Paskelbta
3 metai prieš-
Beveik trečdalis (29 proc.) Lietuvos gyventojų mano, kad šalyje veikiantys verslai yra visiškai neprisitaikę teikti paslaugas žmonėms turintiems negalią. Vos 3 proc. apklaustųjų tiki, kad prie negalią turinčių žmonių poreikių yra prisitaikę visi verslai, o didžiausius lūkesčius Lietuvos gyventojai kelia stambiesiems verslams, rodo „Telia“ inicijuota visuomenės požiūrio į žmones su negalia apklausa, kurią atliko tyrimų bendrovė „Rait“.
Lapkričio mėnesį atliktos apklausos duomenimis, 28 proc. apklaustų respondentų teigė, kad jų darbovietė niekaip neprisideda prie žmonių su negalia gerovės, 27 proc. pastebėjo tik pavienes iniciatyvas nukreiptas į negalią turinčius žmones, o vos 11 proc. mano, kad jų darbovietė šiai temai skiria dėmesio ir kelia svarbius klausimus. Daugiau nei trečdalis apklaustųjų negali atsakyti, kaip prie žmonių su negalia gerovės prisideda jų darbdavys.
Tiesa, apklausoje dalyvavę šalies gyventojai kur kas pozityviau vertina didžiųjų šalies verslų pastangas – net 45 proc. apklaustųjų mano, kad tokios bendrovės yra prisitaikiusios teikti paslaugas žmonėms su negalia.
„Apklausa parodė, kad net ir sprendžiant įtraukties iššūkius, visuomenės akys krypsta į didžiuosius verslus. Mes prisiimame šią atsakomybę ir ne tik patys keičiamės, bet aktyviai kviečiame ir kitus verslus tai daryti. Vieni mes situaciją galime pakeisti tik savo įmonės viduje, tačiau labai svarbu, kad keistųsi visa visuomenė, kad geriau suprastume esantį šalia ir galėtume prisitaikyti prie įvairių poreikių“, – sako „Telia“ vadovė Giedrė Kaminskaitė-Salters.
Telekomunikacijų bendrovė nusprendė nelaukti už poros metų visoms įmonėms privaloma tapsiančios Europos prieinamumo direktyvos ir konkrečių veiksmų imasi jau dabar, taip siekdama įkvėpti ir kitus verslus. Bendradarbiaudami su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) profesionalais ir pačiais neįgaliaisiais, įmonė išbandė savo interneto svetainę ir „Telia Play“ programėlę, nustatė prioritetus, ką reikia pakeisti. Tuo pačiu pradėjo vidinius mokymus, kaip aptarnauti žmones su skirtingomis negaliomis, įskaitant inžinierius, skambučių centro bei salonų darbuotojus.
„Esame socialiai atsakinga įmonė, tad mūsų pareiga – galvoti plačiau nei apima pats verslas, o būdami telekomunikacijų bendrove suprantame, kaip ženkliai technologijos ir internetas gali pagerinti žmonių su negalia kasdienybę. Žinoma, suprantame ir kokie netobuli esame bei kiek daug dar turime nuveikti kelyje link kuo didesnės žmonių su negalia įtraukties. Norime, kad žmonės su negalia galėtų jaustis oriai ir naudotis visomis paslaugomis bei prekėmis, kaip ir likusi visuomenės dalis, o tam reikia, kad visa tai būtų pritaikyta pagal jų galimybes“, – teigia G. Kaminskaitė-Salters.
„Telia“ inicijuotos visuomenės požiūrio į žmones su negalia gyventojų apklausos duomenys taip pat atskleidžia technologijų svarbą regos negalią turintiems žmonėms. Net 42 proc. apklaustųjų teigia žinantys, kad žmonės su regos negalia aktyviai naudojasi tokiais išmaniaisiais įrenginiais kaip telefonai, kompiuteriai bei planšetės. Dar beveik trečdalis (33 proc.) mano, kad neįgalieji naudojasi bazinėmis technologijų funkcijomis ir tik 7 proc. teigia manantys, jog išmaniaisiais įrenginiais regėjimo negalią turintys žmonės greičiausiai nesinaudoja.
„Telia“ į mobilųjį tinklą investuoja 7,1 mln. eurų: plės ir modernizuos beveik 500 bazinių stočių
DI lenktynėse ES juda saugos automobiliu – įvardijo šansą Lietuvai
„Telia” už beveik 10 mln. eurų įsigijo dažnių 5G tinklui
Į darbo pokalbį – su mama už parankės: tendencija, kuri populiarėja Lietuvoje
Bitė Lietuva: kuo skiriasi nuo „Telia“ ir „Tele2“?
Telia Lietuva: paslaugos, darbuotojų atlyginimai ir ateities planai
„Telia“ pradeda 26 mln. eurų vertės duomenų centro statybas: Lietuvai – daugiau skaitmeninės nepriklausomybės
Kas pasirūpins jūsų pensija: jūs ar jūsų darbdavys?
Pasaulinis įvertinimas: „Telia“ tarp 4 proc. geriausiai klimatą valdančių įmonių






Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Poilsiui žmonės vis dažniau renkasi vietas, kuriose mažiau triukšmo, dirgiklių, o aplinka padeda atkurti natūralų poilsio ritmą, rodo šiemet paskelbta...
Didžiausias Baltijos šalyse ir Suomijoje mėsainių restoranų tinklas „Hesburger“ užbaigė savitarnos kasų diegimo projektą Lietuvoje. Investavusi 1,5 mln. eurų, bendrovė...
Nors lenktynių trasoje visas dėmesys tenka finišo liniją kertančiam automobiliui, o nekilnojamojo turto (NT) projektuose – duris atveriančiam naujam daugiabučiui,...
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigalios ilgai laukti Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie gali tapti išsigelbėjimu šimtams...
Šeštadienį vasaros sostinė Palanga virs didžiausia šalyje dienos šokių aikštele – po atviru pajūrio dangumi jau aštuntą kartą vyks festivalis...
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...
Lietuvoje tęsiantis karštiems orams ir įsibėgėjant lauko bei sodo darbams, gyventojai vis dažniau susiduria su poreikiu transportuoti degalus vejapjovėms, trimeriams,...
Beveik pusė milijono pasitraukusių – ir tai dar ne pabaiga. Jau netrukus paaiškės, kiek gyventojų per antrąjį ketvirtį taip pat...
Christian Klein, SAP vadovas Dirbtinio intelekto (DI) lenktynės verslo programinės įrangos srityje vis labiau virsta varžybomis dėl vartotojo sąsajų.Reklama Kone...