Lietuvės patirtis: Krokuva atveria daugiau negu 3 priežastis, kodėl verta aplankyti Lenkiją

Lenkija keliautojus iš Lietuvos gali sužavėti ir nustebinti dešimtis kartų, įsitikinusi Varšuvoje gyvenanti lietuvė Jolita Gražulienė. Nuostabūs atradimai kaimyninėje šalyje moterį įkvėpė sukurti kelionių tinklaraštį, kuriame ji dalijasi įspūdžiais ir patarimais, ką verta aplankyti, patirti ir pamatyti. Pasak Jolitos, vienas geriausių atradimų šią vasarą ir rudenį lietuviams gali būti Krokuva – senasis karalių miestas.

Reklama

Turtinga miesto istorija ir įspūdingi objektai kasmet pritraukia minias turistų. Iš Vilniaus oro uosto Krokuvą ypač patogu pasiekti tiesioginiais „airBaltic“ skrydžiais. O senąją Lenkijos sostinę puikiai pažįstanti J. Gražulienė sako, kad aplankyti verta ne tik turistų programėlėse visada aprašomus rūmus ar muziejus, bet ir šiek tiek paslėptus perlus.

Didybe pribloškiantis Vavelis

Pasak kelionių planuotojos, atvykus į Krokuvą pirmą kartą į savo maršrutą verta įtraukti Vavelio pilį senamiestyje, Turgaus aikštę ir Oskaro Šindlerio fabriką. Kiekvienas iš objektų atskleidžia skirtingus šalies istorijos etapus ir įtraukia gausybe pasakojimų. „I Asset Management“ fondo investavimo planus Lenkijoje sustiprino strateginė partnerystė su „Hanner“

Vavelio pilis nuo XI a. buvo kunigaikščių ir karalių rezidencija ir valstybės valdžios centras. „Pilis įspūdinga – didžiulė, įkurta ant kalvos ir per amžius tarsi sugėrusi daugelį bruožų iš skirtingų architektūros stilių – romaninio, gotikinio, renesansinio, baroko. Pilyje galima apžiūrėti prabangiai įrengtus karališkuosius kambarius, kuriuose eksponuojami paveikslai, gobelenai, senoviniai baldai ir kiti meno kūriniai. Menėse lengva pajusti karališko gyvenimo didybę ir skonį“, – dalijasi J. Gražulienė. Taip pat ji rekomenduoja aplankyti Vavelio katedrą, karališką lobyną ir ginklų salę, Drakono olą.

Moteris primena, kad pilis neatsiejama nuo Lietuvos – 1386 m. Vavelyje buvo karūnuotas Jogaila. Jis palaidotas Vavelio katedros požemiuose, taip pat ten ilsisi Augustas Senasis bei Žygimantas Augustas, Steponas Batoras ir daug kitų istorinių asmenybių.

Į Turgaus aikštę – mėgautis maistu ir architektūra

Reklama

Tinklaraščio @kodel_Lenkija autorė atkreipia dėmesį į Krokuvos senamiestį ir Turgaus aikštę, kurioje visada verda gyvybė ir maišosi skirtingų patiekalų kvapai. Čia galima sukirsti ir didžiulį šnicelį ar tradicinių virtinių su įvairiais įdarais, o pastaraisiais metais ypač populiarėja gatvės maistas – lenkiška pica vadinama zapiekanka, įvairios dešrelės ir beigeliai.

Pasak J. Gražulienės, Turgaus aikštė yra didžiausia Viduramžių aikštė Europoje. Visai greta yra nuostabi didžiulė švč. Marijos bazilika – būtina užsukti į vidų, užkopti į bokštą, paklausyti trimitininko kas valandą. „Paupio turgus“ ne tik išgyveno iššūkius, bet ir uždirbo 7,3 mln. eurų

