Paskelbta
1 metai prieš-
Lietuvoje ilgą laiką manyta, kad Vilnius – svajonių miestas naujakuriams. Vis dėlto „Luminor“ banko užsakymu atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa atskleidė, kad vis daugiau žmonių pirmenybę teikia ne sostinei. Tuo tarpu kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje sostinės ir toliau lieka viršūnėje. Ar tikrai Vilnius praranda savo lyderystę tarp būsto pirkėjų?
Apklausa parodė, kad Latvijoje ir Estijoje būstą per artimiausius trejus metus ketinantys pirkti respondentai dažniausiai renkasi sostinę arba jos artimiausias apylinkes. 30 proc. Latvijos ir 29 proc. Estijos respondentų norėtų būsto būtent sostinėje, o atitinkamai 21 proc. ir 19 proc. kaimyninių šalių gyventojų mieliau rinktųsi sostinės priemiesčius. Didžiųjų įmonių vadovai nusiteikę investuoti ir dairosi galimybių
Tuo tarpu Lietuvoje situacija kitokia. Vilnių kaip trokštamo būsto vietą pasirinko tik 27 proc. apklaustųjų, o 30 proc. planuojančiųjų įsigyti būstą nurodė, kad mieliau rinktųsi kitą didmiestį. Šalia Vilniaus gyventi norėtų tik 7 proc. respondentų.
Pasak „Luminor“ banko mažmeninės bankininkystės vadovo Edvino Jurevičiaus, ši tendencija atskleidžia unikalią Lietuvos miestų plėtros dinamiką – Vilnius nebėra vienintelis traukos centras.
Pagrindinės priežastys, kodėl lietuviai renkasi kitus didžiuosius miestus
E. Jurevičiaus teigimu, vienas pagrindinių veiksnių, lėmusių šią naują tendenciją – dviejų didžiųjų miestų ekonominė struktūra Lietuvoje. Kodėl gyventojų skaičius skiriasi dvigubai, o būsto rinka – penkiskart?
„Skirtingai nei Latvijoje ir Estijoje, du Lietuvos didieji miestai (Kaunas ir Klaipėda) yra savarankiški ekonominiai ir kultūriniai centrai. Kaunas tampa vis stipresne alternatyva, siūlančia panašias galimybes kaip Vilnius. Pastaraisiais metais, ypač išaugus nuotolinio darbo galimybėms, ir sparčiai augant Kaunui ir vykstant investicijoms į naujus gyvenamuosius projektus ar net visus kvartalus, šiame mieste atsiranda daugiau patrauklių būsto pasirinkimų, o tai traukia potencialius gyventojus ir pirkėjus“, – pažymi jis.
Be to, būsto kainos Vilniuje yra pastebimai aukštesnės nei kituose Lietuvos miestuose – šių metų liepos mėnesį vidutinė buto kv. m kaina Vilniuje buvo 2,6 tūkst. eurų, Kaune – 1,7 tūkst. eurų, rodo „Global Property Guide“ duomenys. Apklausa apie taupymą pensijai
„Šie kainų skirtumai dažnai verčia žmones rinktis pigesnes, bet patrauklias alternatyvas, tokias kaip Kaunas ar Klaipėda. Gyventojai, pasirinkdami šiuos miestus, gali gauti daugiau už tą pačią kainą“, – pabrėžia E. Jurevičius.
Ekspertas taip pat atkreipia dėmesį į savotišką gyvenimo būdo trauką šiuose miestuose – Kaunas ir Klaipėda dažnai laikomi ramesniais miestais, kuriuose gyvenimo tempas mažiau intensyvus nei Vilniuje, o tai gali būti patrauklu žmonėms, ieškantiems balanso tarp miesto patogumų ir ramybės.
Miestų plėtros perspektyvos Lietuvoje ir Baltijos šalyse
Ateityje ši tendencija gali turėti reikšmingą poveikį nekilnojamojo turto rinkai ir miestų plėtrai Lietuvoje, tvirtina E. Jurevičius. Naujas startuolis dairosi į Lietuvą
„Didėjantis susidomėjimas Kaunu ir Klaipėda gali sudaryti prielaidas, kad ateityje investicijos ir pragyvenimo lygis šiuose miestuose augs didesniu tempu nei iki šiol“, – teigia „Luminor“ ekspertas.
Tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje pagrindinis dėmesys veikiausiai išliks sutelktas į Rygą ir Taliną. Šie miestai ir toliau bus pagrindiniai ekonominiai ir demografiniai traukos centrai, o jų priemiesčiai išlaikys patrauklumą.
„Šalyse, kur sostinės dominuoja, galima laukti tam tikrų iššūkių, susijusių su regionų plėtra ir infrastruktūros išlaikymu mažesniuose miestuose“, – atkreipia dėmesį E. Jurevičius.
Luminor banko apklausa atlikta 2024 m. rugsėjo mėn., bendradarbiaujant su tyrimų agentūra „Norstat“. Apklausta po 1000 18–74 metų amžiaus žmonių kiekvienoje Baltijos šalyje.
3 žingsniai, kaip išsikelti finansinius Naujųjų metų tikslus
Ar būsto kainos Lietuvoje pasiekė piką? Ką ekspertai prognozuoja NT rinkoje ateinančiais metais
Pokyčiai pensijų sistemoje – palanki terpė sukčiams: ką svarbu žinoti?
„ChatGPT“ finansiniai patarimai: kuo tikėti ir kuo ne?
Kainas lemia konkurencija, o ne valiuta: verslas tai suprato dar prieš dešimtmetį
Tyrimas: kas penktam Lietuvos gyventojui santaupų užtektų tik dvejiems mėnesiams
Būstas gali tapti dar labiau neprieinamas: įperkamumas jau siekia Stokholmo, Londono ir Paryžiaus lygį
Portfelinės garantijos didins finansavimo prieinamumą: verslui galės suteikti beveik 600 mln. eurų paskolų
Kaip parduoti būstą su paskola: ekspertės patarimai


Naudingos nuorodos:
Padangos
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Reklama
Reklama
Sausio 28–29 dienomis Prezidento Gitano Nausėdos kvietimu Lietuvoje lankėsi Danijos karališkosios šeimos atstovai. Ketvirtadienį vizito metu karališkosios šeimos atstovai dalyvavo...
„Telia Lietuva“ vardas Lietuvoje girdimas kasdien. Kartais kaip interneto tiekėjas, kartais kaip darbdavys, kartais – kaip technologinis fonas, kurio net...
„Philip Morris Lietuva“ vardas šalies kontekste skamba jau kelis dešimtmečius. Daugeliui jis siejasi su tabako pramone, kitiems – su viena...
Ausinės šiandien tapo beveik nematomu kasdienybės atributu. Jos naudojamos kelyje, darbe, namuose, sportuojant, ilsintis. Kartais – kelias valandas per dieną....
Išmanusis telefonas seniai tapo pagrindine kamera daugeliui žmonių. Jis visada šalia, nereikalauja pasiruošimo, o nuotraukos iškart atsiduria ekrane. Kartais labai...
Kraujospūdžio matavimas ilgą laiką buvo siejamas su gydymo įstaigomis. Kabinetas, kėdė, manžetė ant žasto ir keli tylūs laukiantys momentai. Šiandien...
Alkoholio kontrolė – jautri tema tiek vairuotojams, tiek darbdaviams. Net ir nedidelė promilių paklaida gali lemti ne tik baudą ar...
Belaidės ausinės atsirado tyliai. Iš pradžių kaip keistas aksesuaras, kurį visi pastebi. Vėliau – kaip įprastas daiktas kišenėje, kuprinėje, sportinėje...