Augantis aplinkai draugiško gyvenimo būdo populiarumas: ar lietuviams svarbu apsipirkti tvariau?

Pastaraisiais metais tvaresni maisto produktai tapo itin svarbūs daugeliui žmonių visame pasaulyje. Lietuvos gyventojai – ne išimtis. Naujausia „Lidl Lietuva“ užsakymu tyrimų bendrovės „Norstat“ atlikta apklausa atskleidė, kad didžioji dalis gyventojų renkasi tokias prekes, kurios būtų ne tik skanios ir kokybiškos, bet ir tvaresnės. Ekspertės teigimu, prekybos tinklai vis labiau turi užtikrinti ne tik puikų kainos ir kokybės santykį, bet ir platų tvaresnių produktų pasirinkimą.

Reklama

„Tyrimo duomenys atskleidžia, kad didžiajai daliai apklaustųjų tvarumas ir aplinkos tausojimas yra svarbus kriterijus renkantis maisto produktus. Tai įrodo, kad esame ant didelio vartojimo įpročių pokyčio slenksčio, kuomet tvaresnės prekės tampa ne madinga tendencija, bet kasdienio apsipirkimo dalimi“, – sako „Lidl Lietuva“ pirkimų tvarumo specialistė Karolina Labulytė.

Renkasi vietinius ir sezoninius produktus

Pirkti vietinius ir sezoninius produktus – vienas iš būdų, kaip galima apsipirkti palankiau gamtai. Tokią praktiką taiko beveik trečdalis (26 proc.) Lietuvos gyventojų.

„Vietiniai ir sezoniniai produktai, tokie kaip vaisiai ir daržovės, neabejotinai reikalauja mažiau elektros energijos, vandens bei žmogiškųjų išteklių, kadangi jų transportavimo kelias yra gerokai trumpesnis. Visgi, siekiame užtikrinti, kad mėgstamais vaisiais ir daržovėmis pirkėjai galėtų mėgautis visus metus, todėl šviežių vaisių ir daržovių tiekėjams taikome itin aukštus reikalavimus“, – teigia „Lidl Lietuva“ pirkimų tvarumo specialistė.

Pavyzdžiui, šviežių vaisių ir daržovių tiekėjų „Lidl“ reikalauja taikyti gerąją žemės ūkio praktiką pagal „GlobalG.A.P.“ sertifikavimo programą ir turėti atitinkamą sertifikatą, kuris įrodo, kad ūkyje yra tinkamai laikomasi saugos, kokybės bei aplinkos tausojimo reikalavimų. Vykdant „GlobalG.A.P.“ programoje numatytų reikalavimų laikymosi kontrolę, nuolat tikrinama, ar produktų auginimas konkrečioje aplinkoje nekelia rizikos vandens prieinamumui bei kokybei.

Augaliniai produktai – palankūs planetai ir žmonėms

Dar vienas būdas, kuris neabejotinai prisideda prie palankesnio gamtai gyvenimo – į savo mitybą įtraukti daugiau augalinės kilmės baltymų turinčių produktų. Atliktos apklausos rezultatai rodo, kad 13 proc. Lietuvos gyventojų renkasi mažiau mėsos, gyvūninės kilmės produktus stengiasi keisti į augalinės.

„Toks įprotis itin reikšmingas tiek gamtai, tiek patiems žmonėms. Mat moksliniais tyrimais įrodyta, kad augalinė mityba yra net 75 proc. palankesnė planetai nei paremta gyvūninės kilmės produktais. Dėl šios priežasties „Lidl“ siūlo platų augalinės kilmės produktų pasirinkimą. Parduotuvių lentynose galima rasti „Vemondo“ linijos veganiškų produktų, tokių kaip tofu, glotnučiai, humusas, taip pat riešutų, šviežių vaisių ir daržovių, kurie yra augalinės mitybos pagrindas, įskaitant ir įvairias ankštines kultūras bei kruopas“, – pasakoja K. Labulytė.

Reklama

Ji priduria, kad pastaruoju metu stebimas vis didėjantis susidomėjimas augaline mityba. Pavyzdžiui, prie kasmet „Lidl“ organizuojamo „Augalausio“, kurio metu skatinama į savo mitybą įtraukti daugiau augalinės kilmės baltymų, prisideda vis daugiau žmonių. Iššūkyje dalyvaujantys dalijasi, kad augalinė mityba prisideda ne tik prie planetos saugojimo, bet ir prie geresnės savijautos – gyvūninės kilmės produktus pakeitus augaliniais, atsiranda daugiau energijos, pavalgius dingsta sunkumo jausmas.

Stengiasi pirkti tai, ką suvartoja

Remiantis apklausos rezultatais, lietuviai ne tik ieško tvaresnių produktų, bet ir patys keičia savo apsipirkimo įpročius į palankesnius gamtai bei žmonėms. Pavyzdžiui, pirkdami maisto produktus didžiausią dėmesį Lietuvos gyventojai skiria pirkinių planavimui – net 75 proc. apklaustųjų teigia, kad maisto perka tiek, kad jo netektų išmesti.

„Maisto atliekos pasaulyje sudaro daugiau nei trečdalį visų atliekų. Išmesdami maistą kartu švaistome ir energiją, vandenį bei kitus išteklius, kurių reikia produktams užauginti, nuimti derlių, transportuoti ir supakuoti. Be to, maistui patekus į sąvartyną jis pūva ir išskiria metaną – šiltnamio efektą sukeliančias dujas (ŠESD), kurios yra gerokai kenksmingesnės už anglies dioksidą“, – aiškina K. Labulytė.

Vienas iš efektyviausių būdų sumažinti maisto švaistymą yra atsakingai planuoti savo pirkinius, tačiau prie išmetamo maisto kiekio mažinimo turi prisidėti ir patys prekybos tinklai. Pavyzdžiui, „Lidl“ pirkėjams siūlo „Geradarių maišelius“, kuriuos sudaro ne tobulos išvaizdos, tačiau vartojimui vis dar puikiai tinkantys vaisiai ir daržovės. Šiuos maišelius pirkėjai gali įsigyti mažesne kaina ir taip ne tik sutaupyti, bet ir sumažinti išmetamo maisto kiekį.

Atliktas tyrimas taip pat atskleidė, kad daugiau nei pusė (61 proc.) apklaustųjų teigia, jog apsipirkinėjant naudoja daugkartinį pirkinių maišelį. Taip pat beveik trečdalis (27 proc.) nesirenka produktų, kurių įpakavimui naudojama daug plastiko.