Nevyriausybininkai ir verslas apie augalinės mitybos bumą: ar Baltijos tautos taps sektinu pavyzdžiu?

Nevyriausybinis sektorius apžvelgia augalinio sausio iniciatyvų rezultatus. Atstovai įsitikinę – yra kur tobulėti, kryptingai siekiant teigiamų pokyčių. Tačiau ambicingai tęsiant pradėtus darbus regione gali įsivyrauti gili žmogui ir planetai draugiškos augalinės mitybos kultūra. Tam tikras tendencijas šiuo klausimu patvirtina ir tyrimas apie lietuvių, latvių bei estų nuomonę, vertinant bemėsių pasirinkimų priežastis.

Reklama

Jungtinėje Karalystėje gimusiu „Veganuary“ (angl. vegan January, liet. veganiškas sausis) iššūkiu siekta įkvėpti žmones metus pradėti su daugiau augalinių produktų racione. Kartu – atsigręžti į aplinkos tausojimo bei gyvūnų kančių mažinimo svarbą. Per dešimtmetį ši ne pelno siekiančios organizacijos kampanija tapo aktyviu pasauliniu judėjimu, jungiančiu milijonus dalyvių ir ilgalaikių iniciatyvų.

Ne išimtis ir Baltijos valstybės. Ketvirtą kartą Lietuvoje startavo kampanija „Nori gali“, penktąjį Estijoje – „22 dienų vegetarinis iššūkis“ (est. Taimetoidu väljakutse). Latvijoje aštuonerius metus vyksta programa „Nevalgyk planetos“ (lat. Neapēd zemeslodi).

Vienos iš daugelio įmonių, kurios remia šias iniciatyvas – „Nestlé Baltics“ – maisto verslo kategorijos vadovė Vilma Kapočienė pasakoja, kad iššūkius vienija bendri tikslai: įtraukiai paskatinti kuo daugiau žmonių išbandyti augalinį maistą, edukuoti apie jo privalumus ir lydėti naujų įpročių ugdymo kelyje ne tik sausį.

„Tarp pagrindinių įrankių tai pasiekti – išskirtinai programų dalyviams 22 dienas siūlomi gardūs, lengvai paruošiami receptai su įvairiais augaliniais produktais. Pavyzdžiui, „Garden Gourmet“ linija, puikiai tinkanti veganams, vegetarams, fleksitarams, ir, žinoma visavalgiams“, – dalijasi ji.

Organizatoriai vardija iniciatyvų pasiekimus

„Gyvi gali“ vykdomos programos koordinatorės Austėjos Vakarinaitės teigimu, per paskutinius trejus metus pavyko suburti 29 tūkst. augalinių atradimų ieškančią „Nori gali“ bendruomenę – tai daugiau nei vienas procentas lietuvių populiacijos: „Vien šiemet iššūkiu susidomėjo virš šešių tūkstančių augalinės mitybos entuziastų ir skaičius kasdien auga, nes susipažinti su programos turiniu, įsitraukti į susijusias mūsų organizacijos veiklas galima ištisus metus.“

Latvijoje pernai iššūkį priėmė rekordinis 13 tūkst. dalyvių skaičius. Skaičiuojama, kad visų jų pasirinkimas sumažinti mėsos suvartojimą per mėnesį leido sutaupyti maždaug 398 kelionėms automobiliu nuo Rygos iki Lisabonos prilygstantį CO₂ emisijų kiekį. „Šiemet bendruomenę papildė dar 10 tūkst. naujų dalyvių. Greitai pradėsime kurti naują internetinį receptų archyvą, kad augalinės mitybos idėjų netrūktų visus metus,“ – dalijasi Latvijos asociacijos „Gyvūnų laisvė“ (lat. Dzīvnieku brīvība) programos vadovė Lilita Kenta.

Gyventojų skaičiumi mažiausia Estija nenusileidžia kaimynėms. Anot kampanijos koordinatorės Kristel Külmallik, nuo jos pradžios augalinio sausio iššūkiui iš viso ryžosi daugiau nei 11 tūkst. žmonių. Daugiau nei pusė tūkstančio iš jų – šiemet.

„Didėja estų atvirumas naujiems augaliniams patiekalams, korporacijos ir maitinimo įstaigos propaguoja augalinius produktus visus metus ir pradeda skirti daugiau dėmesio augalinio sausio tendencijoms. Be to, mūsų šalies vyriausybė 2025 m. paskelbė naujas mitybos rekomendacijas, kuriose argumentuotai patariama valgyti mažiau mėsos. Neabejojame, kad tai dar labiau paskatins vietinius pamilti augalinį maistą“, – teigia iniciatyvos organizatorių „Augalinis antradienis“ (est. Taimne teisipäev) atstovė.

Augalinės mitybos proveržiui reikia kompleksiškų veiksmų

Viena vertus, sėkmingi kampanijų rezultatai suponuoja teigiamai kintantį Baltijos šalių gyventojų požiūrį į gyvūninės kilmės maisto alternatyvas. Tačiau organizacijų atstovės vienbalsiai pripažįsta, kad dar reikia nemažai nuveikti.

