Paskelbta
2 metai prieš-
Skolų valdymo ir išieškojimo bendrovė „Legal Balance“ pernai uždirbo 6,8 mln. Eur pajamų – beveik 3 mln. Eur daugiau nei užpernai. Ilgėjant atsiskaitymo terminams, augant skolininkų skaičiui ir daugėjant bankrotų, kompanija, kaip rodo jos metinė finansinė ataskaita, auga tiek namų, tiek dar sąlyginai naujoje Latvijos rinkoje.
Bendrovės vadovo Mariaus Šlepečio teigimu, spartesnį nei iki šiol augimą lėmė investicijos (skolų portfelių supirkimas) ir anticiklinis veiklos pobūdis – augant įsiskolinimams kreditų valdymo įmonėms daugėja darbo, didėja teikiamų paslaugų paklausa.
Statistika iškalbinga – 2021 m. užfiksuoti 700 bankrotų, 2022-aisiais jau 1200, didžioji jų dalis buvo NT įmonės. Šiais metais vien sausį bankrutavo per 100 bendrovių.
„Su nemokumo problemomis arba ilgėjančia skolininkų eile jau dabar susiduria didmeninės ir mažmeninės prekybos, aptarnavimo ir maitinimo, logistikos, telekomunikacijų ir komunalinių paslaugų įmonės. Artimiausiu metu ši tendencija nesikeis, tad šių sektorių įmonėms patartina kuo greičiau susitarti su skolininkais ir atgauti pinigus kol patiems nekilo sunkumų. Šiandien vidutinė Lietuvos gyventojo skola siekia 3-3,5 tūkst. eurų. Daugiau nei 50 proc. šių skolų sudaro nepadengtos būsto paskolos, lizingas ir vartojimo kreditai“, – skaičiuoja M. Šlepetis.
Latvijoje įgauna pagreitį
Bendrai „Legal Balance“ grupės, veikiančios Lietuvoje ir Latvijoje, 2022 m. pajamos neaudituotais duomenimis sudarė 6,8 mln. Eur, kai 2021 m. viršijo 4 milijonus.
2022 m. „Legal Balance“ pajamos Lietuvoje siekė beveik 5,3 mln. Eur, Latvijos rinka sugeneravo beveik 1,5 mln. eurų pajamų. 2021-aisiais apyvarta Lietuvoje sudarė 3,4 mln. Eur, o Latvijoje – 660 tūkstančių eurų.
Bendrovės EBITDA praėjusiais metais, palyginti su 2021-aisiais, padidėjo nuo 1,6 mln. Eur iki kiek daugiau nei 2,9 mln. Eur. 2021 m. EBITDA Latvijoje sudarė 163 tūkst. Eur, Lietuvoje – 1,5 mln. Eur. 2022 m. Latvijoje – 450 tūkst. Eur, Lietuvoje – 2,5 mln. Eur.
Latvijoje bendrovė iš viso turi 19 darbuotojų. Lietuvoje – 43.
Latvijoje „Legal Balance“ veikti pradėjo 2018-aisiais, bet pradžia, anot M. Šlepečio, buvo lėtoka.
„Spartesnį rodiklių augimą šalyje kaimynėje fiksuojame nuo 2021 m. rudens. 2022-uosius galima vadinti proveržio metais. Latvijoje taip pat sėkmingai ir tvariai investuojame bei perkame skolų portfelius, daugiausiai iš finansų sektoriaus. Šiai sričiai skiriame daug dėmesio visose rinkose, kur plėtojame savo verslą ir turime ilgalaikių planų“, – sako kreditų valdymo ekspertas.
Pernai investicijos į skolų portfelius kaimyninėje šalyje pasiekė beveik 1,2 mln. Eur (Lietuvoje – 4,7 mln. Eur).
„Iš jau įsigytų portfelių šiandien turime reikalavimo teises į beveik 50 mln. Eur. Lietuvoje ir maždaug 20 mln. Eur Latvijoje“, – patikslina Nerdas Sangavičius, „Legal Balance“ finansų vadovas.
Vartojimo kreditų sumos irgi auga
M. Šlepetis teigia stebintis ir dar vieną tendenciją – daugėja privačių asmenų, imančių vartojimo kreditus. 2022 m. jų Lietuvoje išduota 50 proc. daugiau nei 2021-aisiais. Be to, ilgėja terminas, kuriam imamos paskolos, auga sumos. 2021 m. vidutinė kredito suma buvo 1000 Eur, pernai – jau 1500 Eur. Deja, nemaža dalis būtent šio tipo kreditus pasiėmusių žmonių nesugeba laiku padengti savo įsipareigojimų.
Šių metų pradžioje startavo mobili aplikacija ESKOLOS, kuri veikia kaip skolų valdymo savitarnos sistema, kurioje gali registruotis tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys bei dirbantys savarankiškai. Mobiliojoje programėlėje registruoti skolininkus – fizinius ir juridinius asmenis – gali visi be išimties.
