Produktų iš grūdų tendencijos 2023-iaisiais: vienas dalykas tikrai nesikeis

Didėjantis pirkėjų susidomėjimas sveiku ir augaliniu maistu įkvepia Lietuvos gamintojus eksperimentams. Prekybininkai pastebi, kad stiprėjančios sveikos mitybos tendencijos atveria kelius inovacijoms ir naujiems, mažiau tradiciniams skoniams. Prognozuojama, kad kitąmet poreikis tokiems produktams tik didės.

Reklama

Nors pastaraisiais metais populiarėja tokios grūdinės kultūros kaip kvinojos ir avinžirniai, visame pasaulyje rekordiškai didelė išlieka kviečių, rugių, avižų ir iš jų pagamintų produktų paklausa. Tačiau atliepdami besikeičiančius vartotojus, su šiomis žaliavomis dirbantys gamintojai taip pat nestovi vietoje – žengia ir į tokias sritis kaip greitai paruošiami produktai.

Apie tai, kaip prieš šimtmetį tik miltus malusi, o šiandien – ne tik miltais, bet ir avižinėmis košėmis bei greitai paruošiamais makaronais garsėjanti bendrovė „Kauno grūdai“ kuria naujus grūdinių kultūrų produktus, žiūrėkite reportaže.

Klasikinių košių „atgimimas“

„Žmonės vis daugiau dėmesio kreipia į tai, kas ir kaip atsiduria jų lėkštėse, todėl paskutiniais metais pastebimas didesnis susidomėjimas sveikesniais, geresnės sudėties produktais ar praturtintais naudingomis maistinėmis medžiagomis“, – sako „Kauno grūdų“ maistinių produktų verslo vadovas Ignas Gucevičius.

Kai prieš daugiau nei 7 metus rinkai buvo pristatyta naujovė – greitai paruošiamos košės indeliuose, ji sėkmingai įsiliejo į Lietuvos rinką ir dėl greito paruošimo tapo dažnu sveikatai palankesnių produktų ieškančių pirkėjų pasirinkimu. I. Gucevičiaus teigimu, augantys pirkėjų lūkesčiai skatina diegti naujoves ir pamėgtoje „Activus“ linijoje.

„Neseniai košių kategorija buvo papildyta baltymais praturtintomis receptūromis, taip pat išleista mažiau cukraus turinti avižinių košių linija, o rudenį pristatyti baltyminiai batonėliai. – apie prisitaikymą prie naujų Lietuvos gyventojų įpročių pasakoja I. Gucevičius. – Stengiamės nepamiršti nustebinti ir mažiau tradiciniais, bet įdomesniais skoniais. Pavyzdžiui, tarp paskutinių mūsų naujienų yra džiūvėsėliai su kanapių sėklomis ir gervuogių uogų kauliukais, avižinė-ruginė košė su figomis, klevų sirupu ir apelsinais“,

Maisto pramonėje – auganti tvarumo reikšmė

Prognozuodamas 2023 metų maisto pramonės tendencijas, I. Gucevičius pažymi, kad sveikos mitybos linija stiprės, todėl vartotojai dar daugiau domėsis produktais, kuriuos valgo, kreips didesnį dėmesį į pasirenkamų produktų sudėtį, ingredientų kilmę.

„Didesnę vertę vartotojams kurs produktai, kurie yra ne tik tvariai pagaminti, bet ir supakuoti tvariose, perdirbamose pakuotėse. Tą numatydami mes jau dabar įgyvendiname bei planuojame įgyvendinti ne vieną priemonę, pavyzdžiui, palmių aliejaus pakeitimą sveikesniu ir tvaresniu saulėgrąžų aliejumi, nemažai investuojame į tvarius pakavimo sprendimus. Vienas dalykas, kuris tikrai nesikeis, – žmonės ir toliau norės valgyti skaniai, todėl didžiausias iššūkis gamintojams bus suderinti visus šiuos vartotojų norus“, – prognozuoja jis.

