Draudimo platformos „Man ramu“ įkūrėjas: „Saugumas visų pirma turėtų būti asmeninis reikalas – turėtume patys daugiau dėmesio skirti apsisaugojimui nuo stichijų“

Nors Lietuvoje audros, uraganai, potvyniai ir kitos gamtos stichijos jau seniai ne naujiena, specialistai sutaria, kad, keičiantis klimatui, jos ima dažnėti ir tampa vis nuožmesnės. O tai reiškia – pridaro ir didesnių nuostolių.

Reklama

Tik ką Lietuvoje praūžusi audra, sukelta ciklono Kristi, vartė medžius, daugybę žmonių paliko be elektros energijos, dėl audros vėlavo viešasis transportas, traukiniai, teko atidėti dalį skrydžių. Deja, neapsieita ir be aukų: Grigiškėse, užvirtus medžiui, žuvo šunį vedžiojusi moteris.

Draudikams dar tik skaičiuojant šios audros padarytus nuostolius, draudimo rinkos ekspertas, platformos „Man ramu“ kūrėjas Marius Jundulas ragina žmones nenumoti ranka į gresiančius pavojus ir pasirūpinti tiek savimi pačiais, tiek savo turtu.

„Beveik neabejotina, kad ateityje, keičiantis klimatui, stichijų tik daugės, tad būtina keisti ir požiūrį į savo sveikatą, gyvybę bei turto saugumą“, – pabrėžia M. Jundulas.

Rūpinimasis savo turtu pirmiausiai privalo rūpėti mums patiems

M. Jundulas įsitikinęs, kad kiekvienas žmogus pirmiausiai pats privalo rūpintis savo turtu. „Pavyzdžiui, po pastarosios audros įsiplieskė audringos diskusijos, žmonės piktinosi ir skundėsi negavę jokio perspėjimo, todėl nesirūpino ir dėl to patyrė nuostolių. Užuot patys pasirūpinę savo turto saugumu, mes pernelyg įpratome kliautis įvairiais perspėjimais, prognozėmis ir telefono programėlėmis“, – įsitikinęs specialistas.

Jis pateikia Skandinavijos pavyzdį: „Tuose kraštuose ar šiaip kalnuotose vietovėse žmonės iš asmeninės patirties žino, kad oras gali drastiškai keistis net kelis kartus per dieną ir yra tam pasirengę. Įprotį rūpintis savo turtu ir tai daryti nuolat turėtumėm išsiugdyti ir mes – net ir visiškai įprastos, „lietuviškos“ vasaros liūties atveju gali staiga sustiprėti vėjas, susiformuoti viesulas ir tada jau nebesuspėsi sužiūrėti, kas kur nepritvirtinta ar nepadėta į vietą“, – sako M. Jundulas.

Draudimo platformos įkūrėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad nors dėl tobulesnių statybinių technologijų namų konstrukcijos tampa vis tvirtesnės ir labiau atsparios aplinkos poveikiams, visa namų įranga yra gerokai brangesnė nei anksčiau. „Privačiuose namuose, terasose, sklypuose turime kur kas daugiau lengvų ir pažeidžiamų konstrukcijų – šiltnamių, pergolių, lauko skėčių, pavėsinių – tad nuostoliai, kuriuos padaro vėjas, lietus ar kruša, yra ženkliai didesni“,- pabrėžia M. Jundulas.

Stichijų daroma žala skaičiais

Lietuvos Bankas savo metinėje draudimo rinkos apžvalgoje skelbia, jog 2023 m. išmokos pagal turto draudimo sutartis viršijo 135 mln. eurų – 31,4 proc. daugiau nei 2022-aisiais – ir priduria, kad tokį išmokų augimą iš dalies galima sieti ir su Lietuvą siaubusiomis audromis.

Kad įvairių gamtos jėgų sukeliamų žalų gyventojų turtui dažnis ir bendra išmokų suma kasmet didėja, pastebi ir „Lietuvos draudimas“. Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, vien 2023 m. rugpjūtį vidurio ir šiaurės Lietuvos regionus nusiaubusi audra atnešė apie 11 mln. eurų nuostolių – ant transporto priemonių ir pastatų griuvo medžiai, smarkus vėjas plėšė stogus, kruša talžė pastatus, niokojo automobilius.

BTA draudikai dėl šios audros savo klientams išmokėjo 2,3 mln. eurų – dvigubai daugiau (1,1 mln. eurų) nei per visą 2022-ųjų vasarą. Bendrovės „Gjensidige“ skaičiavimais, dėl šios audros vidutinė gamtos stichijų žala Lietuvoje išaugo dvigubai – iki pustrečio tūkstančio eurų. Draudimo bendrovės „Ergo“ duomenimis, audros, liūtys, krušos ir stiprus vėjas pernai lėmė turto sugadinimus ar sunaikinimus už beveik du milijonus eurų.

Kaip apsaugoti savo turtą?

Marius Jundulas pastebi, kad nors žmonės tarsi ir supranta stichijų keliamą pavojų, savo įpročių bei rutinos keisti neskuba. „Daugelis į darbą važiuoja įprastu maršrutu, stato automobilį įprastoje vietoje – ar tai būtų žemuma, kurią liūtis apsems, ar senas medis, kuris per audrą gali nuvirsti. Nors rutina dažnai yra puikus metodas palaikant ritmą ir gyvenimo tempą, tačiau ekstremaliomis sąlygomis galbūt derėtų jos atsisakyti ir tiesiog labiau saugoti savo turtą, save ir artimuosius“, – svarsto draudimo ekspertas M. Jundulas.

Vis dažniau stichijų metu nukenčiantis gyventojų turtas – automobiliai: juos apgadina kruša ar lūžę medžiai, krentančios šakos, vėjo blaškomi daiktai, liūties metu važiuojant per apsemtą gatvę sugadinamas variklis.

„Prieš prognozuojamą audrą derėtų pagalvoti apie nebūtinų kelionių atsisakymą, automobilio įvarymą į patalpą su stogu – tiesa, prieš tai įvertinus, ar ji nėra pernelyg žemai ir ten liūties metu nesikaups vanduo. Jei tokios galimybės nėra, įsitikinkite, kad aplink transporto priemonę nėra ją galinčių apgadinti medžių ar lengvų daiktų, nuo krušos automobilį uždenkite storesniu audeklu. Keliaujant per audrą ar liūtį, patariama sumažinti greitį, o galbūt netgi sustoti šalikelėje, įjungus avarines šviesas“, – pataria ekspertas.

Artėjant audrai, derėtų pasirūpinti ir kitu savo turtu: uždaryti namų langus, iš jų aplinkos susirinkti lengvai vėjo pakeliamus daiktus, suskleisti pavėsines ir pan. Net jei prognozės nepasiteisins ir audra šįkart aplenks, senas posakis byloja, kad „atsarga gėdos nedaro“. „Kai rūpinimasis savimi ir savo turtu taps įpročiu bei rutinos dalimi, visi būsime saugesni ir turėsime mažiau progų gailėtis, kad kažko nepadarėme“, – apibendrina M. Jundulas.