„Ko gero garsiausias Krokuvoje filmuotas filmas yra „Šindlerio sąrašas“ (angl. Schindler’s List). Jis – apie Oskaro Šindlerio fabriko savininką ir jo žygdarbį. Fabrikas šiandien yra muziejus, neatskiriama Lenkijos ir Krokuvos istorijos dalis. Darbas šioje emaliuotų indų ir daiktų gamykloje buvo būdas O. Šindleriui išgelbėti daugiau nei tūkstantį žydų nuo mirties nacių koncentracijos stovyklose. Muziejaus viduje nėra išlikusių cechų ar kitų gamyklos pėdsakų – viskas perdaryta į ekspozicijų sales, kuriose supažindinama su nacių okupacijos laikotarpiu ir paprastų šeimų gyvenimu, perteikiant siaubą ir beprasmybę“, – pasakoja J. Gražulienė. Vizitą muziejuje ji vertina kaip gilią istorijos pamoką ir stiprią emocinę patirtį.

Siūlo pajausti autentišką aplinką

Kaip rečiau turistų lankomą Krokuvos perlą kelionių planuotoja įvardija Kazimierz rajoną, esantį vos už kilometro nuo senamiesčio. „Tai – buvęs žydų kvartalas. Čia atgyja senovinė dvasia ir atmosfera. Jaukios gatvelės, kavinės, kiemai – kai kur jau restauruojama, bet dar daug kur apgriuvę ir tikra. Tai vietinių gyventojų mylimas ir madingas rajonas, vakare ypač gyvas: daug kavinių, barų, restoranų, bet taip pat – sinagogų, aikščių, muziejų. Toks labai įdomus istorijos, kultūros, madingų vietų derinys“, – dalijasi Jolita.

Mėgstantys pajusti autentišką vietinių žmonių gyvenimą senovėje turėtų užsukti į Hipolitų namus. Jaukus muziejus, įrengtas senoviniame name prie pat švč. Marijos bazilikos, atskleidžia kaip gyveno turtingi miestiečiai prieš kelis šimtus metų. „Įeini ir atrodo, lyg būtum patekęs į XVII–XIX a. butą: seni baldai, paveikslai, puošnūs kambariai – nuo miegamojo iki darbo kabineto. Viskas labai autentiška, jauku ir įdomu“, – teigia tinklaraštininkė. Vilniaus šaltibarščių festivalis

Nepaprastai įspūdingu Krokuvos Renesanso architektūros pastatu pašnekovė vadina senamiestyje esantį Jogailos universiteto muziejų su žaviu vidiniu kiemu. Muziejuje galima išvysti senovinių knygų ir mokslo prietaisų, unikalių laikrodžių ir muzikos instrumentų, taip pat aplankyti studijų sales–auditorijas, gyvenamuosius studentų kambarius ir iš esmės pačiam pasijausti Viduramžių laikų studentu. Būtent čia studijavo ir garsusis Mikalojus Kopernikas.

Jolita pataria Krokuvoje išsinuomoti dviratį. Važiuoti čia lengva ir patogu, be to, greičiau viską apžiūrėsite. „Vyslos bulvarai – tai pėstiesiems ir dviračių eismui pritaikyti takai šalia upės, vien juose galima numinti nemažai kilometrų, žvalgantis į miestiečius, miestą ir mėgaujantis vaizdais. Man labai patinka didelė Blonia pieva–parkas su dviračių takais“, – teigia J. Gražulienė. Vilniaus šaltibarščių festivalis sieks išskirtinių rekordų

Ji pasakoja, kad tinklaraščiu @kodel_Lenkija nori populiarinti keliones po kaimyninę šalį, nes vis dar jaučia, kiek mažai lietuviai žino apie kaimynus. „Paprastai svečiai iš Lietuvos žino tik pagrindinius miestus ir pramogas. O čia tiek nuostabių, bet mažiau žinomų objektų: visokiausių kalnų, nacionalinių parkų, apžvalgos bokštų, pilių, kaimo turizmo taškų, senamiesčių, muziejų, pramogų ir vandens parkų, dviračių ir vandens maršrutų – ko tik širdis geidžia“, – konstatuoja kelionių Lenkijoje planuotoja J. Gražulienė.

Vilniaus Šaltibarščių festivalis skelbia vietą ir kviečia tapti rožinio miesto dalimi