Nuo idėjos iki produkto lentynoje – net ir pusantrų metų

Pasak prekybos tinklo „Maxima“ Rinkodaros departamento direktorės Renatos Kežionienės, grūdinės kultūros yra vienas iš pagrindinių maisto produktų visame pasaulyje, o jų panaudojimo būdų – apstu, gamintojams svarbu laiku reaguoti į pirkėjų lūkesčius.

Reklama

„Ilgamečiais lyderiais išlieka tie, kurie moka adaptuotis prie besikeičiančio gyvenimo būdo. Pavyzdžiui, prasidėjus COVID-19 pandemijai pasaulyje nuvilnijo naminės duonos kepimo banga, o tai atspindėjo ir keliskart išaugusi „Kauno grūdų“ ruginių miltų paklausa. Kepimo įgūdžius atradusiems lietuviams šiandien yra kaip niekad gausus miltų ir jų mišinių pasirinkimas. Nuolat stebime tiek savo pirkėjų elgseną, tiek tarptautines tendencijas, ir tai leidžia mums kartu su partneriais reaguoti į jau vykstančius pokyčius bei pasiūlyti naujų produktų, kurie yra aktualūs pirkėjams“, – sako R. Kežionienė.

I. Gucevičius teigia, kad būtent produkcijos asortimento įvairovė padeda „Kauno grūdams“ sėkmingai veikti jau daugiau nei 120 metų. Skaičiuojama, kad kiekvienais metais bendrovėje sukuriama, atnaujinama ar išleidžiama daugiau kaip šimtą naujų produktų.

„Idėjų semiamės visur – nuo dalyvavimo tarptautinėse parodose, konferencijose iki bendravimo su mūsų žaliavų tiekėjais bei pirkėjais, kurie pasidalina rinkoje vyraujančiomis tendencijomis. Taip pat stengiamės nuolatos gauti grįžtamąjį ryšį iš savo vartotojų. Aiškinamės, ko jiems trūksta, kas patinka ir kas nepatinka mūsų produktuose. Svarbus naujienų generatorius – patys įmonės darbuotojai, tad įvairių idėjų atsinešame iš savo pačių kasdieninio gyvenimo, kelionių ir skirtingų pomėgių, gyvenimo būdo“, – pasakoja I. Gucevičius.

Nuo idėjos iki galutinio produkto lentynose gali užtrukti nuo vienerių iki pusantrų metų. Procesas užtrunka, kadangi siekiama sukurti ne tik naudingus, bet ir skanius produktus. Tam tikslui suburiamos tikslinės vartotojų grupės, kurios vertina skonį, tekstūrą, kvapą, paruošimo būdą. Produktą jau pristačius rinkai, ir toliau analizuojama, ar jis pateisina vartotojų lūkesčius, o reikalui esant – jis tobulinamas.

Skirtingos šalys – skirtingi poreikiai

Kadangi bendrovės produktai kuriami ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių rinkoms, tenka perprasti ir jų vartotojų skirtumus, kurie gali būti net kardinalūs. „Nuo to, kokios konsistencijos, skonių, paruošimo bei vartojimo būdo turi būti produktas, iki pakuočių dydžių bei dizaino. Iš tikrųjų universalių produktų, kurie tiktų visoms rinkoms yra pakankamai mažai“, – sako I. Gucevičius.

Pasak jo, svarbus elementas siekiant išpildyti kiekvienos šalies pirkėjų lūkesčius – geras rinkos pažinimas ir stiprūs ryšiai su tobulėti skatinančiais partneriais.
„Lyderiaujantys, inovatyvūs partneriai verčia ir mus būti tokiais pačiais. Su „Maxima“ bendradarbiauti pradėjome dar labai seniai, ir prekybos tinklo bei mūsų pačių augimas leido mums išplėsti asortimentą iki tokio, kurį turim šiai dienai. Tiek mums kelti reikalavimai, tiek galimybė išbandyt įvairius produktus leido abiem įmonėms ateiti iki to, kur esame dabar“, – įsitikinęs I. Gucevičius.