„Didėjantį atvirumą augaliniams produktams lemia sąmoningumas sveikatos, aplinkosaugos klausimais ir platesnis nei anksčiau produktų prieinamumas. Vienas iš svarbių tolesnių žingsnių, siekiant dar sparčiau pereiti prie planetai palankesnės mitybos, galėtų būti dėmesys tam tikro maisto įperkamumo problemų sprendimui“, – paaiškina L. Kenta.

A. Vakarinaitė savo ruožtu pabrėžia – nors individualios pastangos pakeliui į mažesnį mėsos suvartojimą yra kritinė sisteminių pokyčių sąlyga, būtinas holistiškas įsitraukimas: „Tik bendromis visuomenės, verslo, valdžios institucijų pastangomis galima užtikrinti tvarių sprendimų priėmimą ir nei vieno savo sveikata bei aplinka besirūpinančio visuomenės nario nepalikti nuošalyje.“

Apie Baltijos šalių potencialą, populiarinant augalinę mitybą, svarsto K. Külmallik: „Neretai pagrindinėmis augalinius produktus propaguojančiomis šalimis šiandien laikomos Danija, Vokietija ar „Veganuary“ pradininkė Jungtinė Karalystė. Glaudi Baltijos šalių nevyriausybinio sektoriaus partnerystė, išvien su tokių didelių verslų kaip „Nestlé Baltics“ ir valdžios institucijų palaikymu, išties gali padėti regionui tapti pavyzdžiu Europai ar net pasauliui.“

Tyrimo duomenys: pasiūlė koncentruotis į tam tikrą aspektą

Užbaigdama pokalbį, V. Kapočienė pakomentuoja pernai „Nestlé Baltics“ užsakymu atliktą reprezentatyvią apklausą apie augalinių produktų vartojimą Baltijos šalyse. Jame dalyvavo daugiau nei 2,5 tūkst. bemėsę mitybą išbandžiusių respondentų. Visose šalyse daugumą – 31 proc. lietuvių, 34 proc. estų, 27 proc. latvių – rinktis augalinį maistą pirmiausia skatino smalsumas naujovėms.

„Įdomu tai, kad antruoju prioritetu gana dideliu skirtumu Estijoje ir Latvijoje rikiavosi skoninės augalinio maisto savybės – atitinkamai 31 ir 13 proc. Bemėsių produktų vartojimą geresnės savijautos tikslais kaimynai paliko trečioje vietoje: 16 proc. estų ir 11 proc. latvių, – statistika dalijasi pašnekovė. – Norą maitintis sveikiau kaip antrą pagal svarbumą nurodė 20 proc. lietuvių. Visgi panašiai svarbiai vertiname patinkantį augalinio maisto skonį. Šią priežastį įvardijo 19 proc. apklaustųjų.“

Tvarumą, etiką ir gyvūnų gerovę visi respondentai rinkosi kaip mažiausiai svarbius kriterijus. Nors tai liūdina, tačiau V. Kapočienė siūlo vertinti tai kaip galimybę: „Pakvietėme visuomenę į naujus gardžius potyrius virtuvėje, ruošiant maistingus valgius. Dabar turime progą sutelkti jėgas, aktyviau formuodami nuomonę apie augalinę mitybą kaip visapusiškai sąmoningą pasirinkimą, kurio taip laukia planeta ir gyvūnai.“

Išbandyti ką nors augalinio niekada nevėlu – pasigaminkite šį lengvą ir skonių kupiną receptą! O sužinoti daugiau apie „Garden Gourmet“ produktus galite svetainėje.

Traškios salotos su žaliais obuoliais, avinžirniais ir „Garden Gourmet“ šniceliu

Reikės:

1 pakuotės „Garden Gourmet“ šnicelio
75 g gražgarsčių
2 virtų burokėlių
1 mažo raudonojo svogūno
1 mažo indelio konservuotų avinžirnių (140 g be skysčio)
1 žaliojo obuolio
Druskos, pipirų, alyvuogių aliejaus

Gaminimo eiga:

1. Nulupkite ir plonais griežinėliais supjaustykite svogūną. Nuplaukite obuolį ir supjaustykite skiltelėmis arba gabalėliais. Burokėlius supjaustykite gabalėliais, nusausinkite avinžirnius.

2. Dubenyje sumaišykite obuolį su burokėliais, avinžirniais ir svogūnu. Pagardinkite druska, pipirais, alyvuogių aliejumi ir balzaminiu actu. Gražgarstes padalinkite į 2 lėkštes ir ant viršaus uždėkite paruoštą mišinį.

3. Pagal instrukcijas ant pakuotės iki traškumo iškepkite šnicelį. Supjaustykite juostelėmis ir uždėkite ant paruoštų salotų. Skanaus!