Paskelbta
2 mėnesiai prieš-
Artimiausiu metu rinkoje atsiras naujovė – skaitmeniniai produktų pasai, kurie jau nuo 2027 m. palaipsniui taps privalomi skirtingoms prekių kategorijoms visoje Europos Sąjungoje. Pirkėjai, perdirbėjai ar reguliuojančiosios institucijos galės nuskaityti QR kodą telefonu ir sužinoti daugiau informacijos apie produkto sudėtį, kilmę ar poveikį aplinkai.
Pokyčiai, kuriems verta ruoštis jau dabar
Skaitmeniniai produktų pasai bus diegiami etapais. Planuojama, kad artimiausiu metu jie bus pradėti taikyti plienui ir geležiai, o nuo 2027 m. – baterijoms ir gaminiams su baterijomis.
Iki 2030 m. reikalavimas turėti skaitmeninius produktų pasus bus taikomas ir kitiems sektoriams – tekstilei, elektronikai, žaislams, baldams, statybos produktams ir kt. Išimtis bus taikoma maisto produktams ir gyvūnų pašarams, kurių ženklinimas apibrėžiamas kitais teisės aktais.
„Nors skaitmeniniai produktų pasai bus diegiami palaipsniui, verslams svarbu pradėti ruoštis iš anksto – įsivertinti, kokius duomenis apie produktus jie jau turi ir kaip šie duomenys yra valdomi įmonėje“, – teigia „GS1 Lithuania“ standartų ekspertė I. Lasionienė.
Skaitmeniniai produktų pasai bus privalomi tiek Europos Sąjungoje pagamintiems, tiek importuojamiems produktams. Tai reiškia, kad į ES rinką galės patekti tik tie gaminiai, kurių duomenys bus pateikti skaitmeniniame produkto pase ir atitiks nustatytus kriterijus. QR kodai palaipsniui užima brūkšninių kodų vietą
Ką tai keis vartotojams ir verslui
Skaitmeniniai produktų pasai suteiks daugiau skaidrumo ir leis matyti visą produkto kelią – nuo jo pagaminimo iki perdirbimo.
Informacija apie visą produkto gyvavimo ciklą padės rinktis tvaresnius gaminius, mažinti atliekų kiekį ir prisidėti prie žiedinės ekonomikos. Minint brūkšninio kodo gimtadienį
„Skaitmeninis produkto pasas suteikia daugiau aiškumo apie produktą viso jo gyvavimo metu – tai naudinga tiek vartotojams, tiek verslui, nes padeda užtikrinti patikimą ir lengvai pasiekiamą informaciją bei jos panaudojimą praktikoje“, – sako I. Lasionienė.
Verslui tai reiškia galimybę efektyviau valdyti duomenis, sklandžiau keistis informacija ir stiprinti pasitikėjimą prekių kilme.
„GS1“ yra pasaulinė standartų organizacija, kurios sprendimai, įskaitant brūkšninius kodus, padeda verslui efektyviai keistis duomenimis tiekimo grandinėse. „GS1 Lithuania“ yra „GS1“ organizacijos atstovė Lietuvoje. Daugiau informacijos: gs1lt.org Nuo kitų metų nauja tvarka kasose






Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Nors tauragiškei Emai Sparnauskytei vos 22-eji, ji jau spėjo savanoriauti ir dirbti Kroatijoje, Austrijoje, Vietname, o dabar į gimtinę sugrįžta...
Nuosavas paplūdimys, vaizdas į vandenį pro kiekvieną langą, pirtis, terasa ir daugiau nei 30 arų privati teritorija. Tai ne Viduržemio...
Dauguma vadovų bankroto ar restruktūrizavimo klausimą atidėlioja ne iš blogos valios. Dažniausiai – turėdami vilties. Kad pavyks susitarti su kreditoriais,...
Estijos nekilnojamojo turto investicijų grupė „Summus Capital“, Vilniuje valdanti prekybos centrą „Nordika“ bei biurų kompleksą „Park Town“, Lenkijoje užbaigė dar...
Gavus Europos Centrinio Banko patvirtinimą, „Citadele“ banko Lietuvos filialui vadovaus Sandra Gimžauskienė. „Man didelė garbė prisiimti šią atsakomybę ir toliau...
Prasidėjusi vasarą ne visiems atneša atostogų nuotaiką. Ūkininkams – tai beprasidedantis intensyviausias darbymetis, kuris neatsiejamas nuo oro sąlygų. Būtent nuo...
Po žinios apie nutekintus Registrų centro duomenis ekspertai ragina neprarasti budrumo – sukčiai gali pasinaudoti ne tik pačia informacija, bet...
Lietuvos mažmeninės prekybos duomenys rodo, kad vartojimas kol kas išlieka atsparus išorės veiksniams – gyventojų išlaidos prekėms bei paslaugoms nemažėja...
Kvepalų pasirinkimas dažnai atrodo paprastas: užuodi, patinka, perki. Tačiau po kelių dienų tas pats kvapas nebeveikia taip, kaip tada prie...
Kiekvienas norime namų internetu naudotis nepatirdami jokių ryšio trikdžių – valandų valandas su artimaisiais kalbėtis per „FaceTime“ ar per televizorių...