Kęstutis Grinaveckas. Dažniausios smulkiojo ir vidutinio verslo finansų valdymo klaidos

Įkūręs pirmąjį verslą dažnas neišvengia įvairiausių klaidų. Bene labiausiai gali pakenkti netinkamas finansų valdymas, ypač, smulkiam ir vidutiniam verslui. Šioje srityje neturintys patirties dažnai samdo finansų ekspertą, gebantį patarti – kur vertėtų investuoti, o kur geriau pataupyti. Tačiau kiekviename versle yra sričių, kuriose paskutinį žodį tarti privalo vadovas.
Kad žinotų, kaip tinkamai pasirinkti, kiekvienas verslininkas turėtų įsidėmėti pagrindines finansų valdymo klaidas, dėl kurių sužlunga ne vienas verslas.

Reklama

Įmonės banko sąskaita

Pirmasis svarbus žingsnis įkūrus savo verslą – įmonės banko sąskaitos atidarymas. Kai kurie vadovai mano, kad jei įmonės banko sąskaita yra jų vardu ir jie yra vieninteliai įmonės steigėjai, atskiros įmonės banko sąskaitos nereikia. Nors techniškai jos galbūt ir nereikia, turint atskirą banko sąskaitą apsisaugoma nuo vėliau galimų nepageidaujamų rūpesčių.
Pavyzdžiui, jei verslas bendradarbiauja su daugiau nei vienu partneriu ar investuotoju ir kyla ginčų dėl pinigų pasidalinimo, reikia turėti tikslius finansinius duomenis, kiek buvo sumokėta įmonei ir jos išleista. Taip pat atskira sąskaita padeda apsaugoti asmeninius finansus, jei kas nors nutinka verslui. Tokiais atvejais teismo įsakymu gali būti reikalaujama įšaldyti sąskaitas, kol išsprendžiami finansiniai klausimai.

Biudžeto sudarymas ir laikymasis

Kitas svarbus žingsnis, ties kuriuo suklumpa nemažai pradedančiųjų verslininkų – biudžeto sudarymas ir finansinio plano laikymasis. Biudžetas yra įrankis, leidžiantis suplanuoti, o vėliau peržiūrėti įmonės pajamas ir išlaidas per tam tikrą laikotarpį (mėnesį, ketvirtį ar metus), kad būtų galima atitinkamai valdyti finansus ir išlaidas.

Jei įmonės įkūrėjas neturi biudžeto arba jo nesilaiko, gali nepastebėti būsimų mokesčių reikalavimų, draudimo įmokų ar kitų netikėtų, bet brangių sąskaitų. Taip pat nenumačius biudžeto paprasta išleisti didelę pinigų sumą tuo laikotarpiu, kai įmonei nesiseka ypatingai gerai.

Net jei visi rodikliai rodo gerus skaičius einamuoju metu, be finansinio planavimo praktiškai neįmanoma žinoti, kas laukia įmonės artimiausiu metu ar ilgesniu laikotarpiu. Į finansinį planavimą turėtų būti įtrauktos prognozės, pagrįstos praėjusių ir einamųjų mėnesių duomenimis bei apibrėžiami trumpalaikiai, vidutinės trukmės ir ilgalaikiai tikslai.

Planuojant biudžetą svarbu numatyti ir išlaidas rinkodarai. Jei trūksta pinigų reklamuoti produktą ar paslaugą, niekas apie jį nežinos. O jei nežinos, tai ir nepirks. Neturint rinkodaros biudžeto galima praleisti efektyviausius būdus reklamuoti savo verslą. Neturint rinkodaros biudžeto ir nenaudojant efektyvių reklamos metodų, tokių kaip optimizavimas paieškos sistemoms (SEO) ir reklama socialiniuose tinkluose, iš esmės prarandamos galimybės pritraukti daugiau potencialių klientų.

