2026-ieji darbo rinkoje: emocinė gerovė tampa svarbesnė už algą

2026 m. darbuotojams emocinė gerovė ir darbo kultūra tampa vienu svarbiausių veiksnių renkantis darbdavį. 

Reklama

Tyrimas „What Workers Want 2026“1 parodė, kad 26 proc. darbuotojų emocinė savijauta per pastaruosius metus pablogėjo, o 14 proc. neigiamą darbo kultūrą įvardija kaip priežastį svarstyti darbo keitimą. Ekspertai apžvelgia, kokia situacija vyrauja Lietuvoje.  

Darbuotojų emocinė gerovė 2026 metais tampa nebe papildoma nauda, o esminiu darbdavio atsakomybės elementu. Tyrimai ir praktika rodo, kad organizacijos kultūra, pagarba, saugi darbo aplinka ir psichologinis palaikymas darbuotojams tampa ne mažiau svarbūs nei atlyginimas ar karjeros galimybės. Ypač tai aktualu aptarnavimo sektoriuje, kur darbuotojai kasdien susiduria su dideliu emociniu krūviu.  

Bendrovės „Circle K“ užsakymu 2025 m. atliktas tyrimas2 atskleidė, kad Lietuvoje psichologinį ar žodinį smurtą yra patyrę 6 iš 10 aptarnavimo sektoriaus darbuotojų.  

„Aptarnavimo sektoriaus darbuotojai kasdien susiduria su labai įvairiomis situacijomis – nuo malonaus klientų bendravimo iki sudėtingų, kartais net labai nemalonių patirčių. Prie to prisideda intensyvus darbo tempas, pamaininis ir naktinis darbas. Jei apie emocinę pusę nekalbame ir ja nesirūpiname, darbuotojai pavargsta ne tik fiziškai, bet ir emociškai. Todėl ši tema ypač svarbi – ji tiesiogiai veikia kasdienį darbuotojo darbą ir savijautą“, – sako „Circle K“ žmogiškųjų išteklių verslo partnerė Justina Gulbinskienė. 

Ji pabrėžia, kad naujausi vidinės darbuotojų apklausos duomenys rodo, kad su netinkamu klientų elgesiu susidūrė 33 proc. įmonės darbuotojų – tai 2 proc. mažiau nei 2025 m. sausį. Palyginimui, 2024 m. šis rodiklis siekė 41 proc., taigi bendra tendencija rodo, jog kryptingi veiksmai ir nuoseklus dėmesys šiai temai duoda teigiamų rezultatų. 

Psichologė Inga Būdvytytė pastebi, kad 2026 m. darbuotojai iš darbdavių tikisi aiškių elgesio standartų, realios pagalbos ir palaikymo sudėtingose situacijose, investicijų į mokymus bei atviros, pasitikėjimu grįstos organizacinės kultūros. 

„Organizacijos, kurios sistemingai rūpinasi emocine gerove ir psichologiniu saugumu, turi kur kas didesnes galimybes išlaikyti darbuotojus. Emocinė gerovė negali būti palikta atsitiktinumui – tai turi būti vienas svarbiausių organizacijos kasdienybės aspektų. Kai darbuotojas jaučia, kad jo patirtys yra girdimos ir vertinamos, didėja pasitikėjimas organizacija, mažėja perdegimo rizika“, – teigia psichologė. 

Gera savijauta tiesiogiai veikia rezultatus 

Ekspertų teigimu, darbuotojų emocinė būsena tampa nematoma, tačiau itin reikšminga verslo rezultatų dalimi – ji tiesiogiai veikia ne tik darbuotojų elgesį, bet ir klientų patirtį. 

„Kai darbuotojas jaučiasi ramus, saugus ir palaikomas, jam gerokai lengviau susitvarkyti su sudėtingomis situacijomis. Tai greitai pajunta ir klientai – bendravimas tampa paprastesnis, jame mažiau įtampos ir daugiau žmogiškumo. Priešingai, jei žmogus į darbą ateina jau pavargęs ar įsitempęs, tai neišvengiamai atsispindi ir aptarnavime. Todėl gera darbuotojų savijauta tiesiogiai prisideda prie geresnės klientų patirties ir bendrų įmonės rezultatų“, – teigia J. Gulbinskienė. 

Ar situacija Lietuvoje gerėja? 

Degalinių tinklas „Circle K“ jau penkerius metus kryptingai įgyvendina darbuotojų emocinės gerovės iniciatyvas. Viena jų – kasmet sausio pabaigoje minima „Gerumo savaitė“, kurios metu primenama apie pagarbų elgesį su aptarnaujančiu personalu ir nulinę toleranciją priekabiavimui. 

Psichologė I. Būdvytytė priduria, kad itin svarbus geros darbo kultūros veiksnys – galimybė darbuotojams atvirai pranešti apie patirtas nemalonias situacijas bei jausmas, jog darbdavys gali juos apsaugoti ir padėti. 

„Galimybė pranešti apie nemalonias situacijas ir sulaukti realios pagalbos yra viena stipriausių prevencinių priemonių prieš emocinį išsekimą“, – sako psichologė. 

„Kuo daugiau apie tai kalbame, mokome ir primename, tuo labiau darbuotojai jaučiasi turintys įrankius ir žinias, kaip elgtis sudėtingose situacijose. Tai ilgas procesas, tačiau pokyčiai jau matomi – 96 proc. mūsų darbuotojų žino, kur priekabiavimo atvejais gali kreiptis pagalbos“, – priduria J. Gulbinskienė. 

Degalinių tinkle atliktų apklausų analizė paskatino ir konkrečius sprendimus: deeskalacijos mokymus, aiškias veiksmų instrukcijas po traumuojančių įvykių, nuolatinę saugumą užtikrinančių priemonių peržiūrą bei nemokamą psichologinę pagalbą darbuotojams.