Darbo rinka Lietuvoje: tarp prasmės paieškų, šešėlio pagundų ir socialinių spąstų

Ar dažnai pagaunate save galvojant, kad savaitė pernelyg ilga, o savaitgalis – per trumpas? Darbo dienos ne įtraukia, o tik priverčia laukti jų pabaigos. Šis jausmas pažįstamas ne vienam – tai patvirtina ir globalūs duomenys. Įsitraukimas į darbą pasaulyje nuosekliai menksta, ir Lietuva čia – ne išimtis.

Reklama

„Gallup“ tyrimas „State of the Global Workplace 2025“ atskleidžia, kad pasaulyje darbuotojų įsitraukimas sumažėjo iki 21 proc. (2023 m. jis siekė 23 proc.). Vadovų įsitraukimas krito nuo 30 proc. iki 27 proc., ypač tarp jaunų vadovų (–5 proc.) ir moterų vadovių (–7 proc.). Svarbu pabrėžti, kad net 70 proc. komandos įsitraukimo priklauso nuo vadovo.

Lietuvoje į darbą įsitraukę 19 proc. darbuotojų – daugiau nei Europos vidurkis (13 proc.), tačiau mažiau nei JAV ir Kanadoje (31 proc.) ar posovietinėje Eurazijoje (26 proc.).

„Dauguma darbuotojų nėra patenkinti savo darbo aplinka arba ją vertina tik vidutiniškai. Nemaža dalis taip pat nejaučia, kad jų darbas būtų prasmingas ir teiktų pasitenkinimą“, – pastebi Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) docentas dr. Evaldas Stankevičius.

Pasak jo, šie rezultatai rodo, kad mažėjantis įsitraukimas yra globali problema, kurią organizacijos turi spręsti aktyviai. Jei darbo kultūrai neskiriama pakankamai dėmesio, pasekmės pasireiškia mažesniu produktyvumu, didesne darbuotojų kaita ir prarastomis augimo galimybėmis.

Stabilūs ir lojalūs, bet be entuziazmo

E. Stankevičius pažymi, kad darbas užima trečdalį žmogaus gyvenimo – jei jis neteikia pasitenkinimo ir kelia stresą, nukenčia ne tik finansinė gerovė, bet ir fizinė bei emocinė sveikata.

„Emocinių rodiklių analizė parodė, kad Lietuva yra viena ramesnių šalių Europoje. Tik 24 proc. darbuotojų teigė vakar jautę daug streso (Europoje – 38 proc., JAV ir Kanadoje – 50 proc., posovietinėje Eurazijoje – 21 proc.). Pyktį patiria 13 proc. lietuvių (Europoje – 14 proc., JAV ir Kanadoje – 17 proc., posovietinėje Eurazijoje – 15 proc.), o liūdesį – 12 proc. (Europoje – 17 proc., JAV ir Kanadoje – 22 proc., posovietinėje Eurazijoje – 20 proc.)“, – pasakoja jis.

Vienišumo lygis Lietuvoje yra vienas žemiausių – vos 9 proc., palyginti su 12 proc. Europoje ir 15 proc. JAV ir Kanadoje bei posovietinėje Eurazijoje. Tai rodo, kad lietuvių kasdienybėje daugiau ramybės, mažiau neigiamų emocijų ir vienišumo. Tačiau šalia šio teigiamo emocinio fono atsiskleidžia paradoksas – įsitraukimas į darbą išlieka žemas, siekia tik 19 proc., tad kasdienė emocinė gerovė ne visuomet persikelia į darbo aplinką.

Reklama

„Darbo rinkos nuotaikos Lietuvoje išlieka stabilios. 57 proc. darbuotojų mano, kad šiuo metu yra palankus metas ieškoti darbo – tiek pat, kiek Europoje bei JAV ir Kanadoje, ir šiek tiek daugiau nei posovietinėje Eurazijoje (53 proc.). Vis dėlto tik 28 proc. lietuvių aktyviai žvalgosi naujos darbo vietos. Europoje tokių yra 30 proc., posovietinėje Eurazijoje – 35 proc., o JAV ir Kanadoje – net 50 proc. Tai rodo, kad lietuviai yra santykinai lojalūs ir rečiau linkę keisti darbovietes nei amerikiečiai ar rytiniai kaimynai“, – sako KTU ekonomistas.

Lietuva pasižymi aukštu gyvenimo kokybės rodikliu ir vienais žemiausių streso bei vienišumo lygių – tai stiprus pagrindas, kurį galima tikslingai išnaudoti. Vis dėlto pagrindinis iššūkis išlieka vidutinis darbuotojų įsitraukimas: žmonės gyvena gerai, tačiau darbe ne visada jaučia prasmę ir užsidegimą. JAV ir Kanadoje darbuotojai yra labiau įsitraukę, bet dažniau patiria perdegimą, o posovietinėje Eurazijoje įsitraukimo lygis aukštas, tačiau gyvenimo kokybė labai žema. Lietuva atsiduria tarp šių dviejų kraštutinumų.

