Tyrimas parodė, kad milijonai europiečių nelegaliai žiūri sporto renginius ir perka suklastotas sporto prekes: gamintojai dėl to patiria 850 mln. eurų nuostolių

Remiantis Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) atlikto ES piliečių suvokimo, informuotumo ir elgesio tyrimo duomenimis, 11 proc. Lietuvos piliečių nelegaliuose interneto šaltiniuose žiūrėjo arba iš jų siuntėsi įrašytą sporto varžybų turinį. 24 proc. jų buvo 15-24 metų amžiaus jaunuoliai. 8 proc. šio amžiaus Lietuvos jaunuolių sąmoningai pirko suklastotas sporto prekes internetu.

Reklama

Europos Sąjungoje sporto prekių klastojimas gamintojams kasmet atneša 850 mln. eurų žalos – prarandama 11 proc. pardavimo apimties. Policijos pareigūnai 2022 metais visoje Europoje aptiko ir konfiskavo 8 mln. suklastotų prabangos ir sporto prekių, kurių apskaičiuota mažmeninė vertė – 120 mln. eurų. Ruošdamasi pasaulinio masto sporto renginiams, EUIPO pradeda kampaniją „Play fair” (Elkis sąžiningai), ragindama sirgalius žiūrėti oficialias transliacijas ir pirkti teisėtą atributiką.

Šiais metais Europa yra visų sporto renginių epicentras. Pasaulis ruošiasi stebėti įspūdingus 2024 m. Europos futbolo čempionato UEFA EURO 2024 įvarčius, „Tour de France” lenktynių fotofinišus ir Paryžiaus olimpines bei paralimpines žaidynes.

Tačiau milijonai europiečių ketina žiūrėti didžiausių sporto renginių transliacijas nelegaliai. EUIPO atlikto ES piliečių suvokimo, informuotumo ir elgesio tyrimo duomenimis, 12 proc. ES piliečių yra žiūrėję neteisėtų šaltinių siūlomą sporto renginių turinį ar transliacijas. Daugiau kaip ketvirtadalis (27 proc.) 15-24 metų amžiaus jaunuolių pripažįsta, kad žiūri sporto renginių transliacijas naudodamiesi neteisėtais internetiniais kanalais.

„Šią vasarą vyksiančiose įspūdingose varžybose garbingai turi elgtis tiek žaidėjai aikštėje, tiek žiūrovai namuose. Su šiais renginiais susijusios intelektinės nuosavybės teisės saugo ir stiprina tai, ką patiriame mes, kaip sirgaliai, remia mūsų sportininkus ir įkvepia būsimus Europos bei pasaulio čempionus. Žiūrėdami oficialias transliacijas ir pirkdami licencijuotas prekes, užtikriname, kad mūsų mylimas sportas klestėtų ir išliktų ateinančioms kartoms”, – teigia EUIPO vykdomasis direktorius João Negrão.

Dideli renginiai – didelė sukčiavimo tikimybė

Su dideliais sporto renginiais susijusi intelektinė nuosavybė – tai ne tik transliavimo teisės: nuo simbolinių olimpinių žiedų ir geriausių sportininkų tapatybės ženklų iki varžybų dalyvių sportinės aprangos, oficialių talismanų bei suvenyrų.

Tačiau ten, kur pinigai, milijonai žiūrovų ir vartotojų, ten ir sukčiautojai turi galimybę pasipelnyti. Internetu neteisėtai transliuojamas labai įvairus turinys, taip pat sporto renginiai. EUIPO skaičiavimais, neteisėtos pajamos iš piratavimo visomis žiniasklaidos priemonėmis kasmet siekia 1 mlrd. eurų.