„Manome, kad šis produktas grąžinamų skolų dalį ir pinigų srautus plačiąja prasme padidins bent 20-30 proc”, –įsitikinęs M. Šlepetis.
Šiuo metu „Legal Balance“ per elektroninę platformą valdo 20 mln. Eur skolų portfelį. Jame beveik 14,8 mln. Eur sudaro fizinių asmenų skolos, o beveik 5,3 mln. Eur – juridinių. Didžiausią dalį portfelyje sudaro nepadengtos paskolos (per 10,1 mln. Eur), neatsiskaitymai už suteiktas prekes ir paslaugas (daugiau nei 4,6 mln. Eur), neatlyginta žala (apie 4,7 mln. Eur) ir neišmokėtas darbo užmokestis (beveik 0,7 mln. Eur). Vidutinė skola siekia 3 882 Eur.
Šių ir kitų metų planas
Šiais metais „Legal Balance“ apyvartą planuoja išauginti iki 8-10 mln. Eur. Daugiausiai dėmesio toliau bus skiriama skolų portfelių didinimui. Taip pat – naujų paslaugų kūrimui, dirbtinio intelekto diegimui bei geografinei plėtrai.
Kitąmet portfelių segmente bendrovė planuoja žengti į apsaugotų paskolų rinką ir pirkti daugiau paskolų su užstatu. Taip pat žadama didinti apsukas esamame neapsaugotų paskolų segmente, ir tapti konkurencingu dalyviu draudimo bei telekomunikacijų sektoriuose, kurie drąsiai naudojasi tokių įmonių, kaip „Legal Balance“, paslaugomis.
Su platforma „Eskolos.lt“ bendrovė ketina žengti ir į automobilių, aviacijos bei darbo ginčų sektorius.
„Norime plėsti savo veiklą ir atidaryti įmonę dar vienoje užsienio rinkoje, bet daugiau apie tai galėsime papasakoti vėliau, kai jau būsime susidėlioję konkretesnį planą. Pagrindinis tikslas – užtikrinti patrauklią grąžą investuotojams ir akcininkams“, – sako M. Šlepetis.
„Evernord“ išplatino dar vieną „Legal Balance“ obligacijų emisiją: investuotojai paskolino 2 mln. eurų
„Evernord“ ir „Legal Balance“ duetas: dar viena sėkminga obligacijų emisija, pritraukta 2 mln. eurų
Kaip valdyti sezonišką dovanų verslą? Kai nebesinori alkoholio. Padeda susitvarkyti skolas.
Nemokių darbdavių lietuviai bijo, bet dirba jiems net pusmetį negaudami atlygio
Skolų kupra auga: verslas ieško išeičių, kaip sumažinti kaštus ir susigrąžinti skolas
Laimėtojai krizės akivaizdoje: kas turi didžiausius šansus sužibėti?
Finansų konsultantas – vieniems tai nuolat investuoti, kaupti ar draustis siūlantis įkyrus patarėjas, kitiems – vertingas specialistas, padedantis suprasti, planuoti...
Viena didžiausių agroverslo bendrovių Lietuvoje „Linas Agro“ pradeda supirkti šalies ūkininkų užaugintas sojų pupeles. Įmonė bus viena pirmųjų rinkoje, kuri...
Šalies valdantieji giriasi, kokią gerą mokesčių reformą sugalvojo. Tačiau iš esmės ji nieko nelemia. Lietuva kaip ir anksčiau, taip ir...
Užsitęsę šalčiai neaplenkė nė vieno Lietuvos rajono, o šalies ūkininkai nuo jų nukentėjo skirtingai. Nors dalyje regionų stebima tikrai prasta...
Nuo 2025 m. gegužės 1 d. visi verslai, kurie savo veikloje privalo naudoti kasos aparatus, turi teikti kvitų duomenis į...
Nuo gegužės 1 d. įsigaliojus pareigai teikti duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), dalis smulkiųjų verslų vis dar delsia atsinaujinti kasos...
Didžiųjų miestų pagrindinėse arterijose piko metu net menkiausias susidūrimas gali sukelti grandininį efektą – spūstis kone visame mieste. Nors eismo...
2025 m. birželio 5 d. tarptautinė konferencija „Baltic Privacy and Innovation Summit 2025“ Vilniuje suburs duomenų apsaugos (BDAR) tema besidominčius...
Jei tokios frazės kaip „elektros perdavimo dedamoji“ ar „viešuosius interesus atitinkančios paslaugos“ jums skamba kaip užsienio kalba, žinokite, kad esate...
Svarstant apie naujo būsto įsigijimą, gyventojai dažnai daug dėmesio skiria būsto plotui, kainai ar vaizdui pro langą, tačiau pamiršta vieną...