Paskelbta
2 metai prieš-
Energetikos įmonės ieško būdų, kaip didinti atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) dalį gamyboje ir pereiti prie žiedinės ekonomikos. Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) žada surinkti atliekinę šilumą iš valstybės duomenų centro, kuri bus naudojama karštam vandeniui ruošti ir šildyti vilniečių namus.
Atliekinė šiluma susidaro pramonės gamybos arba paslaugos teikimo procese, tačiau nėra specialiai gaminama. Tai – šalutinis produktas, kurį siekiama išnaudoti, kitu atveju – atliekinė šiluma veltui išleidžiama į aplinką – orą, vandenį ar gruntą.
Norint šią šilumą išnaudoti energetikoje, nuo 2023 m. spalio 1 d. atliekinę šilumą generuojantiems subjektams buvo suteikta teisė tiekti atliekinę šilumą į šilumos tiekimo sistemą. Naudodamiesi šiuo pokyčiu rankomis sukirto Vilniaus šilumos tinklai ir Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) – įmonės pasirašė ketinimų protokolą, kuriuo įsipareigojo pradėjus veikti duomenų centrui surinkti ir į centralizuoto šilumos tiekimo sistemą atiduoti atliekinę šilumą.
„Tokio pokyčio nekantriai laukėme, nes jau turėjome suinteresuotų šalių, norinčių tiekti atliekinę šilumą į centralizuotą šilumos tiekimo tinklą. Ši atgaunama šiluma atlieka didelį vaidmenį energetikos evoliucijos procese. Esame įsipareigoję vilniečiams iki 2030 m. pilnai atsisakyti iškastinio kuro, todėl šis projektas yra dar vienas žingsnis švarios ir efektyvios energetikos link“, – sako Gerimantas Bakanas, VŠT generalinis direktorius.
Telecentras šiuo metu stato du duomenų centrus, vieno kurių atliekinė šiluma pasieks Vilniaus miesto centralizuoto šilumos tiekimo tinklą.
„Duomenų centro, kuris baigiamas statyti šalia Vilniaus TV bokšto, talpa sieks apie 200 serverių spintų. Apskaičiavome, kad pilnai apkrautas šis duomenų centras generuos apie 1 megavatą atliekinės šilumos energijos, kurią galima naudingai įdarbinti. Džiaugiamės, kad su VŠT iškart pavyko rasti bendrą kalbą ir kartu imtis šio progresyvaus projekto, kurio metu bus pirmąkart Lietuvos sukurtas ir praktiškai įgyvendintas inžinerinis bei ekonominis sprendimas, kaip duomenų centrų atliekinę šilumą panaudoti miesto ir miestiečių reikmėms. Pridursiu, kad Telecentro valdomi valstybės duomenų centrai naudos nuosavų 8,6 MW saulės elektrinių energiją, taigi šis projektas yra išskirtinai tvarus ir žalias“, – teigia Remigijus Šeris, Telecentro vadovas.
Pasirašius ketinimų protokolą abi įmonės sutarė dėl bendradarbiavimo pasibaigus duomenų centro statyboms. Šis projektas leis įvertinti atliekinės šilumos panaudojimo atsiperkamumą ir kaštų bei pajamų santykį. Įgyvendinus visus projekto etapus per metus iš Telecentro duomenų centro atgaunama šilumos energija sieks apie 10 000 MWh (tiek šilumos energijos užtenka patenkinti viso Salininkų mikrorajono šilumos poreikius per metus). VŠT tikisi, kad šis bandomasis projektas pritrauks ir kitų įmonių, norinčių generuojamą atliekinę šilumą tiekti į centralizuotus šilumos tinklus.
„Įžvelgiame neišnaudotą atliekinės šilumos potencialą, kuris leis užtikrinti žiedinės ekonomikos principus, tiekiant šilumą vilniečiams. Duomenų centrai, prekybos centrai, sporto kompleksai, elektros transformatorinės ir kiti verslo subjektai savo veiklos metu generuoja šią šilumą. Technologija išbandyta kitose šalyse – mums telieka rasti daugiau norinčių prisidėti prie žaliosios energetikos virsmo“, – sako VŠT Strategijos komandos vadovas Paulius Martinkus.
