Paskelbta
2 metai prieš-
Beveik trečdalis (29 proc.) Lietuvos gyventojų mano, kad šalyje veikiantys verslai yra visiškai neprisitaikę teikti paslaugas žmonėms turintiems negalią. Vos 3 proc. apklaustųjų tiki, kad prie negalią turinčių žmonių poreikių yra prisitaikę visi verslai, o didžiausius lūkesčius Lietuvos gyventojai kelia stambiesiems verslams, rodo „Telia“ inicijuota visuomenės požiūrio į žmones su negalia apklausa, kurią atliko tyrimų bendrovė „Rait“.
Lapkričio mėnesį atliktos apklausos duomenimis, 28 proc. apklaustų respondentų teigė, kad jų darbovietė niekaip neprisideda prie žmonių su negalia gerovės, 27 proc. pastebėjo tik pavienes iniciatyvas nukreiptas į negalią turinčius žmones, o vos 11 proc. mano, kad jų darbovietė šiai temai skiria dėmesio ir kelia svarbius klausimus. Daugiau nei trečdalis apklaustųjų negali atsakyti, kaip prie žmonių su negalia gerovės prisideda jų darbdavys.
Tiesa, apklausoje dalyvavę šalies gyventojai kur kas pozityviau vertina didžiųjų šalies verslų pastangas – net 45 proc. apklaustųjų mano, kad tokios bendrovės yra prisitaikiusios teikti paslaugas žmonėms su negalia.
„Apklausa parodė, kad net ir sprendžiant įtraukties iššūkius, visuomenės akys krypsta į didžiuosius verslus. Mes prisiimame šią atsakomybę ir ne tik patys keičiamės, bet aktyviai kviečiame ir kitus verslus tai daryti. Vieni mes situaciją galime pakeisti tik savo įmonės viduje, tačiau labai svarbu, kad keistųsi visa visuomenė, kad geriau suprastume esantį šalia ir galėtume prisitaikyti prie įvairių poreikių“, – sako „Telia“ vadovė Giedrė Kaminskaitė-Salters.
Telekomunikacijų bendrovė nusprendė nelaukti už poros metų visoms įmonėms privaloma tapsiančios Europos prieinamumo direktyvos ir konkrečių veiksmų imasi jau dabar, taip siekdama įkvėpti ir kitus verslus. Bendradarbiaudami su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) profesionalais ir pačiais neįgaliaisiais, įmonė išbandė savo interneto svetainę ir „Telia Play“ programėlę, nustatė prioritetus, ką reikia pakeisti. Tuo pačiu pradėjo vidinius mokymus, kaip aptarnauti žmones su skirtingomis negaliomis, įskaitant inžinierius, skambučių centro bei salonų darbuotojus.
„Esame socialiai atsakinga įmonė, tad mūsų pareiga – galvoti plačiau nei apima pats verslas, o būdami telekomunikacijų bendrove suprantame, kaip ženkliai technologijos ir internetas gali pagerinti žmonių su negalia kasdienybę. Žinoma, suprantame ir kokie netobuli esame bei kiek daug dar turime nuveikti kelyje link kuo didesnės žmonių su negalia įtraukties. Norime, kad žmonės su negalia galėtų jaustis oriai ir naudotis visomis paslaugomis bei prekėmis, kaip ir likusi visuomenės dalis, o tam reikia, kad visa tai būtų pritaikyta pagal jų galimybes“, – teigia G. Kaminskaitė-Salters.
„Telia“ inicijuotos visuomenės požiūrio į žmones su negalia gyventojų apklausos duomenys taip pat atskleidžia technologijų svarbą regos negalią turintiems žmonėms. Net 42 proc. apklaustųjų teigia žinantys, kad žmonės su regos negalia aktyviai naudojasi tokiais išmaniaisiais įrenginiais kaip telefonai, kompiuteriai bei planšetės. Dar beveik trečdalis (33 proc.) mano, kad neįgalieji naudojasi bazinėmis technologijų funkcijomis ir tik 7 proc. teigia manantys, jog išmaniaisiais įrenginiais regėjimo negalią turintys žmonės greičiausiai nesinaudoja.
Idealus darbo pokalbis: atsako, kas išduoda, kad kandidatas naudoja DI
Kas nutiktų, jei dingtų internetas? „Telia“ investuoja į scenarijų, apie kurį nenorime galvoti
Naujas daiktų interneto standartas: pakeisti operatorių verslui kainuos iki 20 kartų pigiau
DI prabils lietuviškai: „Telia“ jungiasi prie universitetų kuriamo nacionalinio garsyno
Naudota įranga: atnaujinti ar išmesti – ką renkasi lietuviai?
Viešas „Wi-Fi“ – patogumas ar spąstai? Prasidedant mokslo metams ekspertas įspėja studentus
Tobuli nuomonės formuotojai: kodėl būtina žymėti DI turinį?
Suomija rodo pavyzdį Europai: vaikų telefonus pamokose keis laikrodžiai
Naujas „Telia“ IT etapas: plėtra, inovacijos ir 10 IT vadovų paieškos
Pasaulinės korporacijos jau atvirai kalba apie tai, kiek darbo vietų bus panaikinta dėl dirbtinio intelekto (DI). Skaičiuojama, kad jei „Microsoft“...
Vakar Vilniuje, Ozo g. 10A, įvyko oficialus pirmojo Lietuvoje BYD automobilių salono atidarymas. Šis renginys neapsiribojo vien automobilių bei salono...
Komentuoja Justinas Muleika, „GF banko“ generalinis direktorius Lietuvos banko duomenimis, per pirmuosius penkis šių metų mėnesius vartojimo paskolų buvo išduota...
Lietuvoje beveik trečdalis šeimų gyvena nuomojamame būste, o daugelis jų svajoja apie savo namus. Tačiau pirmas žingsnis link šios svajonės,...
Per pirmąjį 2025 m. pusmetį „Modus Group“ konsoliduotos neaudituotos pajamos siekė 274 mln. eurų ir buvo 22 % didesnės nei...
Prasidėjus mokslo metams daugelis studentų susiduria su klausimu, kaip gyventi turint itin ribotą biudžetą ir nepritrūkti pinigų nei kasdienėms išlaidoms,...
Ruduo – dosniausias metų laikas, kuomet sodus ir daržus užpildo rudens derlius. Natūralu, kad dalis žmonių šiomis gėrybėmis nori pasidalyti...
Saugumo poreikiai nuolat auga – nebeužtenka vien tik stebėti uždarą erdvę ar fiksuoti įėjimus. Dažnas susiduria su iššūkiu: kaip suvaldyti...
Kiekvieną rugsėjį gatvėse išaugantis moksleivių skaičius atneša ir papildomų iššūkių eismo saugumui. Kaip rodo „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas, penktadalis...
Dar prieš kelis dešimtmečius žmonės Lietuvoje dažnai naudodavo vadinamuosius „majakus“ ar „švyturėlius“ – paskambindavo ir iškart nutraukdavo skambutį, taip perduodami...