Tiesioginių renginių transliacijų piratavimo problema sporto finansavimo atžvilgiu yra itin opi. Iš intelektinės nuosavybės teisių gaunamos pajamos solidariai paskirstomos sporto judėjimui ir sportininkams. Tarptautinio olimpinio komiteto sportininkų komisijos pirmininkė Emma Terho per EUIPO konferenciją dėl kovos su sporto ir kitų tiesiogiai transliuojamų renginių piratavimu internete 2023 m. spalio mėn. sakė:

„Jei sirgaliai žiūri neteisėtas tiesiogines sporto renginių transliacijas, kyla pavojus visam solidarumo principu grindžiamam olimpinio judėjimo finansavimo modeliui. Žiniasklaidos teisės prarastų savo vertę, o žiniasklaidos teisių turėtojai jų nebepirktų, tai turėtų milžiniškų pasekmių solidarumo principu grindžiamam viso olimpinio judėjimo finansavimo modeliui.”

Be sporto transliacijų, EUIPO duomenimis, ES sporto prekių sektorius dėl prarastos pardavimo apimties kasmet patiria 850 mln. eurų nuostolių. Šis skaičius neapima sportinių drabužių, pavyzdžiui, futbolo marškinėlių klastočių ir sportbačių kopijų, kurie sudaro nemažą dalį visos apytikriai 12 mlrd. eurų drabužių klastočių vertės Europoje per metus.

Tam tikrose šalyse – beveik pusė jaunuolių žiūri nelegalias sporto renginių transliacijas

EUIPO intelektinės nuosavybės suvokimo tyrimas atskleidė ryškias tiesioginių sporto renginių transliacijų internetinio piratavimo tendencijas Europos Sąjungoje: 12 proc. visų gyventojų teigė naudojęsi neteisėtais interneto šaltiniais sporto varžybų transliacijoms žiūrėti arba atsisiųsti.

ES šis elgesys labiausiai paplitęs Bulgarijoje, kur 21 proc. visų respondentų pripažino žiūrėję neteisėtų interneto šaltinių platinamas sporto varžybų transliacijas, po jos seka Graikija (20 proc.), Airija (19 proc.), Ispanija (19 proc.) ir Liuksemburgas (18 proc.).

Tyrimo duomenimis, 15–24 metų amžiaus jaunuoliai dvigubai dažniau nei kiti gyventojai nurodė žiūrėję nelegalias sporto renginių transliacijas internete. Daugiausia neteisėtas sporto renginių transliacijas žiūrinčių jaunuolių Bulgarijoje (47 proc.) – šis skaičius gerokai viršija ES vidurkį (27 proc.), po to seka Ispanija (42 proc.), Graikija (42 proc.), Slovėnija (39 proc.) ir Airija (34 proc.).

EUIPO atlikto autorių teisių pažeidimų internete tyrimo duomenimis, populiariausias neteisėto televizijos turinio vartojimo būdas yra srautinis transliavimas – jis sudaro 58 proc. piratavimo atvejų ES, o 32 proc. – įrašų atsisiuntimas.

Dėl klastojamų sporto prekių – 850 mln. eurų nuostolių

EUIPO intelektinės nuosavybės ir jaunimo srities rezultatų suvestinės duomenimis, vidutiniškai 10 proc. 15–24 metų amžiaus jaunuolių Europos Sąjungoje pripažįsta sąmoningai perkantys suklastotas sporto prekes; daugiausia tokių jaunuolių Graikijoje – 18 proc. 7 proc. jaunų Europos vartotojų sako suklastotų prekių įsigiję atsitiktinai.

EUIPO skaičiavimais, klastočių pardavimo poveikis ES didžiulis – kasmet patiriama apie 851 mln. eurų nuostolių, o tai sudaro 11 proc. visos šio sektoriaus pardavimo apimties. Daugiausia pajamų netenkama Prancūzijoje, Austrijoje ir Nyderlanduose – po kelis šimtus milijonų eurų. Proporcingai labiausiai nukenčia Rumunija, Lietuva ir Vengrija – dėl sporto prekių klastočių kiekviena šalis praranda iki 20 proc. visos pardavimo apimties.

Klastojimas turi skaudžių ekonominių ir socialinių pasekmių. Be prarandamų pajamų ir darbo vietų, kaip matyti iš kito neseniai atlikto EUIPO tyrimo, kuriame buvo siekiama išsiaiškinti, kokį ekonominį poveikį klastojimas daro ES drabužių, kosmetikos ir žaislų sektoriams, dėl prastesnės kokybės kopijų nukenčia prekių ženklo reputacija, o Europos ekonomikoje didėja skepticizmas dėl investicijų į inovacijas pagrįstumo – tai kelia didelę grėsmę tvariai stiprios ekonomikos raidai.

