Nekilnojamasis turtas
Viktorija Katilienė. Būsto draudimas Lietuvoje: pokytis iš „nerūpi“ į „būtina“
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė
Reklama
Lietuvos gyventojų požiūris į namų saugumą – tai leitmotyvas, kuris itin garsiai pasigirsta su būstu susijusių didelių nelaimių fone. Sprogimas Viršuliškių daugiabutyje, vėliau – Panevėžyje ir Šakių rajone, gausus snygis praėjusį mėnesį, pastarojo rugpjūčio gamtos stichijos – įvykiai, kurie mūsų šalies žmones paskatino veikti. Nemaža dalis žmonių ėmėsi tikrinti, nuo ko jie yra apdraudę namus, kokios draudimo išmokos galėtų sulaukti skirtingų nelaimių atvejais ir kokią draudimo apsaugą būtų verta pastiprinti. Investavimas į gyvybės draudimą
Baimės akys – išties didelės, todėl po kiekvienos rezonansinės istorijos sulaukiame daugiau nei trečdaliu išaugančio klientų, norinčių apsidrausti būstą, skaičiaus. Kasmet analizuojame ir tiriame, kaip Lietuvos žmonės saugo savo namus. „Spinter tyrimų“ prieš septynerius metus atlikta apklausa parodė, kad 43 proc. mūsų šalies gyventojų savo būsto tuo metu nesaugojo niekaip. Dabar gi tokių žmonių – perpus mažiau. „NielseIQ“ apklausos duomenimis, jokių priemonių būsto saugumui užtikrinti pastaraisiais metais nenaudojo jau tik 21 proc. Lietuvos žmonių.
Dar stipresnis visuomenės požiūrio pokytis įvyko būsto draudimo klausimu. Skaičiai rodo, kad prieš septynerius metus būsto draudimą turėjo 24 proc. mūsų šalies gyventojų, šiandien ši draudimo rūšis – populiariausias būdas saugoti namus. Mūsų bendrovės užsakymu atliktų sociologinių tyrimų duomenimis, dabar būsto draudimą turi daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų. Tiesa, per pastaruosius metus namus apsidraudusiųjų skaičius šiek tiek sumenko – nuo 63 iki 54 proc., tačiau jau dabar matome, kad ši statistika pasikeis, nes metų pradžia Lietuvoje parodė, jog turto galima netekti itin greitai.
Svarbu paminėti, kad pastarieji metai mūsų šalies būsto savininkams buvo išskirtiniai – tapo išbandymu ir, deja, pateikė ne vieną antirekordą. Lietuvoje padažnėjo stichinės nelaimės, jos išaugino ir vidutinę draudimo išmoką. Tai rodo, kad Lietuvoje audros ir liūtys praėjusiais metais padarė daugiau žalos nei kada anksčiau. Per kelias dienas po praėjusios vasaros stichijų registravome tokį draudžiamųjų įvykių skaičių, koks įprastai yra pasiekiamas per savaitę. Kaunas ir Vilnius: kodėl gyventojų skaičius skiriasi dvigubai, o būsto rinka – penkiskart?
Kita priežastis, skatinanti žmones rūpintis būsto saugumu – tai namus pasiglemžianti ugnis, ji yra skaudžiausia ir didžiausią baimę mūsų visuomenei kelianti nelaimė. Ir toks visuomenės narių požiūris nėra nepagrįstas, nes saugiausia žmonių vadinama vieta vos per keletą valandų gali virsti pelenų krūva bei tapti grėsme namų savininko bei jo artimųjų gyvybei.
Nei vanduo, nei vagys, nei kokie nors kitokie veiksniai nepridaro tiek nuostolių, kiek gaisras. Ir tai žinoma nuo seno: nieko nėra baisiau už ugnį. Kad ji gali sunaikinti visą turtą, jau neminint žmogaus gyvybės, rodo ir mūsų draudžiamųjų įvykių statistika. Gaisrai privačiuose namuose yra fiksuojami dažniau, tačiau praėjusiais metais radosi nauja liūdinanti tendencija – gaisrai butuose, kuriuose nukentėjo ir žmonės. Nors 2023 metais gaisrai sudarė tik xx proc. visų mūsų draudžiamųjų įvykių, tačiau vidutinė išmoka šių įvykių atvejais buvo pati didžiausia – daugiau nei 5 tūkst. eurų.
Įdomu paanalizuoti, kaip rizikos veiksnių pokyčiai pakeitė klientų elgesį? Pirmiausia, pastebime didesnį žmonių susidomėjimą būsto draudimo sąlygomis. Klientams tapo gerokai svarbiau žinoti, ką apima jų pasirinktas ar jau turimas draudimas. Naujai besidraudžiantieji taip pat tapo atidesni – daugiau dėmesio skiria draudimo sąlygoms ir renkasi platesnę draudimo apsaugą, pavyzdžiui, pasirūpina tiek pastatu, tiek savo namų turtu.
Svarbu žinoti, kad būsto draudimas apima visas pagrindines negandas: vagystes, ugnį, vandenį, gamtos jėgas. Ar geriausias mėnuo per dvejus metus ir peržengta simbolinė sandorių skaičiaus riba rodo būsto rinkos pagyvėjimą?
Galima apsidrausti skirtingais būsto draudimo variantais, priklausomai nuo žmogaus poreikių, būsto tipo, dydžio, vietos, turimo turto.
Viena dažniausių žalų, nuo kurių nukenčia kaimynai, yra užliejimai. Būsto savininkas turėtų pasirinkti civilinės atsakomybės draudimą, kuris atlygina nuostolius kaimynams. Renkantis draudimo sumą patartina įvertinti, kad jos užtektų kaimynų buto remontui. Būna įvykių, kai užliejami net keli butai, taigi būtina pasirūpinti, kad draudimo atlyginama suma būtų pakankama.
Svarbus privalumas apsidraus būstą – pagalba namuose visą parą be poilsio dienų. Tai yra skubios meistrų paslaugos, pavyzdžiui, pametus raktus, dužus stiklui ar užsikimšus vamzdynui. Užuot ieškoję meistro internete, klientai skambina draudimo bendrovei ir sulaukia praktinės pagalbos artimiausiu metu. Atpigusios būsto paskolos pažadino NT rinką
Taigi, besidraudžiantieji turėtų suprasti, kad draudimo kaina priklauso nuo labai daug faktorių, tokių kaip dydis, vertė, tipas (butas ar namas), statybos metų ir statybos būdo, pasirenkamos draudimo sumos, draudimo apsaugos dydžio. Pavyzdžiui, standartinio 60 kv. m buto draudimas, apdraudžiant sienas bei namuose esantį turtą ir pasirinkus civilinės atsakomybės draudimą metams, gali kainuoti kiek daugiau nei šimtą eurų.
Lygiai taip pat skaičiuojama ir išmoka, ji priklauso nuo patirtų nuostolių dydžio ir pasirinktos draudimo apsaugos.
Vis garsiau pasigirsta nuomonės, kad kiekvienas būstas Lietuvoje, kaip ir transporto priemonės valdytojų atsakomybė, būtų apdrausti, tačiau kol tokie sprendimai tik svarstomi, veikti reikia čia ir dabar. Šiuo metu kiekvienam būsto savininkui svarbu tinkamai įvertinti asmeninius poreikius ir pasirinkti juos geriausiai atitinkantį namų apsaugos būdą.
