Teisiniai reklamos ir kainų nurodymo reikalavimai: ką privalo žinoti verslai prieš didžiuosius išpardavimus

Kasmetinės didžiųjų išpardavimų bangos, artėjant „juodojo penktadienio“ ir žiemos švenčių laikotarpiui, suteikia verslams galimybę pritraukti platesnę auditoriją ir stiprinti savo prekės ženklo žinomumą, o vartotojams – pasinaudoti patraukliais pasiūlymais. Tačiau tokiais laikotarpiais, kai vartotojų lūkesčiai pasiekia aukščiausią tašką, verslams tenka ypatinga atsakomybė užtikrinti, kad reklamos būtų skaidrios ir pateikiamos kainos bei nuolaidos būtų ne tik tikslios, bet ir neprieštarautų teisės aktų reikalavimams. Net menkiausia klaidinanti detalė gali ne tik kelti vartotojų nepasitenkinimą, bet ir pakenkti verslo reputacijai, sukelti teisinių pasekmių riziką. Skaidrumas ir sąžiningumas skleidžiant reklamą leidžia verslams stiprinti vartotojų pasitikėjimą, užtikrinant, kad informacija apie produktų bei paslaugų vertę būtų tiksli ir aiškiai suprantama.

Reklama

Štai keletas pagrindinių teisinių aspektų, į kuriuos būtina atsižvelgti artėjant didiesiems išpardavimams, kad siūlomi pasiūlymai ir reklamos ne tik atitiktų įstatymų reikalavimus, bet ir sustiprintų verslo skaidrumo bei atsakingumo principus.

Klaidinanti reklama ir pagrindiniai reikalavimai

Klaidinanti reklama – tai bet kokia informacija, pateikiama taip, kad galėtų klaidinti vartotojus, paveikti jų sprendimus arba sukelti nepagrįstų, neteisingų lūkesčių dėl siūlomo produkto ar paslaugos. Pagal Lietuvos Respublikos reklamos įstatymą, reklama laikoma klaidinančia, jei ji dėl savo pobūdžio arba pateikimo būdo gali suklaidinti vartotojus, kuriems yra skirta ar kuriuos gali pasiekti, ir daro įtaką vartotojų ekonominiam elgesiui, t. y. gali paskatinti juos įsigyti prekę ar paslaugą dėl informacijos netikslumo ar informacijos trūkumo, ko kitomis aplinkybėmis jie nebūtų padarę.

Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnis nurodo kriterijus, kuriais remiantis nustatoma, ar reklama yra klaidinanti. Vertinant reklamos klaidingumą, svarbu atsižvelgti į pateiktos informacijos teisingumą, išsamumą ir tikslumą. Pavyzdžiui, reklama gali būti klaidinanti, jei nėra aiškiai nurodytos visos prekės ar paslaugos sąlygos, o pateikta informacija apie produktą ar paslaugą yra neišsami arba nutyli reikšmingus aspektus apie tam tikrą prekę ar paslaugą.

Be to, klaidinanti reklama apima perdėtas arba objektyviais duomenimis nepagrįstas savybes, kurios gali sukelti klaidingus vartotojų lūkesčius. Tokiais atvejais reklamoje vartojami teiginiai, pavyzdžiui, „geriausias“ ar „pigiausias“, privalo būti objektyviai pagrįsti, kad nesuklaidintų vartotojų. Taip pat svarbu, kad kaina būtų pateikta tiksliai, nurodant visas būtinas detales ir nesudarant klaidingų įspūdžių dėl galutinės mokėtinos sumos.

Reklamoje negalima pateikti informacijos apie produktų savybes, kurių negalima pagrįsti, pavyzdžiui, teigti, kad produktas gali gydyti ligas ar turi specialių savybių, jei tai nėra patvirtinta įrodymais. Be to, jei reklamuojama prekė yra „nemokama“, vartotojas turi mokėti tik minimalias būtinas išlaidas, susijusias su prekės įsigijimu ar pristatymu, priešingu atveju – tokia reklama laikoma klaidinančia.

Kada reklama laikoma išsamia ir teisinga?

Kad reklama būtų laikoma išsamia, vartotojams turi būti aiškiai pateikta visa su pasiūlymu susijusi informacija. Reklamoje būtina nurodyti, kurioms konkrečioms prekėms ar paslaugoms taikoma akcija, taip pat nurodyti, kuriose prekybos vietose ar internetinėse platformose ji galioja. Ši informacija turi būti pateikta aiškiai, kad vartotojui nekiltų abejonių dėl akcijos galiojimo ar sąlygų. Jei akcija turi laiko apribojimą, šis laikotarpis taip pat turi būti aiškiai nurodytas.

Reklama

Svarbu pažymėti, kad kai reklamoje vartojami tokie teiginiai kaip „pigiausias“ ar „greičiausias“, jie privalo būti pagrįsti objektyviais ir tiksliais duomenimis. Reklamos davėjas turi būti pasirengęs pateikti įrodymus, kad tokie teiginiai atitinka realią situaciją rinkoje.

Ypač svarbu ir tai, kad kainų palyginimai reklamoje atitiktų rinkos realijas. Kai nurodoma nuolaida arba palyginamoji kaina, ši kaina turi būti objektyviai pagrįsta, o ne sukurta dirbtinai. Palyginamosios kainos turi atitikti tikrąją prekės vertę rinkoje, o vartotojams turėtų būti suteikta galimybė aiškiai suprasti, kiek jie sutaupys, ir objektyviai įvertinti siūlomo pasiūlymo naudą.

Kainų palyginimai: atsakingai nurodykite nuolaidas ir ankstesnes kainas

Kalbant apie kainų nurodymą, būtina užtikrinti, kad vartotojai gautų tikrą ir patikimą informaciją apie taikomas nuolaidas. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato, kad ankstesne kaina laikoma mažiausia kaina, galiojusi per 30 dienų laikotarpį iki nuolaidos paskelbimo. Tai reiškia, kad bet kokia nuolaida turi būti grindžiama realia kaina, kurią vartotojai turėjo galimybę matyti ir mokėti iki nuolaidos taikymo.

Jei prekės kaina mažinama laipsniškai, ankstesne kaina laikoma ta, kuri buvo prieš pirmąjį jos sumažinimą. Tokia nuostata užtikrina, kad reklamuojamos nuolaidos yra pagrįstos ir pateikiamos sąžiningai, kad vartotojai galėtų aiškiai suprasti nuolaidos vertę. Jei produktas rinkoje buvo pasiūlytas trumpiau nei 30 dienų, tada reklamoje nurodoma faktinė siūlymo vartotojams trukmė, o tai suteikia vartotojams realų supratimą apie ankstesnę kainą bei nuolaidos pagrįstumą.

Svarbu pabrėžti, kad šios taisyklės netaikomos greitai gendantiems produktams arba daiktams, kurių prekinė vertė greitai mažėja dėl sezoniškumo ar kitų priežasčių. Tokiais atvejais, siekiant apsaugoti vartotojų interesus, svarbu pateikti aiškias sąlygas apie kainos ir kokybės santykį bei galiojantį pasiūlymo laikotarpį, bet nėra reikalaujama fiksuoti ankstesnės kainos taip, kaip įprastais atvejais.

Parengė advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkė, advokato padėjėja Gabrielė Šapkauskaitė