Biodujų gamyba Kaišiadoryse – pagal ES kryptį

Tvarumo specialistai sako, kad ateityje tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje neišvengiamai daugės biodujų jėgainių. ES vyrauja pozicija, kad biodujų gamyba iš žemės ūkio atliekų yra geriausias sprendimas. Jis leidžia vienu šūviu nušauti mažiausiai kelis zuikius: atliekos paverčiamos energija bei trąšomis, taip sprendžiama atliekų utilizavimo problema ir mažėja nemalonių kvapų.

Reklama

Inga Karaliūnaitė, profesionalių paslaugų bendrovės „Noewe“ Tvarumo ir aplinkosaugos projektų vadovė, susipažinusi su Kaišiadorių paukštyno biodujų jėgainės projektu, sako, kad tai kompleksinis sprendimas, kuris išspręs ne tik pačios bendrovės mėšlo laikymo metu skleidžiamų kvapų problemą, bet prisidės ir prie kitų „Akola group“ valdomų žemės ūkio bendrovių bei vietinių Kaišiadorių rajono ūkių organinių atliekų tvarkymo. Įgyvendinus projektą, oro kokybė turėtų pagerėti ne tik aplink ūkius, kur sandėliuojamas mėšlas, bet ir tręšiamuose laukuose, panaudojant jau apdorotą digestatą.

Mažiau kvapų

„Remiantis literatūros šaltiniais ir atliktais tyrimais, apdoroto mėšlo (digestato) skleidžiamas kvapas, palyginti su neapdorotu mėšlu, yra net 80-85 proc. silpnesnis. Be to, digestato maistinės savybės augalams yra palankesnės, o maistinių medžiagų įsisavinimas – gerokai efektyvesnis“, – dėsto I. Karaliūnaitė.

Pašnekovė priduria: kai mėšlas yra sandėliuojamas, dalis maistinių medžiagų iš jo tiesiog išgaruoja. Pavyzdžiui, išsiskiriant amoniakui, mėšle mažėja azoto, kuris yra viena svarbiausių medžiagų augalams. Tuo metu apdorojant mėšlą uždaruose fermentatoriuose, dujų išsiskyrimo procesai baigiasi ir gaunamas galutinai nudujintas digestatas. Jame „užrakinamos“ beveik visos augalams ir dirvai naudingos medžiagos.
Tvarumo specialistės vertinimu, pagrindiniai bendrovei ir aplinkiniams gyventojams naudingi aspektai – vienu metu bus pagerinamos tręšiamosios savybės, gaminama energija ir sprendžiamos oro taršos bei kvapų problemos.

„Kai yra biojėgainė, fermose ir vietos ūkiuose susidaręs mėšlas nekaupiamas, o iš karto gali būti perdirbamas uždaruose fermentatoriuose. Dar vienas svarbus aspektas tas, kad nemalonių kvapų sumažėja ne tik fermose, kuriose susidaro ir iš kurių bus vežamas mėšlas, bet ir tręšiamuose laukuose“, – teigia „Noewe“ Tvarumo ir aplinkosaugos projektų vadovė.

Prisideda prie ES Žaliojo kurso tikslų

I. Karaliūnaitė taip pat primena ir apie ES Žaliąjį kursą, pagal kurį Europa įsipareigojusi tapti klimatui neutraliu žemynu 2050 m., su tarpiniais 2030 m. tikslais. Mat CO2 bei metano išmetimas skatina klimato kaitą, kurios neigiamus padarinius jaučia visas pasaulis. Daugėja karščio bangų, audrų, potvynių.

Lietuvoje žemės ūkis yra trečioje vietoje pagal išmestą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, t. y. yra atsakingas net už 22,9 proc. visų emisijų. Palyginimui, metanas klimato kaitos požiūriu yra 25 kartus kenksmingesnis už CO2, t. y. į atmosferą išmesta tona metano prilyginama 25 tonoms CO2 ekvivalento. Šiuo požiūriu inovatyvios mėšlo tvarkymo technologijos ir biojėgainės yra vienos efektyviausių priemonių, leidžiančių sumažinti metano emisijas žemės ūkyje.

„Kitas svarbus aspektas yra energetinė nepriklausomybė ir atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) naudojimas energijos gamybai. Į dujų tinklą tiekiamas biometanas pakeičia importuojamas gamtines dujas. Kuo daugiau savo resursų turėsime, tuo mažiau priklausomi nuo išorės veiksnių būsime“, – priduria specialistė. Be to, iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintos energijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos yra laikomos nulinėmis, tokiu būdu būtų prisidedama ir prie ŠESD emisijų mažinimo energetikos sektoriuje.