Suklastotos prekės taip pat kelia didelį pavojų vartotojų sveikatai ir neatitinka Europos sveikatos, saugos ir aplinkos apsaugos standartų. EUIPO ir EBPO atlikus pavojingų prekių tyrimą, nustatyta, kad suklastotos sporto prekės kritiniu momentu dažnai neatlieka savo funkcijos, jose būna toksiškų ar pavojingų medžiagų.

Kova su tiesioginių renginių transliacijų piratavimu

Neteisėti tiesioginių renginių transliuotojai turi keletą būdų, kaip platinti nelicencijuotą turinį internete, įskaitant neteisėtas prenumeratos paslaugas ir atviras interneto transliacijas, kurias skatina pajamos iš reklamos. Šie neteisėtos veiklos vykdytojai taiko sudėtingus metodus, kad nebūtų išaiškinti, dažnai naudodamiesi teisėtomis turinio platinimo paslaugomis. Net ir nemokamais kanalais transliuojamų renginių, pavyzdžiui, olimpinių žaidynių ar finalinių UEFA čempionatų etapų, piratavimas internete tęsiasi.

Visoje ES šalys bei nuostolių patiriantys subjektai stengiasi pažaboti tiesiogiai transliuojamų renginių piratavimą, remdamiesi taisyklėmis ir pasitelkdami technologijas neteisėtoms internetinėms paslaugoms užblokuoti. Europos Komisija priėmė dvi rekomendacijas: vieną dėl kovos su sporto ir kitų tiesiogiai transliuojamų renginių piratavimu internete, kuria sukuriamas specialių nacionalinių administracinių institucijų tinklas, o kitą dėl kovos su klastojimu didinant vykdymo užtikrinimą ir informuotumą. Prie šių iniciatyvų EUIPO prisideda vykdydama sklaidos, įgyvendinimo ir stebėsenos veiklą.

Kova su piratavimu taip pat apima informuotumo didinimą, kad vartotojai galėtų rasti teisėtą skaitmeninį turinį. EUIPO sukurta Agorateka yra priemonė, padedanti žiūrovams rasti teisėtą turinį internete, įskaitant sporto renginių transliacijas.

Kova su prekių klastojimu Europoje

Vykdydami operaciją „Fake Star” – iniciatyvą, kuria siekiama kovoti su žinomų prekių ženklų klastočių platinimu, policijos pareigūnai Europoje aptiko ir konfiskavo 8 mln. suklastotų prabangos ir sporto prekių, t. y. daugiau nei pusę visų 2023 m. konfiskuotų 14 mln. suklastotų prekių. Sporto prekių klastotės buvo tekstilės gaminiai, avalynė, etiketės, odos gaminiai ir drabužių aksesuarai, įskaitant sportinę avalynę ir drabužius, šių klastočių mažmeninė vertė – apie 120 mln. eurų. Per šią operaciją sulaikyti 264 asmenys, susiję su klastojimo veikla.

Operacijos metu aptikta 552 611 porų batų, 1 140 343 vienetai sportinių drabužių ir 5 497 460 suklastotų etikečių su logotipais. Iš konfiskuojamų prekių matyti, kad daug suklastotų prekių apdirbama Europoje, kur prie neženklintų produktų tvirtinamos etiketės su suklastotais logotipais. Operacija ne tik padėjo išaiškinti klastojimo tinklus, bet ir kitus sunkius nusikaltimus, kaip antai organizuotą nusikalstamumą, kontrabandą, sukčiavimą ir pinigų plovimą.

Operacijai „Fake Star” vadovauja Ispanija (Policía Nacional), kuriai padeda Graikija (Hellenic Police). Veiklą koordinuoja Europolas, taip pat aktyviai dalyvauja 18 šalių agentūros ir institucijos.