Atliekinės šilumos tiekimas į CŠT jau taikoma praktika ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje – atliekinę šilumą iš pramoninių ir gamybos įmonių gauna Kėdainių, Panevėžio ir Klaipėdos miestai. Verslo atstovai kviečiami tapti atliekinės šilumos gamintojais ir prisijungti prie atsinaujinančios energetikos kūrimo Vilniuje. Itin didelis potencialas matomas duomenų centruose, todėl statybų planavimo etape skatinama jų pastatus projektuoti taip, kad jie galėtų naudingai atiduoti susidarančią atliekinę šilumą.
VŠT siekia iki 2030 m. miestui tiekti šilumos energiją, pagamintą nenaudojant iškastinio kuro. Įgyvendindama įvairius projektus įmonė nuosekliai mažina iškastinio kuro dalį ir poreikį savo kuro struktūroje, jį keisdama alternatyviais šaltiniais, pavyzdžiui, atliekine šiluma. Pradėjus plačiai naudoti šią energiją šilumos gamyboje, centralizuotas šilumos tiekimas dar labiau įtvirtins tvariausio šildymo būdo pozicijas.
Pelningai 2024-uosius metus baigę Vilniaus šilumos tinklai įgyvendino strateginius projektus ir didino investicijas
Telecentras pradeda teikti centralizuotas VDC paslaugas valstybiniam sektoriui
Vilniečius nustebins sausio mėnesio šildymo sąskaitos: jos bus mažesnės nei pernai
Vilniaus šilumos tinklai žengia į kitą žaliojo vandenilio gamybos etapą – gauta svarbi PAV išvada
Rūta Baleišienė tapo Vilniaus šilumos tinklų Žmonių ir kultūros komandos vadove
Vilniečiai gruodžio mėnesio šildymo sąskaitose pajus sugrįžusį PVM
Vilniaus šilumos tinklai stiprina komandą: Renata Damanskytė-Rekašienė imasi teisės valdymo
Ar 4 dienų darbo savaitė taps standartu? Ogmios miestas: kaip išvengti konfliktų versle?
Vilniečiams už lapkričio mėnesio šildymą – beveik dešimtadaliu mažesnės sąskaitos nei pernai
Pasaulinės korporacijos jau atvirai kalba apie tai, kiek darbo vietų bus panaikinta dėl dirbtinio intelekto (DI). Skaičiuojama, kad jei „Microsoft“...
Vakar Vilniuje, Ozo g. 10A, įvyko oficialus pirmojo Lietuvoje BYD automobilių salono atidarymas. Šis renginys neapsiribojo vien automobilių bei salono...
Komentuoja Justinas Muleika, „GF banko“ generalinis direktorius Lietuvos banko duomenimis, per pirmuosius penkis šių metų mėnesius vartojimo paskolų buvo išduota...
Lietuvoje beveik trečdalis šeimų gyvena nuomojamame būste, o daugelis jų svajoja apie savo namus. Tačiau pirmas žingsnis link šios svajonės,...
Per pirmąjį 2025 m. pusmetį „Modus Group“ konsoliduotos neaudituotos pajamos siekė 274 mln. eurų ir buvo 22 % didesnės nei...
Ruduo – dosniausias metų laikas, kuomet sodus ir daržus užpildo rudens derlius. Natūralu, kad dalis žmonių šiomis gėrybėmis nori pasidalyti...
Saugumo poreikiai nuolat auga – nebeužtenka vien tik stebėti uždarą erdvę ar fiksuoti įėjimus. Dažnas susiduria su iššūkiu: kaip suvaldyti...
Kiekvieną rugsėjį gatvėse išaugantis moksleivių skaičius atneša ir papildomų iššūkių eismo saugumui. Kaip rodo „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas, penktadalis...
Dar prieš kelis dešimtmečius žmonės Lietuvoje dažnai naudodavo vadinamuosius „majakus“ ar „švyturėlius“ – paskambindavo ir iškart nutraukdavo skambutį, taip perduodami...
Apsipirkti per socialinius tinklus dar niekada nebuvo taip paprasta – juose kasdien mirga šimtai reklamų su stilingais papuošalais, drabužiais ar...