Gydytojas griauna mitus apie papildų vartojimą: įvardijo, kokiais atvejais jie tampa žalingi

Daugelis yra ne kartą girdėję, kad pavasaris – vitaminų ir maisto papildų trūkumo metas. Todėl nieko keisto, kad šie produktai yra vienas populiariausių būdų, padedančių stiprinti imunitetą po žiemos sezono. Visgi šeimos gydytojas ir vaistininkė pastebi, kad pacientai dažnai nežino, kokią žalą gali sukelti netinkamas papildų vartojimas. Nors egzistuoja tam tikros žmonių grupės, kuriems šių produktų perdozavimas kelia dideles rizikas, atkreipti dėmesį turi net ir jokiais sveikatos sutrikimais nesiskundžiantys, tačiau reguliariai papildus vartojantys žmonės.

Reklama

Pastebima, kad menkas rinkos reguliavimas, didelis reklaminis triukšmas mažina žmonių motyvaciją sveikatos problemas spręsti su gydytojų pagalba – atliekant tyrimus ir ieškant personalizuotų sveikatos gerinimo būdų. Šioje sferoje pasigendama didesnio valstybės, Sveikatos apsaugos ministerijos ir kitų suinteresuotų institucijų įsitraukimo, kuris padėtų sprendžiant visuomenės informuotumo problemą.

Išaugusi paklausa po pandemijos

Vaistininkės Lauros Kairiūkštienės teigimu, suintensyvėjęs maisto papildų ir vitaminų poreikis buvo būdingas 2020 m. prasidėjusios COVID-19 pandemijos metu, tačiau, kaip pastebi ji, poreikis nemažėja ir jai pasibaigus.

„Maisto papildų poreikis po pandemijos, kai sveikatos klausimai buvo visų dėmesio centre, tikrai padidėjo. Šių produktų klientai dažnai įsigyja tiek fiziškai, tiek internetu, vaistinėse taip pat sulaukiame nemažai klausimų, domėjimosi konkrečiais produktais ir jų sudėtimi, savybėmis“, – teigia vaistininkė.

Savo ruožtu šeimos gydytojas Andrius Bleizgys teigia pastebintis, kad dalis pacientų linkę savivaliauti maisto papildais – juos perka iš anksto nepasitarę, o aplinkinių patarti. Vėliau, atvykę į gydytojo kabinetą, klausia, ar juos verta ir naudinga vartoti.

„Esminė problema yra tame, kad mes dažnai nežinome, ką vartoja mūsų pacientai, nes papildai nėra išrašomi gydytojų, tad juos savo nuožiūra gali įsigyti kiekvienas suaugęs žmogus. O ir vizito metu ne visada spėjama detaliai išklausinėti, kokius produktus pacientas vartoja ilgą laiką, ką galbūt pradėjo vartoti neseniai. Pacientai taip pat dažnai galvoja, kad savo gydytojo neverta informuoti dėl kiekvieno vartojamo preparato. Tai įveda nemažai sumaišties“, – sako A. Bleizgys.

Sveikatos problemų neišspręs

Specialistas pabrėžia, kad trūkstamų medžiagų atsargas reikia pildyti individualiai ir tik pasitarus su savo gydytoju. Jis, žinodamas paciento profilį, atliktus tyrimus ir kitus faktorius, gali pasiūlyti tinkamiausią preparatą, pasižymintį geriausiu klinikiniu efektyvumu bei saugumu.

Reklama

A.Bleizgys akcentuoja, kad apskritai maisto papildai neišsprendžia sveikatos problemų ir jokiais atvejais nepakeis sveikos gyvensenos įpročių žmonėms, kurie nori džiaugtis gera sveikata.

„Daugumos vitaminų, kaip ir mikroelementų, žmogui, kuris maitinasi įvairiu ir subalansuotu maistu, turėtų visiškai užtekti, tačiau kartais susidaro įspūdis, jog žmonės nori įdėti mažiau pastangų į gyvensenos pokyčius, ir vietoje to rasti stebuklingą piliulę ir jos pagalba kompensuoti lėtinį nuovargį, miego ar atostogų trūkumą“, – pasakoja medikas.

Pasekmės galimos ir sveikiems žmonėms

Anot A. Bleizgio, žmogui, kurio mityba visavertė, vitaminų trūkti neturėtų. Visgi net ir turint įtarimų dėl galimo stygiaus, būtina įvertinti galimas rizikas.

„Žinoma, atsargiausi turėtų būti sunkiomis ligomis sergantys žmonės, pavyzdžiui, turintys inkstų, kepenų nepakankamumą, taip pat nėščios moterys, vyresnio amžiaus žmonės, kurie dažnai linkę ilgai vartoti papildus ir vitaminus. Tačiau net ir sveiki žmonės ilguoju laikotarpiu gali sulaukti nemalonių pasekmių, nes dauguma medžiagų kaupiasi organizme ir gali sutrikdyti įprastą veiklą. Pavyzdžiui, vitamino A perteklius gali turėti įtakos kvėpavimo takų ligoms, magnio ir kalio atveju – sutrikdyti inkstų veiklą“, – aiškina gydytojas.

A.Bleizgiui antrina L. Kairiūkštienė. Ji ragina maisto papildus ir vitaminus vartojančius žmones nepersistengti – atidžiai išnagrinėti rekomenduojamas preparatų dozes, atsižvelgti į savo amžių, ligų, jei tokių esama, istoriją.

„Be to, visuomet šiais klausimais reikėtų pasikonsultuoti su savo gydytoju, atlikti būtinus tyrimus, atėjus į vaistinę – su vaistininku“, – priduria ji.

Būtina didinti informuotumą

Pasak A. Bleizgio, siekiant išvengti netinkamo vitaminų ir maisto papildų vartojimo, būtina didinti visuomenės informuotumą apie galimas rizikas ir žalą sveikatai.

„Gyventojams būtų naudinga nuolat priminti, kad nereikėtų savavališkai piktnaudžiauti nereceptiniais preparatais, nes bet kokia cheminė medžiaga gali tapti žalinga, jei yra vartojama netikslingai ir be specialistų priežiūros. Manau, kad tokia informacija galėtų būti dalinamasi Sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje, kurioje būtų galima rasti visą reikalingą informaciją apie kokybiškus preparatus, jų poveikį sveikatai. Konsultacijų klausimu galėtų padėti ir visuomenės sveikatos biurai. Svarbiausia žinia – dėl papildų vartojimo, siekiant naudos sveikatai, būtina tartis su gydytojais“, – teigia jis.