medžių genėjimu šalia namo, įtvirtinti kiemo baldus ar lengvas konstrukcijas.
Gaisrų pavojų riziką sumažins dūmų detektoriai kiekviename kambaryje, reguliarus kamino ar šildymo sistemų valymas ir gesintuvo laikymas namuose. Šildymo sezonui prasidėjus – perspėjimas individualių namų savininkams
A. Juodeikis priduria, kad vis tik susidūrus su būsto žalomis, nuostolius sumažinti gali būsto ir namų turto draudimo apsauga. Svarbu atkreipti dėmesį, ar į draudimą įtrauktas civilinės atsakomybės draudimas nuo finansinių nuostolių, padarytų kitam asmeniui ar jo turtui, pavyzdžiui, jei būtų užlietas kaimynų butas.
Draudimo bendrovės atstovas priduria, kad, draudžiant namus svarbu pasirūpinti ir namuose esančio kilnojamojo turto draudimu tam, kad įvykus nelaimei ar vagystei būtų atlyginami nuostoliai ir už būste esančius daiktus. Lygiai taip pat svarbu reguliariai peržiūrėti ir draudimo sutartį – ar ji vis dar atitinka turimo turto vertę.
Būstą draudžia aktyviau
Šių metų pavasarį „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad per metus pastebimai išaugo savo pagrindinį būstą apdraudusių gyventojų dalis. 6 iš 10 šalies gyventojų (62 proc.) nurodo nuosavybės teise valdantys namą, butą ar kotedžą ir yra pasirūpinę jo draudimu. Gyventojai nurodo gyvenantys geriau − jų namų turto vertė per metus išaugo
Lyginant su identišku tyrimu praėjusių metų pavasarį, savo būstą apdraudusių gyventojų dalis per metus paaugo 10 procentinių punktų − 2024 m. ji siekė 52 proc.
Remiantis tyrimo rezultatais, šiuo metu nuosavą būstą valdantys, tačiau neturintys jo draudimo nurodo 28 proc. respondentų. Tuo metu kas dešimtas gyventojas (10 proc.) teigia neturintis jam priklausančio būsto, kurį galėtų drausti.
Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1012 Lietuvos gyventojų, gyvenančių įvairiose šalies vietose ir atstovaujančių amžiaus grupėms nuo 18 iki 75 metų.
Reklama