„Visa tai rodo, kad pagrindinis rezervas slypi vadovų kokybėje – aiškių tikslų formulavime, dažnesniame bendravime ir nuoširdžiame pripažinime. Jei šio potencialo neišnaudosime, gresia dvi priešingos rizikos: vienu atveju galime priartėti prie JAV scenarijaus – didesnio įsitraukimo, bet kartu ir perdegimo; kitu – prie kai kurių posovietinių šalių situacijos, kur įsitraukimas aukštas, tačiau gyvenimo kokybė išlieka žema“, – dalijasi jis.

Skirtingų kartų iššūkiai darbo rinkoje

Pasak KTU ekonomisto, 18–25 metų darbuotojai į darbo rinką žengia kupini optimizmo – jie siekia sukaupti patirties, išbandyti save, o didelės finansinės naštos dar nejaučia. Tačiau realybė kitokia: 2025 m. pirmąjį ketvirtį jaunimo nedarbo lygis Lietuvoje siekė 13,2 proc., kai bendras šalies nedarbo rodiklis buvo tik apie 6,6 proc.

„Tai rodo, kad jauni žmonės yra kur kas labiau pažeidžiami – jiems sunkiau įsidarbinti, o gavę darbą jie dažniau susiduria su mažais atlyginimais ir nestabiliomis sutartimis. Tokios sąlygos dalį jaunimo skatina svarstyti apie emigraciją arba ieškoti neformalių pajamų šaltinių“, – pastebi jis.

Ryškiausias optimizmo kritimas stebimas tarp 26–35 metų žmonių – jų pasitenkinimas darbu per metus sumažėjo net 0,74 balo. Tai laikotarpis, kai neretai imama pirmoji būsto paskola, gimsta vaikai, daugėja šeimyninių įsipareigojimų, todėl karjeros lūkesčiai vis dažniau ima skirtis nuo realybės. „Vičiūnų grupė“ žengia į Kanadą

„Valstybės duomenų agentūros statistika rodo, kad daugiausia ištuokų tenka 30–39 metų amžiaus grupėms bei santuokoms, trukusioms 5–9 metus. Tyrimai atskleidžia, jog šiame gyvenimo etape skyrybų riziką didina socialiniai ir ekonominiai veiksniai, o tai – akivaizdus įrodymas, kaip stipriai ekonominis spaudimas veikia asmeninį gyvenimą“, – pažymi E. Stankevičius.

Sulaukus 36–45 metų, dažniausiai jau būna sukurtos šeimos, auga vaikai, mokamos būsto paskolos. Karjeroje pasiektas tam tikras stabilumas, tačiau vis aiškiau matomos „stiklinės lubos“ – ribotos galimybės kilti aukščiau. Psichologiniai tyrimai ir Europos darbo sąlygų apklausos rodo, kad vidutinio amžiaus darbuotojams didėja psichosocialinių rizikų ir darbo streso tikimybė, ypač kai darbe trūksta prasmingumo ir autonomijos. Kaip stiprinti darbuotojų įsitraukimą?

46–54 metų tarpsnyje stabilumas tampa svarbiausia vertybe. Žmonės rečiau ryžtasi keisti darbą, nes bijo prarasti užtikrintas pajamas, ypač artėjant pensiniam amžiui. Vis dėlto ši grupė itin pažeidžiama technologinių pokyčių: „Eurofound“ duomenys atskleidžia, kad vyresni darbuotojai dažniau jaučia įgūdžių senėjimo riziką, o Lietuvoje suaugusiųjų mokymosi lygis tebėra vienas žemiausių ES. „airBaltic“ Kanadoje pristatė įspūdingą 50-ojo „Airbus A220-300“ orlaivio apipavidalinimą

„Tai kelia nesaugumo ir neįvertinimo jausmą – patirties sukaupta daug, tačiau karjeros galimybės beveik neatsiveria. Ne vienas darbuotojas šiame amžiaus tarpsnyje ima svarstyti apie ankstyvą pasitraukimą iš darbo rinkos arba paprastesnį darbą užsienyje. Naujausi tyrimai patvirtina, kad didžiausias iššūkis Lietuvai – užtikrinti vyresnių darbuotojų kvalifikacijos atnaujinimą ir jų potencialo įtraukimą į darbo rinką“, – dalijasi KTU profesorius. „Snapchat“ oficialiai pristato savo mokamą prenumeratą už 3,99 USD per mėnesį

Galiausiai vyresniems nei 55 metų darbuotojams darbas tampa labiau stabilumo nei prasmės šaltiniu. Jų motyvaciją neretai silpnina sveikatos problemos, artėjanti pensija ir spartūs technologiniai pokyčiai. Kanada birželį importavo daugiau transporto priemonių iš Meksikos nei iš JAV