Ankstyvas išlaidavimas

Nepatikėtumėte, kaip dažnai mažų ir vidutinių verslų savininkai kartoja dar vieną, regis, elementarią klaidą – išleidžia pinigus per greitai. Bene kiekvienas finansų patarėjas galėtų pasakyti – nešvaistykite pinigų vos juos uždirbę. Tai, kad įmonė uždirbo, dar nereiškia, kad galima pinigus leisti neapgalvotai. Per anksti išeikvotos lėšos vėliau atsilieps atsiradus netikėtoms išlaidoms ir sąskaitoms.

Tačiau jei reikia pritraukti papildomų pajamų, nieko blogo vienu metu išleisti didesnę dalį santaupų. Svarbu atsiminti – investuoti kiekvieną centą į įmonės plėtrą yra gerai.

Dėmesio neskyrimas papildomiems mokesčiams

Maždaug ketvirtadalis įmonių patiria finansavimo trūkumą. Skolintojams veržiantis diržus, smulkaus verslo savininkai jaučiasi dėkingi už bet kokį finansavimą. Prieš imant paskolą verslininkams labai svarbu įvertinti, kaip papildomas finansavimas gali padėti bendrovei augti. Jei tenka skolintis, būtina atidžiai peržiūrėti susijusius mokesčius ir patikrinti keletą galimų variantų. Kai įmonės finansinė padėtis gerėja, jai siūlomos geresnės paskolų sąlygos.
Dar viena didžiulė verslo finansų valdymo klaida – mokesčių neapsvarstymas. Tai gali pražudyti verslą ir sukelti problemų su mokesčių inspekcija. Jei nekreipiamas dėmesys į mokesčius, net per trumpą laiką tai gali tapti sniego gniūžte ir ilgainiui pakenkti verslui.

Jei tinkamai nepateikiama mokesčių deklaracija, yra didelė tikimybė, kad VMI patikrins verslą ir skirs baudą. Vienas iš pagrindinių verslininko darbų yra užtikrinti, kad visi dokumentai būtų pateikti laiku, o į juos būtų įtraukta visa reikiama informacija.

Atsarginio plano neturėjimas

Pradedant savo verslą, būtina turėti atsarginį planą. Tai reiškia – veiklą, kuri padėtų uždirbti, jeigu pirminė verslo idėja nepasiteisintų. Tai gali būti bet kas – nuo kito verslo iki papildomų darbų. Tokiu atveju jei išsipildytų blogiausias scenarijus ir įmonė subyrėtų, liktų galimybė vis dar gauti pajamų verslo sąskaitoms apmokėti ar pabandyti iš naujo.

Tam gali pasitarnauti ir lėšų nenumatytiems atvejams kaupimas. Dauguma finansų ekspertų pasakytų, kad santaupos, kurias galima panaudoti netikėtoms išlaidoms, gali išlaikyti verslą išaušus juodai dienai. Nepriklausomai nuo to, kaip gerai valdomi finansai, ateina laikas, kai patiriama išlaidų, kurios nebuvo numatytos. Verslininkams reikia turėti bent trijų mėnesių pajamų rezervą tiek verslo, tiek asmeniniams tikslams.

Šios lėšos praverčia jeigu, tarkime, sugenda įranga, tiekėjas netikėtai padidina įkainius arba mokiausias klientas vėluoja atsiskaityti. Neturint atsarginio finansinio plano gali tekti imti nenumatytą paskolą.

Įmonės veiklos stebėjimo ir analizės trūkumas

Įkūrus verslą neužtenka tik sekti pinigų srautus vertinant vien skirtumą tarp pajamų ir išlaidų. Taip pat būtina stebėti produktų išteklius, atsargų savikainą, partnerių ir darbuotojų gaunamų atlyginimų dydį, pardavimų skaičių, bei daugelį kitų dalykų.

Šių veiksnių analizė įmanoma tik tokiu atveju, kai visos operacijos yra fiksuojamos valdymo sistemoje, kuri surenka visą informaciją ir leidžia parengti periodines ataskaitas. Tuomet galima atlikti palyginimus, kad būtų lengviau priimti sprendimus dėl įmonės veiklos.

Kęstutis Grinaveckas, „Finpro” bendrakūrėjis, valdybos narys